Additional Information

Field	Value
Data last updated	September 30, 2026
Metadata last updated	October 5, 2026
Created	September 30, 2026
Format	['json']
License	No License Provided
Resource type	distribution
Access rights
Applicable legislation
Conforms to
Contact point
Description	The dataset provides detailed information on plant diseases, pests and estimates of the harmful effects of their spread in Lithuania. This package combines three closely related sources of information: a catalogue of plant pests, a catalogue of plant diseases and estimates of the harmful effects of observed harmful organisms for the analysis of the plant protection and agricultural sector. The pest catalogue includes data on the most common plant pests in Lithuania. Each pest is assigned a Lithuanian and Latin name, a group of biological dependency, a description, favourable spreading conditions and a limit of harmfulness. The package also sets out which plants are damaged by the pest, what are the main signs of damage and what control measures apply to their management. Each entry has been supplemented by recommendations on the management of resistance, specifying the means and conditions under which the spread of pests can be prevented most effectively. The catalogue of plant diseases shall contain information on plant diseases and their agents, the circumstances of their spread, favourable conditions and damage to plants. The record of each disease shall indicate which plant group it belongs to, a description of the disease, its symptoms and the species of vulnerable plants. The data contained in the package makes it possible to identify both isolated diseases and more complex pathological complexes that affect specific plants during different growing periods. At the same time, the recommended control measures shall be specified, ranging from the choice of resistant plant varieties and crop rotation to the use of suitable fungicides or other protective measures. The collection of estimates of the incidence of harmful organisms of the observed plants shall contain factual observational data on the occurrence of diseases and pests in various municipalities of Lithuania. Each entry shall indicate the date of observation, the name of the plant, the disease or pest found, the estimate of the damage and the level of damage characterising the intensity of the occurrence, from weak to severe. These data provide an opportunity to analyse the dynamics of the spread of harmful organisms, to monitor geographical differences in their spread and to predict possible outbreaks under meteorological and agronomic conditions. All three data sources complement each other by providing consistent and comprehensive information on the state of plant protection in Lithuania. Pest and disease catalogues provide a detailed context about the biology, prevalence and control capabilities of harmful organisms, and a set of monitoring estimates provides factual data from field observations to assess the situation at a given time. This data structure allows sound decisions to be taken in agricultural activities, timely preventive measures and the implementation of integrated plant protection principles. The dataset consists of data that has been collected and kept up-to-date since 2025, including new observations, study findings and expert insights. Data provider shall mean the Agricultural Agency under the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. Additional information, answers to questions and consultations shall be provided on the website of the Integrated Information System for Plant Protection Information, Consultation and Training (IKMIS): https://ikmis.lt.
Documentation
Endpoint description
Endpoint URL
Keywords
Landing page
License	Creative Commons Attribution 4.0 International
Publisher
Serves dataset
Theme
Title	Plant disease and pest monitoring data (liga)
First field	DSR000001
Access URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/110057335/tables/liga/query
Availability
Byte size	295281
Checksum
Compression format
Download URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/110057335/tables/liga/query
Has policy
Language	English Lithuanian
Linked schemas
Media type	json
Modification date	September 1, 2026
Packaging format
Release date	October 28, 2025
Rights
Spatial resolution
Status	Completed
Temporal resolution
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":10,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Unikalus kenkėjo identifikatorius","en":"Unique pest identifier"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"liga","titles":{"lt":"Kenkėjo pavadinimas","en":"Pest name"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Abrikosų lapų tafrinozė"},{"tag":"Alternariozė"},{"tag":"Alternariozė, juodasis puvinys"},{"tag":"Alternariozė, juodoji dėmėtligė"},{"tag":"Avižų dryžligė"},{"tag":"Avižų dulkančiosios kūlės"},{"tag":"Bakterinis puvinys"},{"tag":"Bakterinis šlapiasis puvinys, Ervinija"},{"tag":"Baltoji kojelė, šašai (rizoktoniozė)"},{"tag":"Baltuliai"},{"tag":"Braškių antraknozė"},{"tag":"Braškių miltligė"},{"tag":"Braškių rudoji dėmėtligė"},{"tag":"Braškių verticiliozė"},{"tag":"Braškių vytulys ir uogų odiškasis puvinys"},{"tag":"Braškių šviesmargė"},{"tag":"Bulvių sausligė (alternariozė, makrosporiozė)"},{"tag":"Burokėlių bakterinis vėžys"},{"tag":"Burokėlių cerkosporozė, rudmargė"},{"tag":"Burokėlių diegavirtė"},{"tag":"Burokėlių fomozė"},{"tag":"Burokėlių miltligė"},{"tag":"Burokėlių ramuliariozė, baltuliai, runkelinė ramuliarija"},{"tag":"Burokėlių rūdys"},{"tag":"Cerkosporozė, rudmargė"},{"tag":"Daigų juodšaknė"},{"tag":"Diegavirtė"},{"tag":"Fomozė"},{"tag":"Fomozė (stiebo sausasis puvinys, vėžys)"},{"tag":"Fomozė, vėžys, lapų dėmėtligė, sausasis puvinys"},{"tag":"Geltonosios rūdys"},{"tag":"Gyslų bakteriozė, juodasis puvinys"},{"tag":"Javaklupė"},{"tag":"Juodoji dėmėtligė (alternariozė)"},{"tag":"Juostuotoji dryžligė"},{"tag":"Kaulavaisinių moniliozė ir vaisių puvinys"},{"tag":"Kekerinis puvinys"},{"tag":"Kekerinis puvinys (sin. Pilkasis puvinys)"},{"tag":"Kietosios kūlės"},{"tag":"Kopūstų diegavirtė, juodoji kojelė"},{"tag":"Kopūstų fuzariozė"},{"tag":"Kriaušių rauplės"},{"tag":"Kriaušių rūdys"},{"tag":"Kviečių dryžligė"},{"tag":"Kviečių dulkančiosios kūlės"},{"tag":"Lapų septoriozė"},{"tag":"Maras"},{"tag":"Miežių dulkančiosios kūlės"},{"tag":"Miltligė"},{"tag":"Morkų tikroji miltligė"},{"tag":"Morkų šlapiasis puvinys, ervinija"},{"tag":"Netikroji miltligė"},{"tag":"Obelų miltligė"},{"tag":"Obelų paprastasis vėžys"},{"tag":"Obelų rauplės"},{"tag":"Obuolių kekerinis puvinys"},{"tag":"Pavasarinis pelėsis"},{"tag":"Pašaknio ir šaknų puviniai"},{"tag":"Pelėjūninis vaisių puvinys"},{"tag":"Pilkasis (kekerinis) puvinys"},{"tag":"Pošaknio ir šaknų puviniai"},{"tag":"Ramularija"},{"tag":"Rinchosporiozė"},{"tag":"Rudadėmė dryžligė"},{"tag":"Rudasis vaisių puvinys"},{"tag":"Rudmargė"},{"tag":"Rudosios rūdys"},{"tag":"Rūdys"},{"tag":"Sausasis puvinys"},{"tag":"Serbentų deguliai"},{"tag":"Serbentų tamsioji miltligė (sin. Agrastų valktis)"},{"tag":"Serbentų veimutrūdė"},{"tag":"Serbentų viksvinės rūdys"},{"tag":"Serbentų šviesmargė"},{"tag":"Skalsės"},{"tag":"Sklerotinis (baltasis) puvinys"},{"tag":"Sklerotinis puvinys"},{"tag":"Slyvų rūdys"},{"tag":"Slyvų sidabraligė"},{"tag":"Slyvų šratligė"},{"tag":"Smulkiosios rūdys"},{"tag":"Stiebalūžė"},{"tag":"Stiebinės kūlės"},{"tag":"Svogūnų fuzariozė"},{"tag":"Svogūnų galveninis puvinys"},{"tag":"Svogūnų lapų dėmėtligė ir kekerinis puvinys,"},{"tag":"Svogūnų netikroji miltligė"},{"tag":"Svogūnų pelėjūninis puvinys"},{"tag":"Svogūnų sklerotinis puvinys"},{"tag":"Tinkliškoji dryžligė"},{"tag":"Vainikuotosios rūdys"},{"tag":"Varpų fuzariozė"},{"tag":"Varpų septoriozė"},{"tag":"Verticiliozė"},{"tag":"Vyšnių kokomikozė"},{"tag":"Šakniavaisių puviniai (sausasis, šlapiasis, rudasis, sklerotinis, fuzariozinis ir kt.)"},{"tag":"Šaknų gumbas"}]},{"name":"liga_lot","titles":{"lt":"Kenkėjo pavadinimas lotyniškai","en":"Pest name in Latin"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Agrobacterium tumefaciens"},{"tag":"Alternaria alternata"},{"tag":"Alternaria brassicae"},{"tag":"Alternaria brassicae, A. brassicicola"},{"tag":"Alternaria dauci, Alternaria radicina"},{"tag":"Alternaria porri"},{"tag":"Alternaria solani (sin. Macrosporium solani), A. alternata"},{"tag":"Aphanomyces cochlioides, Fusarium spp., Pythium spp., Pleospora betae, Thanatephorus cucumeris"},{"tag":"Aspergillus niger"},{"tag":"Blumeria graminis f. sp. avenae (sin. Erysiphe graminis)"},{"tag":"Blumeria graminis f. sp. hordei"},{"tag":"Blumeria graminis f. sp. secalis"},{"tag":"Blumeria graminis sp. tritici"},{"tag":"Blumeriella jaapii"},{"tag":"Botrytis cinerea"},{"tag":"Botrytis cinerea, Phoma betae, Phytophtora megasperma, Athelia rolfsii, Fusarium oxysporum"},{"tag":"Botrytis spp., Botrytis cinerea"},{"tag":"Cercospora beticola"},{"tag":"Cercospora carotae"},{"tag":"Chondrostereum purpureum"},{"tag":"Clasterosporium carpophilum"},{"tag":"Claviceps purpurea"},{"tag":"Cochliobolus sativus"},{"tag":"Colletotrichum spp."},{"tag":"Cronartium ribicola"},{"tag":"Diplocarpon earliana"},{"tag":"Erwinia carotovora pv. Carotovora"},{"tag":"Erysiphe betae"},{"tag":"Erysiphe cruciferarum"},{"tag":"Erysiphe heracleid"},{"tag":"Fusarium oxysporum f. cepae"},{"tag":"Fusarium oxysporum f. sp. conglutinans brassica"},{"tag":"Fusarium spp."},{"tag":"Fusarium spp., Bipolaris sorokiniana"},{"tag":"Gaeumannomyces graminis (sin. Ophiobolus graminis)"},{"tag":"Gymnosporangium sabinae"},{"tag":"Leptosphaeria maculans, Leptosphaeria biglobosa"},{"tag":"Leptosphaeria maculans, Phoma lingam"},{"tag":"Microdochium nivale"},{"tag":"Monilinia fructigena"},{"tag":"Monilinia laxa, Monilinia fructigena"},{"tag":"Mycosphaerella fragariae"},{"tag":"Mycosphaerella graminicola ir Phaeosphaeria nodorum"},{"tag":"Mycosphaerella graminicola, Phaeosphaeria nodorum"},{"tag":"Mycosphaerella ribis"},{"tag":"Neonectria galligena"},{"tag":"Oculimacula acuformis, Oculimacula yallundae"},{"tag":"Olpidium brassicae, kartais ir kiti grybai: Rhizoctonia aderholdii, Pythium debaryanum, Phoma lingam, Botrytis cinerea, Fusarium spp. Pythium spp. ir kt."},{"tag":"Parastaganospora nodorum"},{"tag":"Pectobacterium carotovorum subsp. carotovorum, Burkholderia gladioli pv. Alliicola, . Pseudomonas cepacia,"},{"tag":"Pectobacterium carotovorum, Erwinia carotovorum"},{"tag":"Penicillium expansum"},{"tag":"Peronospora destructor, P. schleidenii"},{"tag":"Peronospora parasitica"},{"tag":"Peronospora parasitica, Peronospora brassicae"},{"tag":"Phoma betae"},{"tag":"Phoma betae, Pythum debaryanum, Rhizoctonia aderholdii, Fusarium sp."},{"tag":"Phytophthora cactorum"},{"tag":"Phytophthora infestans"},{"tag":"Plasmodiophora brassicae"},{"tag":"Pleospora betae"},{"tag":"Podosphaera leucotricha"},{"tag":"Pseudopeziza ribis"},{"tag":"Puccinia coronata f. sp. avenae"},{"tag":"Puccinia hordei"},{"tag":"Puccinia recondita f. sp. secalis"},{"tag":"Puccinia recondita f. sp. tritici"},{"tag":"Puccinia ribesii-caricis"},{"tag":"Puccinia striiformis"},{"tag":"Pyrenophora avenae"},{"tag":"Pyrenophora graminea"},{"tag":"Pyrenophora teres f. sp. teres (tinklo tipo), P. teres f. sp. maculata (dėmės tipo)"},{"tag":"Pyrenophora tritici repentis"},{"tag":"Pyrenophora tritici repentis (sin. P. trichostoma)"},{"tag":"Pythium spp. ir Rhizoctonia solani"},{"tag":"Ramularia betae"},{"tag":"Ramularia beticola"},{"tag":"Ramularia collo-cygni"},{"tag":"Rhizoctonia solani"},{"tag":"Rhynchosporium secalis"},{"tag":"Scab, Fusarium head blight, head blight"},{"tag":"Sclerotinia sclerotiorum"},{"tag":"Sclerotinia sclerotiorum, S. minor, S. rolfsii"},{"tag":"Sclerotinia sclerotiorum, Sclerotium rolfsii"},{"tag":"Sphaerotheca macularis"},{"tag":"Sphaerotheca mors – uvae"},{"tag":"Taphrina deformans"},{"tag":"Tilletia tritici (sin. Tilletia caries)"},{"tag":"Transzchelia pruni-spinosae"},{"tag":"Urocystis occulta"},{"tag":"Uromyces betae"},{"tag":"Ustilago avenae f. sp. avenae"},{"tag":"Ustilago nuda f. sp. hordei"},{"tag":"Ustilago tritici"},{"tag":"Venturia inaequalis"},{"tag":"Venturia pirina"},{"tag":"Verticillium longisporum"},{"tag":"Verticillium spp."},{"tag":"Xanthomonas campestris pv. campestris"}]},{"name":"sritis","titles":{"lt":"Kenkėjo priklausomybė sričiai","en":"Pest's affiliation to the area"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Lauko augalų kenkėjai"}]},{"name":"grupe","titles":{"lt":"Kenkėjo grupė","en":"Pest group"},"datatype":"string","x-order":5,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Avižų ligos"},{"tag":"Bulvių ligos"},{"tag":"Burokėlių ligos"},{"tag":"Kaulavaisių augalų ligos"},{"tag":"Kopūstų ligos"},{"tag":"Kvietrugių ligos"},{"tag":"Kviečių ligos"},{"tag":"Miežių ligos"},{"tag":"Morkų ligos"},{"tag":"Rapsų ligos"},{"tag":"Rugių ligos"},{"tag":"Runkelių ligos"},{"tag":"Svogūnų ligos"},{"tag":"Sėklavaisių augalų ligos"},{"tag":"Uoginių augalų ligos"}]},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"Kenkėjo aprašymas","en":"Pest description"},"datatype":"string","x-order":6,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"palankios_plisti_salygos","titles":{"lt":"Kenkėjui plisti palankios salygos","en":"Conditions favorable for the spread of the pest"},"datatype":"string","x-order":7,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"zalingumo_riba","titles":{"lt":"Žalingumo riba","en":"Harmfulness threshold"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"35–45 proc. pažeistų augalų rudenį."},{"tag":"Apsaugai nuo rudadėmės dryžligės vamzdelėjimo-plaukėjimo metu naudojami efektyvūs nuo dryžligių fungicidai."},{"tag":"Efektyviais fungicidais purškiama vos tik pastebėjus pirmus ligos požymius."},{"tag":"Efektyviausiai nuo varpų septoriozės apsisaugoma, kai fungicidai panaudojami javų plaukėjimo-žydėjimo tarpsniais."},{"tag":"Fungicidai naudojami labai padidėjus miltligės išplitimo rizikai. Ankstyvaisiais tarpsniais purškiama pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams efektyviais nuo miltligės fungicidais."},{"tag":"Fungicidai naudojami pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams."},{"tag":"Fungicidai naudojami vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniais. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos plitimo daigų tarpsniu."},{"tag":"Fungicidai naudojami vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniais. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos plitimo daigų tarpsniu. Palankios plisti sąlygos Rinchosporiozei plisti palankūs vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Liga smarkiau reiškiasi jautrių veislių pasėliuose. Ligos sukėlėjo užkratas išsilaiko pernykščių šiaudų liekanose, nuo kurių pavasarį subrandintas sporas lietus arba vėjas nuneša ant javų želmenų. Pradinės infekcijos šaltiniu taip pat gali būti ir užkrėsta sėkla. Aprašymas: Pažeidžia kvietrugių tas veisles, kuriose vyrauja rugio genoti­pas. Rinchosporiozė pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuo­tus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. Vėliau dėmių centras išdžiūsta ir pašviesėja, įgaudamas šviesiai pilką, rusvą ar balkšvą atspalvį. Dėmės ant miežių lapų ryškiai rudai apribotos, ant rugių ir kvietrugių – ne taip ryškiai, pradžioje matosi tik žalsvai pilkos dėmės, kurios vėliau pašviesėja, išdžiūva. R. secalis užkratą platina lietaus lašai ir oro srovės. Lietaus lašas tekėdamas lapu, surenka konidijas ir dažnai užsilaiko lapo prisijungimo prie stiebo vietoje, o krisdamas užkratą perneša ir ant kitų lapų, todėl dėmės dažnai įsikuria lapo pažastyse per visą lapo plotį."},{"tag":"Fungicidai naudotini javų bamblėjimo pradžioje – iki antro bamblio tarpsnio, kai pasėlyje randama 35 % pažeistų stiebų."},{"tag":"Fungicidai nuo ramularijos miežių pasėliuose naudojami vamzdelėjimo pabaigoje-plaukėjimo metu. Palankios plisti sąlygos Gausios rasos nakties metu yra viena iš svarbiausių aplinkos veiksnių ramularijai plisti, nes ligos sukėlėjo sporoms dygti būtina drėgmė lapo paviršiuje. Tose lapo vietose, kur kaupiasi rasos lašeliai, ligos pažeidimas būna didžiausias. Ligai plisti optimali 23-25°C oro temperatūra. Ligos sukėlėjas, kaip saprotrofas gyvena ant sunykusių augalų, kaip parazitas – ant įvairių varpinių augalų. Manoma, kad pirminis užkratas į miežių pasėlius patenka nuo laukinių žolių arba nuo savaime sudygusių grūdų pabirų. Randama ligos sukėlėjo ir ant sėklų. Miežių veislių jautrumas ramularijai gali labai skirtis, tačiau visiškai atsparių veislių nėra. Aprašymas: Ramularijos pirmus požymius ant lapų galima pamatyti miežių krūmijimosi metu - bamblėjimo pradžioje. Tuo laikotarpiu ant apatinių lapų matomos apvalios ar ovalios dėmės. Jos nėra apribotos lapų gyslų, yra didesnės (apie 1 mm skersmens) nei vėlesniais tarpsniais išryškėjančios dėmės. Šie ramularijos pažeidimai lieka ant apatinių lapų. Aktyvaus augalo augimo metu ramularijos požymiai beveik neišryškėja. Liga intensyviau pradeda plisti ant viršutinių lapų miežiamas išplaukėjus. Pirmiausia pasimato punktyrinės šviesios dėmelės, kurios vėliau pereina į tamsiai rudas ar beveik juodas nedideles dėmes. Būdingos ramularijai dėmės yra 1-3 mm ilgio ir 0,5 mm pločio, aiškiai apribotos lapo gyslų. Jų dydis priklauso nuo ligos intensyvumo bei auginamos veislės jautrumo."},{"tag":"Fungicidai nuo skalsių neveiksmingi. Beicuojant beicais, didžioji dalis skleročių, esančių sėkloje, lauke nesudygsta."},{"tag":"Fungicidai nuo tinkliškosios dryžligės naudojami pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Palankios plisti sąlygos Vyraujant drėgniems, lietingiems ir šiltiems orams (temperatūra nuo 15 iki 25°C), susidaro labai palankios sąlygos užsikrėsti tinkliškąja dryžlige bet kurio augalų vystymosi tarpsniu. Kai miežiams išplaukėjus vyrauja lietingi, drėgni orai, Pyrenophora teres grybu užsikrečia grūdai. Daigų užsikrėtimui nuo sėklų palankiausia 10-15°C temperatūra. Ligos išplitimo rizika padidėja atsėliuojant miežius, ypač taikant supaprastintą žemės dirbimą ir sėjant į ražienas. Taip pat didesnė tikimybė tinkliškajai dryžligei išplisti yra šalia augantys žieminių ir vasarinių miežių ligoti pasėliai. Aprašymas: Liga pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus, grūdus. Tinkliškajai tinklo tipo dryžligei pažeidžiant miežių lapus ir lapamakštes, pažeidimo pagrindą sudaro išilginiai ir skersiniai brūkšneliai arba dėmelės. Pirmi ligos požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pažeista lapo dalis paruduoja, su dėme besiribojan­tys lapo audiniai iššviesėja. Pirminės dėmės apima vis didesnį lapo plotą, susi­formuoja žalsvai vandeningame fone tamsiai rudas, aiškiai išreikšto tinklo for­mos pažeidimas. Pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Dėmės tipo tinkliškoji dryžligė dažnesnė ant lapų, nors gali pažeisti ir lapamakštes. Ant užsikrėtusių augalų lapų išryškėja mažos, apvalios ar šiek tiek pailgos (elipsės formos) dėmelės, kurias supa įvairaus pločio chlorozės. Šios dėmelės neilgėja ir neformuoja tinklo. Dėmių tipo tinkliškosios dryžligės dėmelių diametras gali siekti 3-6 mm. Ant senesnių lapų dėmių būna daugiau nei ant jaunų."},{"tag":"Fungicidai nuo varpų fuzariozės naudojami javų žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams."},{"tag":"Fungicidai nuo varpų fuzariozės naudojami javų žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams. Palankios plisti sąlygos Ligos sukėlėjas žiemoja su grūdais ir dirvoje augalų liekanose bei parazituoja ant augalų pašaknio ir šaknų. Varpų fuzariozės užkrato sankaupos yra gausesnės dirvose, kur taikytas supaprastintas žemės dirbimas ar sėta tiesiai į ražienas, nei augalines liekanas giliai užarus. Lietingi orai javų žydėjimo metu yra pagrindinė sąlyga smarkiam ligos išplitimui, kadangi varpų fuzariozės užkratą nuo javų pašaknio ant varpų perneša lietus. Aprašymas: Varpų fuzariozė išplinta ant varpų. Fusarium spp. javų varpos užsikrečia žydėjimo metu, vėliau nuo varpžvynių grybiena perauga į varpos stagarėlį ir virš vietos, kur pažeistas varpos stagarėlis, varpa pabąla. Sergančios varpos vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo."},{"tag":"Fungicidai nuo varpų septoriozės naudojami javų plaukėjimo-žydėjimo tarpsniais."},{"tag":"Fungicidais purškiama pastebėjus pirmas rūdžių pustulas."},{"tag":"Fungicidus jautrių geltonosioms rūdims kvietrugių veislių pasėliuose naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Aprašymas: Skirtingų rūšių javai geltonosiomis rūdimis vieni nuo kitų neužsikrečia, nes sukėlėjas P. striiformis yra siauros specializacijos. Geltonosios rūdys pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalų dalių paviršiaus susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės – grybo uredžiai, kuriuose formuojasi urediosporos. Vėliau uredžių vietose lapų apatinėje pusėje susiformuoja smulkūs poepiderminiai rudi teliai su teliosporomis viduje. Teliosporos gali dygti tuoj pat arba peržiemojusios. Grybas žiemoja želmenyse. Pavasarį geltonosios rūdys pirmiausiai išplinta ant apatinių lapų, vėliau plinta į viršutinius lapus, stiebus, varpas. Palankios plisti sąlygos Geltonosioms rūdims plisti palankūs vėsūs ir lietingi orai, kai temperatūra būna apie 9-13°C, o rasa ant augalų lapų išsilaiko mažiausiai tris valandas. Smarkiau plinta tankiuose jautrių veislių pasėliuose, ypač nukenčia šalia ligotų žieminių javų augantys tos pačios rūšies vasariniai javai. Pradinės infekcijos šaltinis dažniausiai būna rūdimis užsikrėtę augalai, sudygę pabirų, vėliau apkrečiantys ankstyvos sėjos pasėlius."},{"tag":"Fungicidus nuo varpų fuzariozės naudoti žydėjimo metu vyraujant lietingiems orams. Geriausiai apsaugo, kai purškiama ±2 dienos nuo užsikrėtimo momento."},{"tag":"Geltonosios rūdys tuo žalingesnės, kuo anksčiau pradeda plisti. Ypač žalingos, kai javų vamzdelėjimo tarpsniu išplinta ant viršutinių lapų."},{"tag":"Javų pasėliuose vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniu nuo lapų ligų naudojami fungicidai paprastai gerai kontroliuoja ir rudųjų rūdžių plitimą."},{"tag":"Lietuvoje žalingumo ribos nėra nustatytos."},{"tag":"Lietuvos sąlygomis nenustatyta Aprašymas: Ligos dėmės pasirodo runkelių lapų galuose. Nekrotinės dėmės plinta tarp gyslų link lapo vidurio. Ligos apimtas visas lapas nudžiūsta. Ant parudavusių lapų susidaro rudas velvetinis grybo sporų apnašas. Grybas, sukeliantis ligą vystosi ant seniausių ar kenkėjų ir/ar nepalankių aplinkos veiksnių pažeistų lapų. Šiai ligai jautresni runkeliai, kai trūksta boro ir/ar mangano. Palankios plisti sąlygos · Runkelių lapai pažeisti kenkėjų (runkelinės musės lervų ar kt.); · Mechaniškai pažeisti lapai (pvz.: krušos); · Skurstantys dėl boro ar mangano trūkumo; · Pažeisti kitų grybinių ar virusinių ligų."},{"tag":"Nuo rudųjų rūdžių fungicidai javų pasėliuose naudojami vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniu."},{"tag":"Pastebėjus pirmus kviečių dryžligės požymius, ypač jautrių veislių pasėlyje ir vyraujant palankiems ligai plisti orams, purkšti fungicidais."},{"tag":"Prieš sėjant nebeicuotą rugių sėklą, reikėtų ją ištirti ir įsitikinti, ar nėra užsikrėtusi kūlėmis. Jei bus rasta kūlėsporių, sėklą būtina beicuoti."},{"tag":"Siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais."},{"tag":"Siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais. Palankios plisti sąlygos Tiek Fusarium spp., tiek Bipolaris sorokiniana infekcija plinta per augalų liekanas ir per dirvą. Pašaknio ir šaknų puvinių sukėlėjų sankaupos ypač gausios, kai sėjomainoje auginama daug varpinių javų, varputėtose bei minimalaus žemės dirbimo dirvose, ar kur sėjama tiesiai į ražieną. Šie ligų sukėlėjai smarkiau išplinta šiltu ir drėgnu oru. Aprašymas: B. sorokiniana ir Fusarium spp. dažnai plinta su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su ru­domis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pa­sirodo ant šaknelių, koleoptilių, apatinio tarpubamblio dengiamųjų lapalakščių. Vėliau dėmės didėja, apatinė stiebo dalis paruduoja. Fusarium spp. pažeidimai dažnai išplinta ir ant antro bei trečio tarpubamblių. Ligoti augalai gali būti pavieniai ar pažeisti pakrikais ploteliais, jie blogiau vystosi, atsilieka ūgiu. Dažnai pažeisti augalai anksčiau subręsta, užaugina smulkesnius grūdus. B. sorokiniana antrines konidijas platina lietus arba vėjas ir užkrečia javų lapus bei varpas. Fusarium spp. askosporos vasaros metu iš subrendusių peritecių apkrečia varpas. Li­gos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose arba dirvoje, taip pat plinta per užkrėstą sėklą."},{"tag":"Siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, verta sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais."},{"tag":"Sėklos beicavimas nuo Fusarium spp. veiksmingais beicais apvalo sėklas ir nuo pavasarinio pelėsio ligos sukėlėjo."},{"tag":"Sėklos beicavimas nuo avižų dulkančiųjų kūlių yra labai efektyvus."},{"tag":"Sėklos beicavimas sisteminio veikimo, efektyviais nuo dulkančiųjų kūlių beicais sumažina ligos išplitimo riziką."},{"tag":"Užkrėsta sėkla beicuojama."},{"tag":"Ypač jautrių veislių pasėlyje fungicidais purkšti pastebėjus pirmas rūdžių pustulas. Palankios plisti sąlygos Smulkiųjų rūdžių išplitimo rizika miežių pasėliuose labai padidėja vyraujant nuo 15 iki 25°C oro temperatūrai ir laikantis lašelinei drėgmei ant lapų. Smulkiosios rūdys yra oru plintanti liga, todėl kaimynystėje augantys ligoti pasėliai gali būti puikiu užkrato šaltiniu. Atsėliuojant miežius ir sėjant žieminius po vasarinių, vienu iš užkrato gali būti savaime sudygusios grūdų pabiros. Kai žieminiai miežiai sėjami labai anksti, o vasarinių sėja vėlinama, rizika užsikrėsti smulkiosiomis rūdimis padidėja. Smarkiau rūdimis miežiai pažeidžiami gausiai azotu tręštuose pasėliuose. Aprašymas: Smulkiosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro oranžiniai smulkūs spuogeliai – grybo uredžiai su urediosporomis, kurioms plyšus, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Vyraujant palankioms oro sąlygoms, vasaros metu išsivysto kelios urediosporų kartos. Sporos išnešiojamos vėjo pagalba."},{"tag":"Šios ligos žalingumo riba Lietuvoje nenustatyta."},{"tag":"Šios ligos žalingumo riba Lietuvoje nėra nustatyta."},{"tag":"Žalingumo riba Lietuvoje nenustatyta"}]},{"name":"kontroles_priemones","titles":{"lt":"Kontrolinės priemonės","en":"Control measures"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kokius_augalus_pazeidzia","titles":{"lt":"Aprašymas, kokius augalus pažeidžia","en":"Description of which plants are affected"},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Abrikosus, persikus."},{"tag":"Bastutiniai kultūriniai augalai (rapsai, brokoliai, kalafiorai ir kt.), piktžolės."},{"tag":"Botrytis spp. sukeliamos ligos pažeidžia ropinius svogūnus ( A. cepa ), česnakus ( A. sativum ), porus ( A. porrum ) ir kt., taip pat ir česnakinių genties piktžoles. Lietingais metais gali sirgti ir svogūnų sėklojai."},{"tag":"Braškes, avietes, abrikosus, vyšnias, trešnes, slyvas ir kitus sumedėjusius bei žolinius augalus."},{"tag":"Braškes, avietes, serbentus, agrastus, kitas uogas, daržoves bei dekoratyvinius augalus."},{"tag":"Braškes, obelis, avietes."},{"tag":"Braškes."},{"tag":"Bulves"},{"tag":"Bulves Kontrolės priemonės: · Saugyklų švaros užtikrinimas; · Sėjomainos laikymasis; · Auginti atsparias ligai veisles; · Vengti mechaninio gumbų pažeidimo; · Auginti mechaniniams pažeidimams atsparias veisles; · Kitų grybinių ligų efektyvi kontrolė."},{"tag":"Bulves."},{"tag":"Cukrinius ir pašarinius runkelius."},{"tag":"Cukrinius ir pašarinius runkelius. Kontrolės priemonės: Sėjomainos laikymasis; Žemės dirbimo technologija užtikrinama dirvos aeracija; Galimai atsparesnių veislių auginimas; Stengtis palaikyti optimalią temperatūra laikant šakniavaisius kaupe."},{"tag":"Dulkančiosios kūlės pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius."},{"tag":"Geltonosios rūdys pažeidžia kviečius, kvietrugius, rečiau – miežius."},{"tag":"Geltonosios rūdys pažeidžia kviečius, kvietrugius, rečiau – miežius. Kontrolės priemonės: Auginant galimai atsparesnių geltonosioms rūdims veislių javus, išvengiama staigaus ligos protrūkio. Fungicidus jautrių geltonosioms rūdims veislių pasėliuose reikėtų naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudojant vėliau, ligai išplitus efektyvumas bus mažesnis. Žalingumo riba Fungicidus jautrių geltonosioms rūdims kvietrugių veislių pasėliuose naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Aprašymas: Skirtingų rūšių javai geltonosiomis rūdimis vieni nuo kitų neužsikrečia, nes sukėlėjas P. striiformis yra siauros specializacijos. Geltonosios rūdys pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalų dalių paviršiaus susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės – grybo uredžiai, kuriuose formuojasi urediosporos. Vėliau uredžių vietose lapų apatinėje pusėje susiformuoja smulkūs poepiderminiai rudi teliai su teliosporomis viduje. Teliosporos gali dygti tuoj pat arba peržiemojusios. Grybas žiemoja želmenyse. Pavasarį geltonosios rūdys pirmiausiai išplinta ant apatinių lapų, vėliau plinta į viršutinius lapus, stiebus, varpas. Palankios plisti sąlygos Geltonosioms rūdims plisti palankūs vėsūs ir lietingi orai, kai temperatūra būna apie 9-13°C, o rasa ant augalų lapų išsilaiko mažiausiai tris valandas. Smarkiau plinta tankiuose jautrių veislių pasėliuose, ypač nukenčia šalia ligotų žieminių javų augantys tos pačios rūšies vasariniai javai. Pradinės infekcijos šaltinis dažniausiai būna rūdimis užsikrėtę augalai, sudygę pabirų, vėliau apkrečiantys ankstyvos sėjos pasėlius."},{"tag":"Grybas pažeidžia įvairius augalus. Iš bastutinių šeimos daržovių kekeriniu puviniu dažniausiai serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Aprašymas: Kekerinis puvinys dažnai pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos arba kenkėjai. Pažeidimų vietose susidaro gana didelės rudos vandeningos dėmės. Vėsiu oru jos pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu, kuriame susiformuoja smulkūs juodi skleročiai. Lauke jie suserga tik lietingais metais. Palankios plisti sąlygos Kekerinio puvinio plitimui didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai. Optimali temperatūra grybui vystysis 18-22°C ir aukšta santykinė oro drėgmė. Tikėtina, kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 41–49) vasaros antroje pusėje. Kekerinio puvinio plitimui didelę įtaką turi krituliai, didelis santykinis oro drėgnis ir mechaniniai pažeidimai. Sandėliuojant optimali temperatūra yra 10–15 °C, nors puviniai masiškai plinta ir esant 0 °C temperatūrai. Kontrolės priemonės: Siekiant sumažinti plitimo riziką, būtina laikytis sėjomainos. Nuėmus kopūstų derlių, kotus pašalinti iš dirvos, liekanas giliai užarti. Saugyklas prieš žiemą gerai išvalyti, išdezinfekuoti. Saugyklose temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 1° C."},{"tag":"Grybas pažeidžia įvairius augalus. Iš bastutinių šeimos daržovių kekeriniu puviniu dažniausiai serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Kontrolės priemonės: Pagrindinė prevencinė priemonė yra sėjomaina (3 m.). Nuėmus kopūstų derlių, kotus pašalinti iš dirvos, liekanas giliai užarti. Saugyklas prieš žiemą gerai išvalyti, išdezinfekuoti. Saugyklose turi būti ne aukštesnė kaip 1° C temperatūra, 95 % drėgnis, gera ventiliacija. Palankios plisti sąlygos Sklerotinio puvinio plitimui didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai. Tikėtina kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 41–49) vasaros antroje pusėje. Aprašymas: Lietingais metais pažeistų baltagūžių kopūstų išoriniai lapai, pradedant nuo viršūninių, pūva, tęžta, pasidaro gleivėti. Tarp pūvančių lapų susidaro į vatą panaši balta grybiena, iš kurios išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai. Grybienai senstant, atsiranda balti, greit pajuostantys, stambūs (1–3 cm skersmens) skleročiai."},{"tag":"Javaklupė pažeidžia žieminius kviečius, žieminius rugius, žieminius kvietrugius, žieminius miežius ir varpines žoles."},{"tag":"Juostuotoji dryžligė pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius."},{"tag":"Kietosios kūlės pažeidžia žieminių kviečių, žieminių kvietrugių varpas."},{"tag":"Kriaušes."},{"tag":"Kriaušių lapus, vaisius."},{"tag":"Kviečių dryžligė pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius."},{"tag":"Lapų septorioze serga žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai."},{"tag":"Obelų pumpurus, žiedus, ūglius, lapus, vaisius."},{"tag":"Obelų, kriaušių kamienus, šakas ."},{"tag":"Pavasarinis pelėsis pažeidžia žieminius kviečius, žieminius kvietrugius, žieminius rugius, žieminius miežius ir daugiametes žoles."},{"tag":"Pašaknio ir šaknų puviniai pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, avižas, varpines žoles."},{"tag":"Pašaknio ir šaknų puviniai pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, avižas, varpines žoles. Kontrolės priemonės: Varpinių javų atsėliavimas arba sėja po varpinių žolių ar į varputėtas dirvas skatina pašaknio ligų išplitimą. Daugiau nei 90 % gyvybingų B. sorokiniana konidijų randama viršutiniame 15 cm dirvožemio sluoksnyje, todėl gilus arimas gali sumažinti javų apsikrėtimo riziką. Žemės dirbimo be arimo technologijos skatina pašaknio puvinių sukėlėjų sankaupas viršutiniame dirvos sluoksnyje, didindamos pašaknio ligų išplitimo riziką. Kadangi tiek Fusarium spp., tiek B. sorokiniana plinta taip pat ir per užkrėstą sėklą, siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, verta sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais. Žalingumo riba Siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais. Palankios plisti sąlygos Tiek Fusarium spp., tiek Bipolaris sorokiniana infekcija plinta per augalų liekanas ir per dirvą. Pašaknio ir šaknų puvinių sukėlėjų sankaupos ypač gausios, kai sėjomainoje auginama daug varpinių javų, varputėtose bei minimalaus žemės dirbimo dirvose, ar kur sėjama tiesiai į ražieną. Šie ligų sukėlėjai smarkiau išplinta šiltu ir drėgnu oru. Aprašymas: B. sorokiniana ir Fusarium spp. dažnai plinta su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su ru­domis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pa­sirodo ant šaknelių, koleoptilių, apatinio tarpubamblio dengiamųjų lapalakščių. Vėliau dėmės didėja, apatinė stiebo dalis paruduoja. Fusarium spp. pažeidimai dažnai išplinta ir ant antro bei trečio tarpubamblių. Ligoti augalai gali būti pavieniai ar pažeisti pakrikais ploteliais, jie blogiau vystosi, atsilieka ūgiu. Dažnai pažeisti augalai anksčiau subręsta, užaugina smulkesnius grūdus. B. sorokiniana antrines konidijas platina lietus arba vėjas ir užkrečia javų lapus bei varpas. Fusarium spp. askosporos vasaros metu iš subrendusių peritecių apkrečia varpas. Li­gos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose arba dirvoje, taip pat plinta per užkrėstą sėklą."},{"tag":"Pažeidžia avižas."},{"tag":"Pažeidžia burokėlius, kopūstus, griežčius, ropės, ridikus, ridikėlius, krienus, žiedinius ir briuselio kopūstus, runkelius, dobilus, lubinus ir kt. daržoves. Palankios plisti sąlygos Ligai plisti padeda vėjas, lietus, palanki 20–24 °C oro temperatūra ir 85–100% santykinė oro drėgmė. Kontrolės priemonės: Sėti beicuotą sėklą, rinktis atsparias veisles. Pastebėjus ligos požymius arba profilaktiškai naudoti fungicidus šaknims esant didesnėms nei 0,5 cm skersmens, iki pilnai išsivysto ir pasiekia būdingą formą bei dydį (BBCH 41–49). Laikytis 3–4 m. sėjomainos, po derliaus nuėmimo giliai suarti, naikinti piktžoles. Informacija apie registruotus produktus http://www.vatzum.lt/"},{"tag":"Pažeidžia daigus, burokėlius ir sėklojus. Pažeista lapija apsitraukia pusiau baltu apnašu. Kontrolės priemonės: Rinktis ligai atsparias veisles, sėti beicuotą sėklą. Pastebėjus ligos požymius arba profilaktiškai naudoti fungicidus, kai lapai dengia 90 % tarpueilių iki pasiekia technologinę brandą (BBCH 39–49). Aprašymas: Viršutinėje sergančių lapų pusėje atsiranda baltas apnašas.Pažeista lapija lengvai nutrūksta mechanizuoto derliaus nuėmimo metu, o šakniavaisiai lieka dirvoje. Palankios plisti sąlygos Ligai plisti palankiausia 20° C temperatūra ir sausas oras. Tikėtina kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 35–45) vasaros antroje pusėje."},{"tag":"Pažeidžia kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai, krienai, pekininiais bastučiai, kaliaropes, žiedinius ir briuselio kopūstai ir kai kurios laukinės bastutinių šeimos žolės. Aprašymas: Ant lapų iš pradžių atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, jų centrai paruduoja. Pirmiausia pažeidžiami baltagūžių ir žiedinių kopūstų išoriniai lapai. Ant jų atsiranda smulkių, juodų, apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centras paruduoja. Vėliau infekcija pereina ant aukštesnių, į gūžes besisukančių lapų. Gūžės išauga mažos, laikomos sandėliuose pūva. Palankios plisti sąlygos Tikėtina kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 41–49) vasaros antroje pusėje. Ligai plisti palankiausia 20–24° C temperatūra ir 85–100 % santykinis oro drėgnis. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlius, reikia laikytis sėjomainos, po derliaus nuėmimo giliai suarti, naikinti piktžoles. Sėti registruotais fungicidiniais beicais apdorotą sėklą, rinktis atsparias veisles. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo šeštojo lapelio iki visiškos brandos (BBCH 16–49) naudoti augalų apsaugos produktus. Naikinti kenkėjus."},{"tag":"Pažeidžia pirmametes morkas ir sėklojus. Lietuvoje labiausiai nukenčia sėklojai Aprašymas: Pirmieji požymiai pastebimi liepos viduryje. Ligos požymiai aptinkami ant lapų, stiebų, sėklų. Viršutinėje lapų pusėje dėmių kraštai šiek tiek iškilę, apatinėje – įdubę. Apatinėje lapų pusėje dėmės padengtos rusvai pilku apnašu. Lapų pakraščiai susigarbanoja, ir atskiros lapo dalys arba visas lapas gelsta ir džiūsta. Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra grybui vystytis 24 o C. Labiausiai morkos serga lietingu, ūkanotu oru. Liga plinta konidijomis. Patogenas žiemoja dirvoje, augalų liekanose ir ant sėklų paviršiaus. Vėsesniu oru grybas puola senus, šiltesniu – jaunus lapus Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto morkų pasėlius reikia laikytis 2-3 m. sėjomainos, gilaus arimo po derliaus nuėmimo. Rinktis kokybiškas sėklas. Tankus pasėlis labiau pažeidžiamas cerkosporozės. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama purkšti fungicidais"},{"tag":"Pažeidžia porus, bet gali pažeisti ir svogūnus, tuščialaiškius česnakus ir ´shalot´ svogūnus. Aprašymas: Pirmieji požymiai yra mažos baltos dėmelės ant laiškų. Vėliau kai oro santykinė drėgmė virš 70 %, atsiranda tipiškų alternariozei dėmių. Jos yra elipsės formos, kelių centimetrų ilgio, su gelsvu kraštu. Pažeisti laiškai gali susigarbanoti ir nudžiūti. Palankios plisti sąlygos Didelė santykinė (per 70 %) oro drėgmė skatina ligos plitimą. Augalai dažniausiai apsikrečia nuo užkrėstų sėklų ar augalų liekanų dirvožemyje. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto pasėlius reikia laikytis tinkamos sėjomainos. Rinktis kokybiškas sėklas, auginti atsparių veislių svogūnus. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama purkšti fungicidais."},{"tag":"Pažeidžia vasarinius ir žieminius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius rugius, žieminius ir vasarinius miežius, įvairias varpines žoles."},{"tag":"Pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius."},{"tag":"Pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius. Kontrolės priemonės: Atsparesnių veislių miežių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių. Vengti miežių atsėliavimo (dėl savaime sudygusių grūdų pabirų) ir vasarinių bei žieminių miežių kaimynystės. Laikytis optimalių sėjos terminų, naikinti savaime sudygusias grūdų pabiras, pasėlių nepertręšti azoto trąšomis. Pastebėjus pirmas rūdžių pustulas, ypač jautrių veislių pasėlyje, reikia purkšti fungicidais. Lietuvos sąlygomis smulkiosios rūdys miežių pasėliuose dažniausiai išplinta jau jiems išplaukėjus, todėl purškiant fungicidais nuo kitų ligų, apsaugoma ir nuo rūdžių. Žalingumo riba Ypač jautrių veislių pasėlyje fungicidais purkšti pastebėjus pirmas rūdžių pustulas. Palankios plisti sąlygos Smulkiųjų rūdžių išplitimo rizika miežių pasėliuose labai padidėja vyraujant nuo 15 iki 25°C oro temperatūrai ir laikantis lašelinei drėgmei ant lapų. Smulkiosios rūdys yra oru plintanti liga, todėl kaimynystėje augantys ligoti pasėliai gali būti puikiu užkrato šaltiniu. Atsėliuojant miežius ir sėjant žieminius po vasarinių, vienu iš užkrato gali būti savaime sudygusios grūdų pabiros. Kai žieminiai miežiai sėjami labai anksti, o vasarinių sėja vėlinama, rizika užsikrėsti smulkiosiomis rūdimis padidėja. Smarkiau rūdimis miežiai pažeidžiami gausiai azotu tręštuose pasėliuose. Aprašymas: Smulkiosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro oranžiniai smulkūs spuogeliai – grybo uredžiai su urediosporomis, kurioms plyšus, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Vyraujant palankioms oro sąlygoms, vasaros metu išsivysto kelios urediosporų kartos. Sporos išnešiojamos vėjo pagalba."},{"tag":"Pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius. Kontrolės priemonės: Nereikėtų auginti labai jautrių tinkliškajai dryžligei vasarinių miežių veislių. Ligos sukėlėjas ant augalų likučių gyvybingas gali išlikti daugiau nei 2 metus, todėl reiktų vengti miežių atsėliavimo ir ypač sėjos į ražienas. Vengti vasarinių ir žieminių miežių kaimynystės, naikinti sudygusias grūdų pabiras. Sėklos beicavimas apsaugo nuo jaunų daigų užsikrėtimo tinkliškąja dryžlige per sėklą. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, ypač jautrių veislių pasėlyje, reikia naudoti efektyvius nuo tinkliškosios dryžligės fungicidus. Žalingumo riba Fungicidai nuo tinkliškosios dryžligės naudojami pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Palankios plisti sąlygos Vyraujant drėgniems, lietingiems ir šiltiems orams (temperatūra nuo 15 iki 25°C), susidaro labai palankios sąlygos užsikrėsti tinkliškąja dryžlige bet kurio augalų vystymosi tarpsniu. Kai miežiams išplaukėjus vyrauja lietingi, drėgni orai, Pyrenophora teres grybu užsikrečia grūdai. Daigų užsikrėtimui nuo sėklų palankiausia 10-15°C temperatūra. Ligos išplitimo rizika padidėja atsėliuojant miežius, ypač taikant supaprastintą žemės dirbimą ir sėjant į ražienas. Taip pat didesnė tikimybė tinkliškajai dryžligei išplisti yra šalia augantys žieminių ir vasarinių miežių ligoti pasėliai. Aprašymas: Liga pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus, grūdus. Tinkliškajai tinklo tipo dryžligei pažeidžiant miežių lapus ir lapamakštes, pažeidimo pagrindą sudaro išilginiai ir skersiniai brūkšneliai arba dėmelės. Pirmi ligos požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pažeista lapo dalis paruduoja, su dėme besiribojan­tys lapo audiniai iššviesėja. Pirminės dėmės apima vis didesnį lapo plotą, susi­formuoja žalsvai vandeningame fone tamsiai rudas, aiškiai išreikšto tinklo for­mos pažeidimas. Pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Dėmės tipo tinkliškoji dryžligė dažnesnė ant lapų, nors gali pažeisti ir lapamakštes. Ant užsikrėtusių augalų lapų išryškėja mažos, apvalios ar šiek tiek pailgos (elipsės formos) dėmelės, kurias supa įvairaus pločio chlorozės. Šios dėmelės neilgėja ir neformuoja tinklo. Dėmių tipo tinkliškosios dryžligės dėmelių diametras gali siekti 3-6 mm. Ant senesnių lapų dėmių būna daugiau nei ant jaunų."},{"tag":"Pažeidžia žieminius ir vasarinius kvietrugius (veisles, kuriose vyrauja rugio genoti­pas), žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius."},{"tag":"Pažeidžia žieminius ir vasarinius kvietrugius (veisles, kuriose vyrauja rugio genoti­pas), žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius. Kontrolės priemonės: Javuose rinchosporiozė gali pradėti plisti nuo bamblėjimo tarpsnio ir plinta iki vaškinės brandos. Rekomenduotina auginti atsparesnes rinchosporiozei miežių veisles. Javų atsėliavimas skatina ligos plitimą. Svarbu gerai užarti pabiras bei varpines žoles. Labiau ši liga pažeidžia ankstyvos sėjos javus. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos plitimo daigų tarpsniu. Išskirtinais atvejais gali tekti purkšti du kartus, tačiau paprastai pakanka vieno purškimo vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniais. Žalingumo riba Fungicidai naudojami vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniais. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos plitimo daigų tarpsniu. Palankios plisti sąlygos Rinchosporiozei plisti palankūs vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Liga smarkiau reiškiasi jautrių veislių pasėliuose. Ligos sukėlėjo užkratas išsilaiko pernykščių šiaudų liekanose, nuo kurių pavasarį subrandintas sporas lietus arba vėjas nuneša ant javų želmenų. Pradinės infekcijos šaltiniu taip pat gali būti ir užkrėsta sėkla. Aprašymas: Pažeidžia kvietrugių tas veisles, kuriose vyrauja rugio genoti­pas. Rinchosporiozė pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuo­tus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. Vėliau dėmių centras išdžiūsta ir pašviesėja, įgaudamas šviesiai pilką, rusvą ar balkšvą atspalvį. Dėmės ant miežių lapų ryškiai rudai apribotos, ant rugių ir kvietrugių – ne taip ryškiai, pradžioje matosi tik žalsvai pilkos dėmės, kurios vėliau pašviesėja, išdžiūva. R. secalis užkratą platina lietaus lašai ir oro srovės. Lietaus lašas tekėdamas lapu, surenka konidijas ir dažnai užsilaiko lapo prisijungimo prie stiebo vietoje, o krisdamas užkratą perneša ir ant kitų lapų, todėl dėmės dažnai įsikuria lapo pažastyse per visą lapo plotį."},{"tag":"Pažeidžia žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, rečiau žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius miežius bei gausiai – įvairias varpines žoles."},{"tag":"Pūva įvairūs augalai, vegetacijos metu ir laikymo vietose. Sandėliavimo metu serga morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kt Aprašymas: Šią ligą sukelia bakterija. Į morkas bakterijos patenka per pažeista dengiamąjį audinį arba kenkėjų pažeistas vietas, o tai labai greitai jį supūdo šlapiuoju puviniu. Šlapiasis puvinys rūsiuose greitai plinta rudenį, kuomet šilta ir pakankamai drėgnas oras. Ant pažeistų morkų atsiranda tamsių vandeningų dėmių. Pažeista morka suminkštėja, sutęžta, skleidžia nemalonų kvapą. Puvinys greitai plinta ir apima visą šakniavaisį. Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra vystytis 27–30 o C, minimali 2–3 ir maksimali 39–40 0 C. Bakterijos žūva 51 o C temperatūroje. Sandėliavimo metu greitai plinta kai šilta ir drėgna. Bakterijos žiemoja šlapiojo sirgusių augalų liekanose ir su pasodais. Kontrolės priemonės: Laikytis tinkamos agrotechnikos. Apsisaugoti nuo šios ligos sandėliavimo metu galima tik dezinfekuojant patalpas, palaikyti pastovią 1 – 4°C temperatūrą ir gerai vėdinant. L aiku pašalinti pūvančias morkas. Ypač smarkiai nukenčia šiltai ir drėgnai laikomos daržovės. Žiemoja šlapiojo puvinio sukėlėjas sirgusių augalų liekanose ir su pasodais. Bakterijos gali gyventi dirvoje saprofitiškai"},{"tag":"Pūva įvairūs augalai, ypač daržovių sultingi organai, vegetacijos metu ir laikymo vietose. Sandėliavimo metu serga morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kitos daržovės. Aprašymas: Bakterinis puvinys pažeidžia ant mechaniškai pažeistų svogūnų, pvz., labai pažeistų netikrosios miltligės, audros, krušos ir vėjo. Šlapiais metais liga pasireiškia auginimo sezono antroje pusėje. Priklausomai nuo sukėlėjo ligos simptomai pasireiškia įvairiose ropelės vietose. Pažeisti audiniai darosi tarsi stikliniai, svogūnas atrodo tarsi išviręs, paskui greitai ima irti, ir visas svogūnas tampa gleivėta, pūvančia ir dvokiančia mase. Bakterijos gana ilgai išsilaiko dirvoje ir lengvai užkrečia į tokią dirvą pasodintus svogūnus. Ligos priežastis gali būti mechaniniai sužalojimai nuimant, transportuojant derlių ir kt. Bakterijas platina įvairūs vabzdžiai, ypač svogūninės musės Kontrolės priemonės: Laikytis sėjomainos, s vogūnų neauginti užmirkstančiose dirvose. Vengti mechaninių pažeidimų. Nuėmus derlių, pašalinti sirgusių augalų liekanas. Prieš sandėliuojant svogūnus tinkamai išdžiovinti. Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra bakterijoms vystytis 27–30 o C, minimali 2–3 ir maksimali 39–40 o C temperatūra. . Ypač smarkiai nukenčia šiltai ir drėgnai laikomos daržovės. Žiemoja šlapiojo puvinio sukėlėjas sirgusių augalų liekanose."},{"tag":"Ramularija pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius. Kontrolės priemonės: Atsparesnių veislių miežių auginimas yra svarbi profilaktinė priemonė nuo ramularijos. Pagrindinė apsaugos priemonė nuo šios ligos yra fungicidai. Kadangi ramularija miežių pasėliuose plinta grūdo formavimosi metu, labai svarbu, kad fungicidai nuo šios ligos būtų naudojami vamzdelėjimo pabaigoje ar net plaukėjimo metu. Žalingumo riba Fungicidai nuo ramularijos miežių pasėliuose naudojami vamzdelėjimo pabaigoje-plaukėjimo metu. Palankios plisti sąlygos Gausios rasos nakties metu yra viena iš svarbiausių aplinkos veiksnių ramularijai plisti, nes ligos sukėlėjo sporoms dygti būtina drėgmė lapo paviršiuje. Tose lapo vietose, kur kaupiasi rasos lašeliai, ligos pažeidimas būna didžiausias. Ligai plisti optimali 23-25°C oro temperatūra. Ligos sukėlėjas, kaip saprotrofas gyvena ant sunykusių augalų, kaip parazitas – ant įvairių varpinių augalų. Manoma, kad pirminis užkratas į miežių pasėlius patenka nuo laukinių žolių arba nuo savaime sudygusių grūdų pabirų. Randama ligos sukėlėjo ir ant sėklų. Miežių veislių jautrumas ramularijai gali labai skirtis, tačiau visiškai atsparių veislių nėra. Aprašymas: Ramularijos pirmus požymius ant lapų galima pamatyti miežių krūmijimosi metu - bamblėjimo pradžioje. Tuo laikotarpiu ant apatinių lapų matomos apvalios ar ovalios dėmės. Jos nėra apribotos lapų gyslų, yra didesnės (apie 1 mm skersmens) nei vėlesniais tarpsniais išryškėjančios dėmės. Šie ramularijos pažeidimai lieka ant apatinių lapų. Aktyvaus augalo augimo metu ramularijos požymiai beveik neišryškėja. Liga intensyviau pradeda plisti ant viršutinių lapų miežiamas išplaukėjus. Pirmiausia pasimato punktyrinės šviesios dėmelės, kurios vėliau pereina į tamsiai rudas ar beveik juodas nedideles dėmes. Būdingos ramularijai dėmės yra 1-3 mm ilgio ir 0,5 mm pločio, aiškiai apribotos lapo gyslų. Jų dydis priklauso nuo ligos intensyvumo bei auginamos veislės jautrumo."},{"tag":"Rudadėmė dryžligė pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius."},{"tag":"Rudosiomis rūdimis serga žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai, žieminiai rugiai."},{"tag":"Serbentus, agrastus."},{"tag":"Serbentus."},{"tag":"Serga bastutinių šeimos augalai, rapsai, kopūstai ir kryžmažiedės piktžolės"},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai bei pašariniai runkeliai Aprašymas: Runkelinė ramuliarija puola ne tik pirmamečius burokėlius, bet ir sėklojus. Liga išplinta antroje vasaros pusėje, apie rugpjūčio pradžią. Ant senesnių lapų atsiranda nešvariai žalsvų, iš pradžių neryškiai atsiskyrusių nuo sveikų audinių, vėliau su šiek tiek tamsesnės spalvos apvadu apvalių arba kampuotų, palaipsniui didėjančių, bet ne didesnių kaip 10 mm skersmens, dėmių. Vėliau jos pasidaro pilkšvai baltos, kiek iškilios, dažnai su rudai rausvais apvadais pakraščiuose . Dėmėse išauga vos įžiūrimos baltos apnašos, jų vidurys dažnai ištrupa. Apnašos sudarytos iš grybo konidijakočių ir konidijų. Dėmėtuose lapuose sutrinka asimiliacija, todėl šakniavaisiuose susikaupia mažiau cukraus ir kitų organinių medžiagų. Palankios plisti sąlygos Patogenui plisti reikalinga šiluma ir drėgmė, optimali temperatūra - 17-20 °C, o santykinis oro drėgnis – didesnis nei 95 %. Baltuliai plinta vėsesnio ir drėgno klimato rajonuose. Runkelinė ramuliarija plinta konidijomis. Tikėtina, kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 40–49). Žiemoja ligos sukėlėjas dirvoje su sirgusių augalų liekanomis ir ant sėklų paviršiaus."},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai bei pašariniai runkeliai. Aprašymas: Runkelinė cerkospora pažeidžia burokėlių lapus ir stiebus. Ligos požymiai pradeda išryškėti apie rugpjūčio pradžią — lapų abiejose pusėse atsiranda daugybė nedideliu iki 5 mm skersmens, kampuotų rusvų su tamsesniais rudai rausvais iškilusiais kraštais dėmių. Vėliau dėmės šviesėja, pasidaro balzganos, prakiūra, ir lapas pasidaro skylėtas. Liga prasideda nuo senų, išorinių lapų ir palaipsniui apima vidurinius lapus. Dėmių kartais susidaro tiek daug, kad lapai patamsėja, nudžiūsta ir susiraito. Daug žalos padaro drėgną šiltą vasarą, ypač sėklojams. Kontrolės priemonės: Rekomenduojama sėti beicuotą sėklą. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams naudoti fungicidus. Laikytis trejų metų sėjomainos. Informacija apie registruotus produktus http://www.vatzum.lt/ Palankios plisti sąlygos Burokėliams užsikrėsti rudmarge palankausios sąlygos, kai oro temperatūra apie 20 °C ir drėgnumas didesnis kaip 70 % , kai vyrauja apsiniaukę orai, rūkas. Grybas gali žiemoti ir plisti su apsikrėtusia sėkla ir augalų liekanose. Stipriai rudmargės apimti lapai silpniau asimiliuoja. Tikėtina, kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 35–49) vasaros antroje pusėje."},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai ir pašariniai runkeliai, kopūstai, pomidorai, agurkai, žirniai, špinatai ir kiti augalai. Kontrolės priemonės: Laikytis sėjomainos. Dezinfekuoti dirvą. Rekomenduojama rinktis beicuoti sėklą. Palankios plisti sąlygos Ligos sukėlėjams plisti geros sąlygos susidaro, kai dygstant sėkloms yra žema temperatūra, daug drėgmės, kai dirvoje trūksta oro. Aprašymas: Ligą sukelia keli patogenai. Daigų pagrindinė šaknelė paruduoja, vėliau pajuosta, suplonėja. Daigai išlinksta, išvirsta . Tokie burokėliai sausesniu metu vysta ir džiūsta, o lietingu oru supūva. Burokėliai diegavirte gali sirgti nuo sėklos sudygimo iki tol, kol susidaro 3–4 poros tikrųjų lapelių."},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai ir pašariniai runkeliai, špinatai. Aprašymas: Fomozė pažeidžia lapus, šakniavaisius, sėklojų stiebus ir sėklas. Be to, jis yra vienas iš pagrindinių daigų juodšaknės sukėlėjų. Iš pradžių ant sėklojų, o vėliau senesnių lapų susidaro didelės apskritos koncentriškai rievėtos gelsvai rusvos dėmės . Ant stiebų dėmės šviesesnės, pailgos, gali susilieti ir padengti visą stiebą. Senesnėse dėmėse matomi ratais išsidėstę tamsūs 100–400 μ skersmens taškeliai – grybo piknidžiai. Nuo fomozės labiausiai nukenčia daigai. Jų šaknelės ir šaknies kaklelis paruduoja, suplonėja, nudžiūsta arba supūva. Tikėtina kad liga pasireikš ankstyvaisiais augimo tarpsniais (BBCH 11–17). Užsikrėtę šakniavaisiai žiemą pūva iš vidaus. Pūvanti dalis pajuosta, pasidaro sausa, kieta, atsiranda tuštumų, aptrauktų šviesia grybiena. Palankios plisti sąlygos Palankiausia plisti kai yra šiltas oras ir santykinė oro drėgmė, ant lapų greičiausiai plinta kai yra 14 – 16°C. Žiemoja grybas dirvoje su sirgusių augalų liekanomis, šakniavaisiuose ir ant sėklų paviršiaus. Grybas žiemoja dirvoje sirgusių augalų liekanose ir sėklų paviršiuje. Dirvoje grybas išlieka gyvybingas iki 26 mėnesių Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti burokėlių pasėlį nuo fomozės užkrato, rekomenduojama sėti beicuotą sėklą. Fungicidais galima purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams."},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai ir pašariniai runkeliai. Aprašymas: Ligos požymiai pastebimi gegužės–birželio mėn. ant daigų ir sėklojų jaunų lapų. Iš pradžių atsiranda geltonų apvalių arba netaisyklingos formos 2–6 mm skersmens iškilusių dėmių. Vėliau viršutinėje dėmių pusėje susidaro rusvos spalvos labai smulkūs taškeliai – spermogonės. Vasarą abejose lapų pusėse, dažnai ir ant lapkočių pradeda atsirasti gelsvai rudų iki 1 mm skersmens uredosorų (ovialios, rutuliškos, šviesiai gelsvos). Palankios plisti sąlygos Rūdys labiau išplinta, kai antroje vasaros pusėje būna šilta (15-22 °C), o naktys vėsokos. Grybo vystymąsi skatina šilti ir drėgni orai. Žiemoja teleutosporos sirgusių burokėlių liekanose ir ant šakniavaisių bei sėklų paviršiaus. Kontrolės priemonės: Pasodams skirtus šakniavaisius rekomenduojama beicuoti. Fungicidus naudoti profilaktiškai arba pastebėjus pirmuosius ligos požymius, kai lapai dengia 90 % tarpueilių, iki pasiekia visišką brandą (BBCH 39–49)."},{"tag":"Serga burokėliai, morkos, petražolės, kopūstai, agurkai, pupelės ir kt. daržovės. Sandėliavimo metu morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kt. daržovės. Aprašymas: Vegetacijos metu virš dirvos esanti šakniavaisio dalis suminkštėja ir apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Sandėliavimo metu morkos greitai supūva, pasidengia balta grybiena, kuri greitai plinta ir supūdo didelę dalį morkų Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra 24 o C. Patogenui palanku plisti kai yra šilta 25-35 °C ir drėgna. Ši liga ypač intensyviai plinta drėgnoje aplinkoje. Labiau plinta rūgščiose sunkiose šlapiose dirvose. Kontrolės priemonės: Laikytis 3–4 m. sėjomainos. Sandėliavimui atrinkti tik sveikus šakniavaisius, pašalinti augalines liekanas. Sandėliavimo vietose palaikyti 3–4° C temperatūrą ir 95–98 % santykinį drėgnį. Pasodams skirtus burokėlius rekomenduojama beicuoti. Pastebėjus ligos požymius arba profilaktiškai naudoti fungicidus šaknims esant didesnėms nei 0,5 cm skersmens iki pilnai išsivysto ir pasiekia būdingą formą bei dydį (BBCH 41–49). Informacija apie registruotus produktus http://www.vatzum.lt/"},{"tag":"Serga burokėliai, obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, avietės, pomidorai, kopūstai, ropės, dobilai, žirniai ir kt. augalai Aprašymas: Ant burokėlių šakniavaisio, dažniausiai prie šaknies kaklelio, susidaro gana didelės išaugos – gumbai. Ligą sukeliančios bakterijos, būdamos šakniavaisyje, išskiria auksinų tipo medžiagas, skatinančias augalo ląstelių pagreitintą dauginimąsi. Iš pradžių gumbai yra minkšti, vėliau sumedėja, sukietėja, jų paviršius pasidaro nelygus, gauburiuotas arba sueižėjęs, viduje tuštumų nėra. Augalai skursta, išauga maži šakniavaisiai, nes daug maisto medžiagų sunaudoja greitai besidalijančios ląstelės. Laikymo metu bakterijų užpulti šakniavaisiai supūva Palankios plisti sąlygos Optimalios sąlygos bakterijoms vystytis yra 25-30 °C temperatūra ir dirvos pH neutralus. Bakterijos jautrios saulės spinduliams ir sausrai, tačiau dirvoje išsilaiko ilgai. Ligos sukėlėjas peržiemoja sergančiuose augaluose ir jų liekanose Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlį, laikytis 3–4 m. sėjomainos. Sandėliavimui atrinkti tik sveikus šakniavaisius, pašalinti augalų liekanas."},{"tag":"Serga kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, pekininiai bastučiai, griežčiai, ridikai, ropės Aprašymas: Drėgnu šiltu metu išoriniai kopūstų lapai ir kotai prie lapkočių pasidaro gleivėti, pūva. Puvinys palaipsniui apima gūžės vidų. Tokia gūžė sutęžta, skleidžia nemalonų kvapą. Palankios plisti sąlygos Liga labiausiai plinta lietingomis ir karštomis (esant 25–30° C temperatūrai) vasaromis. Ligos sukėlėjai žiemoja nesupuvusiose augalų liekanose ir su pasodais. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlius, reikia laikytis 3–4 metų sėjomainos, augalų liekanas (kotus) pašalinti, dirvą giliai suarti. Bakterijas platina įvairūs kenkėjai, ypač musės. Infekcijos vieta dažnai tampa mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl kitų ligų ar kenkėjų. Laikymui atrinkti tik sveikas gūžes. Toje pačioje saugykloje nelaikyti įvairių daržovių (kartu su kopūstais morkų, bulvių, ridikų, griežčių), galinčių sirgti šiuo puviniu. Saugyklose temperatūra turi būti apie 0° C."},{"tag":"Serga kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, rapsai, ridikėliai ir kt. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlius, reikia laikytis 3–4 metų sėjomainos. Rinktis kokybiškas, termiškai dezinfekuotas sėklas. Ligos plitimui didelės reikšmės turi aukšta temperatūra, intensyvus tręšimas, tankiai pasodinti augalai, daigų pikavimas į per drėgną gruntą, blogas grunto drenažas daigynuose ir šiltlysvėse, daigų užmirkimas, monokultūros auginimas. Infekcija platinama kenkėjų, per mechaninius pažeidimus. Vegetacijos metu naikinti kenkėjus. Palankios plisti sąlygos Ligos plitimui didelės reikšmės turi aukšta temperatūra, intensyvus tręšimas, tankiai pasodinti augalai, daigų pikavimas į per drėgną gruntą, blogas grunto drenažas daigyne ir inspekte, daigų užmirkimas, auginimas monokultūroje. Vegetacijos metu bakterijos į augalą gali patekti per mechaninius audinių pažeidimus ar natūralias augalo ertmes. Tikėtina kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 35–49) vasaros antroje pusėje. Ligai plisti palankiausia 27–30° C temperatūra ir didelis santykinis oro drėgnis. Aprašymas: Bakterija pažeidžia kopūstų sėklojų ir pirmamečių augalų vandens indus, jie pajuoduoja. Požymiai ryškūs lapų pakraščiuose. Lapalakštis nuo krašto link centro palaipsniui gelsta, džiūsta, raukšlėjasi, pasidaro tarytum permatomas . Perpjovus lapkotį, matomas tamsus vandens indų ratas ."},{"tag":"Serga kopūstų ir kitų bastutinių šeimos daržovių daigai ir suaugę augalai. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlius, reikia laikytis 5–6 metų sėjomainos, po derliaus nuėmimo giliai suarti, naikinti piktžoles. Sėti registruotais fungicidiniais beicais apdorotą sėklą, rinktis atsparias veisles. Daigus auginti kasetėse, daigyklose Palankios plisti sąlygos Pastaruoju metu atsirado grybo rasė, kurio vystymuisi yra palankesnė šiek tiek žemesnė temperatūra. Todėl tokios rūšies fuzariozė mūsų klimato sąlygomis gali būti grėsmingesnė. Tikėtina kad liga pasireikš visos vegetacijos metu (BBCH 13–49). Ligai plisti palankiausia 20–25° C temperatūra. Aprašymas: Pažeisti daigai anksti žūva. Sergančių augalų lapai gelsta, vysta, ant jų pastebimos neryškios dėmės su šiek tiek patamsėjusiomis gyslomis. Perpjovus ligotą stiebą arba lapkotį matyti parudavęs vandens indų ratas. Pažeisti lapai anksti nukrinta, todėl gūžės užauga mažos. Ligos išplitimas priklauso nuo augalų atsparumo ir nuo auginimo sąlygų."},{"tag":"Serga morkos, petražolės ir pastarnokai"},{"tag":"Serga morkos, petražolės, kopūstai, burokėliai, agurkai, pupelės ir kt. daržovės. Sandėliavimo metu morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kt. daržovės. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto morkų pasėlius reikia laikytis sėjomainos. Sandėliavimui atrinkti tik sveikus, neapvytusius, mechaniškai nesužalotus šakniavaisius. Saugyklose palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Pasodams skirtas morkas beicuoti. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama purkšti fungicidais. Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra 24 o C, nors patogenas vystosi 0–28 o C. Ši liga ypač intensyviai plinta drėgnoje aplinkoje. Labiau plinta rūgščiose sunkiose šlapiose dirvose. Aprašymas: Vegetacijos metu virš dirvos esanti šakniavaisio dalis suminkštėja ir apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Sandėliavimo metu morkos greitai supūva, pasidengia balta grybiena, kuri greitai plinta ir supūdo didelę dalį morkų."},{"tag":"Serga morkos, runkeliai, griežčiai, ropės, ridikai, kopūstai, pomidorai, bulvės, žirniai, pupelės ir kt. augalai"},{"tag":"Serga morkos, salierai, petražolės ir kiti augalai. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto morkų pasėlius reikia laikytis 2-3 m. sėjomainos, gilaus arimo po derliaus nuėmimo. Rinktis kokybiškas sėklas, auginti atsparių veislių morkas. Sandėliuoti tik sveikus šakniavaisius. Beicuoti pasodams skirtas morkas. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama purkšti fungicidais. Aprašymas: Patogenas pažeidžia lapiją ir šakniavaisius. Pirmiausiai ant lapų pastebimos netaisyklingos rudos dėmės. Ligai plintant dėmės plinta ir apimą visa lapą, vėliau jie nudžiūsta. Lapų pažeidimai daugiausia aptinkami ant apatinių bei senesnių lapų. Pažeista lapija lengvai nutrūksta mechanizuoto derliaus nuėmimo metu, o šakniavaisiai lieka dirvoje. Daugiausiai pažeidžia sandėliavimo metu šakniavaisius, jie padengti juodomis įdubusiomis dėmėmis su būdingu juodu nelygiu kraštu. Pūvančios morkos lieka kietos ir sausos."},{"tag":"Serga svogūnai, salierai, petražolės, morkos, agurkai, kopūstai, pomidorai, ropės, griežčiai ir kitos daržovės. Aprašymas: Sklerotinija plinta lauke vegetacijos metu ir sandėliavimo metu. Sandėliavimo metu kai yra pakankamai drėgmės, labai greitai supūva daug svogūnų. Vasaros pabaigoje svogūnų lukštai suminkštėja arba suskyla. Ropelės paviršiuje arba ir viduje susidaro balta, panaši į vatą grybiena. Vėliau susiformuoja šviesūs netaisyklingos formos dydžio skleročiai, kurie vėliau paruduoja. Jie išlieka gyvybingi keletą metų ir po to vėl užkrečia sveikus augalus. Palankios plisti sąlygos Sklerotinijos grybiena dirvoje išlieka keletą metų ir palankiomis sąlygomis užkečia svogūnus. sklerotinija vystosi, kai didelė santykinė oro drėgmė, temperatūra – 3–30 o C ir pH 2,3–7,5. Liga plačiai išplitusi. Ypač žalinga drėgnais metais. Kontrolės priemonės: Rudenį giliai suarti augalų liekanas. Laikytis sėjomainos ir agrotechninių reikalavimų. Tinkamai sandėliuoti svogūnus. Rinktis atsparius svogūnų hibridus. Esant poreikiui naudoti fungicidus."},{"tag":"Serga svogūnai, česnakai ir porai."},{"tag":"Serga svogūnai, česnakai ir porai. Aprašymas: Fuzariozė pažeidžia visas augalo dalis lauke ir svogūnų ropeles saugyklose. Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl svogūnai lengvai išsirauna. Ropelės suminkštėja, pasidaro vandeningos, audiniai iš vidaus rausvai arba pilkšvai rudos spalvos, apsitraukia vešliomis baltomis apnašomis. Puvimas prasideda nuo dugnelio ir išorinių lukštų. Vėliau svogūnai sukietėja ir virsta mumijomis arba suskyla. Sudygę augalai yra silpni. Palankios plisti sąlygos Šiltas oras ir drėgna dirva. Ypač pažeidžia mechaniškai ar kenkėju pažeistus svogūnus. Liga plinta sandėliavimo metu. Žiemoja sukėlėjas dirvoje ir pažeistose ropelėse. Kontrolės priemonės: Sodinti tik sveikas ropeles. Laikytis tinkamos sėjomainos. Svogūnus nuimti tik sausu oru. Sodinti tik sveikas, beicuotas ropeles. Sandėliuojant palaikyti tinkamą temperatūrą ir reikiamą drėgmę."},{"tag":"Serga svogūnai, česnakai, tulpės, hiacintai, obelys, kriaušės, vynmedžiai ir kiti augalai. Labiau plinta saugyklose. Aprašymas: Ant svogūno dugnelio arba lukštų atsiranda rusvų vandeningų, vėliau raukšlėtų dėmių. Česnakų skiltelės įdumba. Iš pradžių dėmes yra padengtas balsva grybiena, kuri vėliau žalsvai melsvos spalvos. Dažniau užsikrečia mechaniškai pažeistos svogūnų ropelės. Puvinys plinta, po 2–3 mėn. nuo derliaus nuėmimo, kai laikymo temperatūra ir drėgmė palyginti aukšta (ypač apie 9 o C). Pūvantys svogūnai skleidžia nemalonų pelėsių kvapą. Palankios plisti sąlygos Pelėjūnas greit plinta ir palankiomis sąlygomis gali neribotą laiką daugintis. Sporos gerai išsilaiko saugyklose ir lauke su svogūnų liekanomis. Grybas gali vystytis 0–30 0 C temperatūroje, o optimali 21–22 0 C. Ypač išplinta, kai vegetacijos metu vyrauja sausi šilti orai. Kontrolės priemonės: Svogūnus nuimti kuo sausesniu oru, nepažeisti mechaniškai bei nulukštenti, gerai išdžiovinti. Ropeles laikyti tinkamomis sąlygomis ir ypač gerai vėdinti. Laikymui atrinkti tik sveikas ropeles. Laiku šalinti pūvančius svogūnus."},{"tag":"Serga svogūnai, žirniai, pupelės, pomidorai, morkos, runkeliai ir kiti augalai. Aprašymas: Įprastai liga plinta sandėliuojant. Svogūnai pūva sausuoju puviniu, traukiasi, džiūsta ir virsta mumijomis. Lukštų paviršiuje atsiranda purių juodų apnašų. Palankios plisti sąlygos Lauko sąlygomis patogenui optimali temperatūra 30 o C, tačiau saugyklose 24 o C, kai didelė santykine oro drėgmė išsilaiko daugiau kaip 6 valandas ar ilgiau ant svogūnų. Šis grybas labai greitai plinta konidijomis, kurios palankiomis sąlygomis gali neribotai ilgą laiką daugintis ir išsilaikyti saugyklose. Gali žiemoti ir mumijos.  Kontrolės priemonės: Sodinti sveikus, termiškai dezinfekuotus ir beicuotus svogūnus. Parinkti tinkamas svogūnų sandėliavimo sąlygas."},{"tag":"Serga visų rūšių bastutinės daržovės, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms Aprašymas: Viršutinėje lapo pusėje atsiranda gelsvų dėmių, o apatinėje – balsvas grybo apnašas. Pažeisti lapai pirma laiko sensta ir krenta, augalai tampa imlesni kitoms ligoms. Smarkiai pažeisti daigai skursta, net žūsta. Palankios plisti sąlygos Palankios sąlygos – aukšta santykinė drėgmė, žema temperatūra, drėgmė ant lapų. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto pasėlius reikia laikytis sėjomainos, gilus arimo po derliaus nuėmimo, naikinti piktžoles. Sėti beicuotas sėklas. Esant būtinybei naudoti fungicidus."},{"tag":"Serga įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai. Aprašymas: Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis. Sergantys augalai silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių. Augalai šaknų gumbu gali apsikrėsti vieni nuo kitų ir nuo laukinių augalų per šakniaplaukius. Supuvus pažeistiems augalo audiniams, infekcija patenka į dirvą, kurioje gali išsilaikyti nuo 4 iki 20 metų. Palankios plisti sąlygos Liga plinta rūgščiose dirvose. Tikėtina kad liga pasireikš visos vegetacijos metu (BBCH 15–40). Kontrolės priemonės: Svarbi prevencinė priemonė yra sėjomaina – augalai į tą patį lauką neturėtų būti sodinami dažniau nei kas 8 metai. Po derliaus nuėmimo kotus būtina pašalinti iš dirvos, liekanas giliai užarti. Rūgščius dirvožemius kalkinti. Sėti registruotais fungicidiniais beicais apdorotą sėklą. Daigus auginti kasetėse, daigyklose. Naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes."},{"tag":"Slyvas, abrikosus, persikus."},{"tag":"Slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus, persikus."},{"tag":"Stiebinės kūlės pažeidžia žieminius rugius."},{"tag":"Varpų fuzariozė pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kvietrugius."},{"tag":"Varpų fuzariozė pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kvietrugius. Kontrolės priemonės: Siekiant sumažinti varpų fuzariozės išplitimo riziką, reikėtų auginti atsparesnių veislių javus, vengti supaprastinto žemės dirbimo, tiesioginės sėjos į ražienas. Sėklos beicavimas efektyviais nuo Fusarium spp. beicais taip pat mažina varpų fuzariozės išplitimą. Kadangi lietus javų žydėjimo metu yra pagrindinis rizikos veiksnys ligos išplitimui, tai fungicidus nuo šios varpų ligos rekomenduojama naudoti žydėjimo metu vyraujant lietingiems orams. Fungicidai geriausiai apsaugo, kai purškiama ±2 dienos nuo užsikrėtimo momento. Žalingumo riba Fungicidai nuo varpų fuzariozės naudojami javų žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams. Palankios plisti sąlygos Ligos sukėlėjas žiemoja su grūdais ir dirvoje augalų liekanose bei parazituoja ant augalų pašaknio ir šaknų. Varpų fuzariozės užkrato sankaupos yra gausesnės dirvose, kur taikytas supaprastintas žemės dirbimas ar sėta tiesiai į ražienas, nei augalines liekanas giliai užarus. Lietingi orai javų žydėjimo metu yra pagrindinė sąlyga smarkiam ligos išplitimui, kadangi varpų fuzariozės užkratą nuo javų pašaknio ant varpų perneša lietus. Aprašymas: Varpų fuzariozė išplinta ant varpų. Fusarium spp. javų varpos užsikrečia žydėjimo metu, vėliau nuo varpžvynių grybiena perauga į varpos stagarėlį ir virš vietos, kur pažeistas varpos stagarėlis, varpa pabąla. Sergančios varpos vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo."},{"tag":"Vasarinius ir žieminius kviečius, vasarinius ir žieminius kvietrugius, vasarinius ir žieminius miežius, žieminius rugius, avižas."},{"tag":"Vyšnias, trešnes, abrikosus, slyvas."},{"tag":"kopūstų (gūžinių, žiedinių, briuselio, pašarinių), ridikėlių daigai. Gali sirgti ir salotos, agurkai, pomidorai, tabakas, linai, avižos, kviečiai. Palankios plisti sąlygos Palankios sąlygos ligai plisti yra rūgšti, gausiai laistoma žemė, kai daigai tankiai auga. Kiti kopūstų diegavirtę galintys sukelti grybai yra plačios specializacijos puola daugelio šeimų augalus įvairiu augimo tarpsniu. Ligos sukėlėjai gyvena dirvoje. Liga pradeda plisti esant 12° C temperatūrai daigyne, o po persodinimo – 18–30° C temperatūroje. Ligai plisti palankios sąlygos yra rūgšti (pH 5.8), gausiai laistoma žemė, kai daigai tankiai auga. Tikėtina, kad liga pasireikš ankstesniais augimo tarpsniais (BBCH 11–15) vasaros pirmoje pusėje. Aprašymas: Pažeidžia šaknies kaklelį, jis pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta. Infekcija labiau plinta vėsiu oru. Ligos sukėlėjas gyvena dirvoje ar daigyno žemėje, jo sporos gyvybingos gali išlikti keletą metų Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlį, būtina laikytis sėjomainos. Sėti registruotais fungicidiniais beicais apdorotą sėklą. Dezinfekuoti daigyno substratą. Daigus auginti kasetėse, daigyklose. Reguliariai vedinti daigynus, žemė laistyti saikingai."},{"tag":"obelų lapus, vaisius ir ūglius."},{"tag":"Ši liga pažeidžia tiek žieminius, tiek vasarinius rapsus."},{"tag":"Žieminiai ir vasariniai rapsai."},{"tag":"Žieminiai ir vasariniai rapsai. Kontrolės priemonės: Sudaryti palankias augalui augti sąlygas: Sėjomainos laikymasis; Gilus augalų liekanų įterpimas į dirvožemį; Galimai atsparesnių ligai veislių auginimas; Lietuvoje registruotų fungicidų naudojimas. Palankios plisti sąlygos Atsėliavimas; Per didelis augalų tankis m 2 ; Jautrių ligai veislių auginimas. Didesnė nei 20°C temperatūra bei santykinė oro drėgmė nuo 95%; Dažni lietūs, didelis vėjas (išplatina ligos sukėlėjo konidijas). Aprašymas: Juodąja dėmėtlige (alternarioze) užsikrečia visos antžeminės augalo dalys lapai, stiebai, ankštaros ir sėklos. Visų pirmą ši liga išplinta ant rapsų lapų, kur susidaro įvairiausių dydžių dažniausiai pilkos spalvos su tamsiu apvadu arba juodos dėmės. Juodoji dėmėtligė pirmiausia pradeda plisti ant senesnių apatinio ardo lapų, vėliau ligai vystantis pereina ant aukštesnių lapijos ardų ir ankštarų. Vyraujant drėgnam ir šiltam orui dėmės išdidėja, susilieja ir tampa netaisyklingos formos, kartais koncentriškai rievėtos. Dėmės ant augalo stiebo ir ankštarų būna juodos, iš pat pradžių mažos, tačiau esant palankioms meteorologinėms sąlygoms jų labai greit daugėja ir jos didėdamos susijungia. Juodosios dėmėtligės pažeistos augalo ankštaros bręsta anksčiau laiko, susproginėja, jose užauga ligotos, smulkios, prastesnio daigumo sėklos. Liga dažnesnė vasariniuose rapsuose."},{"tag":"Žieminius ir vasarainius rapsus. Šiai ligai yra jautresni vasariniai rapsai. Žalingumo riba Lietuvoje žalingumo ribos nėra nustatytos."},{"tag":"Žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius."},{"tag":"Žieminius ir vasarinius rapsus, žirnius, bulves, kviečius ir kitus augalus. Žalingumo riba Šios ligos žalingumo riba Lietuvoje nenustatyta."},{"tag":"Žieminius ir vasarinius rapsus."}]}]}}
Identifier	odr000906
Other identifier	liga
distribution type	Web service/API
Access url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/110057335/tables/liga/query']
Access service	['DSR000001']
Byte size	295,281
Description translated	{'lt': 'Duomenų rinkinyje pateikiama išsami informacija apie augalų ligas, kenkėjus ir jų plitimo žalingumo įverčius Lietuvoje. Šis rinkinys apjungia tris glaudžiai susijusius informacijos šaltinius: augalų kenkėjų katalogą, augalų ligų katalogą ir stebimų kenksmingų organizmų žalingumo įverčius, skirtus augalų apsaugos ir žemės ūkio sektoriaus analizei. Augalų kenkėjų katalogas apima duomenis apie dažniausiai Lietuvoje pasitaikančius augalų kenkėjus. Kiekvienam kenkėjui priskirtas lietuviškas ir lotyniškas pavadinimas, biologinės priklausomybės grupė, aprašymas, palankios plisti sąlygos bei žalingumo riba. Rinkinyje taip pat nurodoma, kokius augalus kenkėjas pažeidžia, kokie yra pagrindiniai žalos požymiai ir kokios kontrolės priemonės taikomos jų valdymui. Kiekvienas įrašas papildytas rekomendacijomis dėl atsparumo valdymo, nurodančiomis, kokiomis priemonėmis ir kokiomis sąlygomis galima efektyviausiai užkirsti kelią kenkėjų plitimui. Augalų ligų kataloge pateikiama informacija apie augalų ligas ir jų sukėlėjus, jų plitimo aplinkybes, palankias sąlygas ir žalą augalams. Kiekvienos ligos įraše nurodoma, kokiai augalų grupei ji priklauso, pateikiamas ligos aprašymas, jos simptomai ir pažeidžiamų augalų rūšys. Rinkinyje pateikiami duomenys leidžia identifikuoti tiek pavienes ligas, tiek sudėtingesnius patologinius kompleksus, kurie paveikia konkrečius augalus skirtingais vegetacijos laikotarpiais. Kartu nurodomos rekomenduojamos kontrolės priemonės – nuo atsparių augalų veislių pasirinkimo ir sėjomainos taikymo iki tinkamų fungicidų ar kitų apsaugos priemonių panaudojimo. Stebimų augalų kenksmingų organizmų plitimo žalingumo įverčių rinkinyje pateikiami faktiniai stebėjimų duomenys apie ligų ir kenkėjų pasireiškimą įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Kiekviename įraše nurodoma stebėjimo data, augalo pavadinimas, aptikta liga arba kenkėjas, žalingumo įvertis bei pažeidimo lygis, apibūdinantis pasireiškimo intensyvumą – nuo silpno iki stipraus. Šie duomenys suteikia galimybę analizuoti kenksmingų organizmų paplitimo dinamiką, stebėti jų plitimo geografinius skirtumus ir prognozuoti galimus protrūkius pagal meteorologines bei agronomines sąlygas. Visi trys duomenų šaltiniai tarpusavyje papildo vienas kitą, sudarydami nuoseklią ir išsamią informaciją apie augalų apsaugos būklę Lietuvoje. Kenkėjų ir ligų katalogai suteikia išsamų kontekstą apie kenksmingų organizmų biologiją, paplitimą ir kontrolės galimybes, o stebėjimų įverčių rinkinys pateikia faktinius duomenis iš lauko stebėjimų, leidžiančius vertinti situaciją konkrečiu metu. Tokia duomenų struktūra leidžia priimti pagrįstus sprendimus žemės ūkio veikloje, laiku taikyti prevencines priemones ir įgyvendinti integruotos augalų apsaugos principus. Duomenų rinkinį sudaro nuo 2025 metų kaupiami ir nuolat atnaujinami duomenys, įtraukiant naujus stebėjimų rezultatus, tyrimų išvadas bei ekspertų įžvalgas. Duomenų teikėjas – VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Papildoma informacija, atsakymai į klausimus bei konsultacijos teikiami Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) interneto svetainėje: https://ikmis.lt .', 'en': 'The dataset provides detailed information on plant diseases, pests and estimates of the harmful effects of their spread in Lithuania. This package combines three closely related sources of information: a catalogue of plant pests, a catalogue of plant diseases and estimates of the harmful effects of observed harmful organisms for the analysis of the plant protection and agricultural sector. The pest catalogue includes data on the most common plant pests in Lithuania. Each pest is assigned a Lithuanian and Latin name, a group of biological dependency, a description, favourable spreading conditions and a limit of harmfulness. The package also sets out which plants are damaged by the pest, what are the main signs of damage and what control measures apply to their management. Each entry has been supplemented by recommendations on the management of resistance, specifying the means and conditions under which the spread of pests can be prevented most effectively. The catalogue of plant diseases shall contain information on plant diseases and their agents, the circumstances of their spread, favourable conditions and damage to plants. The record of each disease shall indicate which plant group it belongs to, a description of the disease, its symptoms and the species of vulnerable plants. The data contained in the package makes it possible to identify both isolated diseases and more complex pathological complexes that affect specific plants during different growing periods. At the same time, the recommended control measures shall be specified, ranging from the choice of resistant plant varieties and crop rotation to the use of suitable fungicides or other protective measures. The collection of estimates of the incidence of harmful organisms of the observed plants shall contain factual observational data on the occurrence of diseases and pests in various municipalities of Lithuania. Each entry shall indicate the date of observation, the name of the plant, the disease or pest found, the estimate of the damage and the level of damage characterising the intensity of the occurrence, from weak to severe. These data provide an opportunity to analyse the dynamics of the spread of harmful organisms, to monitor geographical differences in their spread and to predict possible outbreaks under meteorological and agronomic conditions. All three data sources complement each other by providing consistent and comprehensive information on the state of plant protection in Lithuania. Pest and disease catalogues provide a detailed context about the biology, prevalence and control capabilities of harmful organisms, and a set of monitoring estimates provides factual data from field observations to assess the situation at a given time. This data structure allows sound decisions to be taken in agricultural activities, timely preventive measures and the implementation of integrated plant protection principles. The dataset consists of data that has been collected and kept up-to-date since 2025, including new observations, study findings and expert insights. Data provider shall mean the Agricultural Agency under the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania. Additional information, answers to questions and consultations shall be provided on the website of the Integrated Information System for Plant Protection Information, Consultation and Training (IKMIS): https://ikmis.lt.'}
Distribution status	completed
Distribution type	web_service
Download url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/110057335/tables/liga/query']
Has views	False
Id	odr000906
Identifier	odr000906
Language	['eng', 'lit']
Licence	cc_by_4_0
Media type	json
Modification date	2026-09-02T00:00:00+02:00
Other identifier	['liga']
Package id	od000906
Position	0
Release date	2025-10-29T00:00:00+02:00
Resource type	distribution
State	active
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":10,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Unikalus kenkėjo identifikatorius","en":"Unique pest identifier"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"liga","titles":{"lt":"Kenkėjo pavadinimas","en":"Pest name"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Abrikosų lapų tafrinozė"},{"tag":"Alternariozė"},{"tag":"Alternariozė, juodasis puvinys"},{"tag":"Alternariozė, juodoji dėmėtligė"},{"tag":"Avižų dryžligė"},{"tag":"Avižų dulkančiosios kūlės"},{"tag":"Bakterinis puvinys"},{"tag":"Bakterinis šlapiasis puvinys, Ervinija"},{"tag":"Baltoji kojelė, šašai (rizoktoniozė)"},{"tag":"Baltuliai"},{"tag":"Braškių antraknozė"},{"tag":"Braškių miltligė"},{"tag":"Braškių rudoji dėmėtligė"},{"tag":"Braškių verticiliozė"},{"tag":"Braškių vytulys ir uogų odiškasis puvinys"},{"tag":"Braškių šviesmargė"},{"tag":"Bulvių sausligė (alternariozė, makrosporiozė)"},{"tag":"Burokėlių bakterinis vėžys"},{"tag":"Burokėlių cerkosporozė, rudmargė"},{"tag":"Burokėlių diegavirtė"},{"tag":"Burokėlių fomozė"},{"tag":"Burokėlių miltligė"},{"tag":"Burokėlių ramuliariozė, baltuliai, runkelinė ramuliarija"},{"tag":"Burokėlių rūdys"},{"tag":"Cerkosporozė, rudmargė"},{"tag":"Daigų juodšaknė"},{"tag":"Diegavirtė"},{"tag":"Fomozė"},{"tag":"Fomozė (stiebo sausasis puvinys, vėžys)"},{"tag":"Fomozė, vėžys, lapų dėmėtligė, sausasis puvinys"},{"tag":"Geltonosios rūdys"},{"tag":"Gyslų bakteriozė, juodasis puvinys"},{"tag":"Javaklupė"},{"tag":"Juodoji dėmėtligė (alternariozė)"},{"tag":"Juostuotoji dryžligė"},{"tag":"Kaulavaisinių moniliozė ir vaisių puvinys"},{"tag":"Kekerinis puvinys"},{"tag":"Kekerinis puvinys (sin. Pilkasis puvinys)"},{"tag":"Kietosios kūlės"},{"tag":"Kopūstų diegavirtė, juodoji kojelė"},{"tag":"Kopūstų fuzariozė"},{"tag":"Kriaušių rauplės"},{"tag":"Kriaušių rūdys"},{"tag":"Kviečių dryžligė"},{"tag":"Kviečių dulkančiosios kūlės"},{"tag":"Lapų septoriozė"},{"tag":"Maras"},{"tag":"Miežių dulkančiosios kūlės"},{"tag":"Miltligė"},{"tag":"Morkų tikroji miltligė"},{"tag":"Morkų šlapiasis puvinys, ervinija"},{"tag":"Netikroji miltligė"},{"tag":"Obelų miltligė"},{"tag":"Obelų paprastasis vėžys"},{"tag":"Obelų rauplės"},{"tag":"Obuolių kekerinis puvinys"},{"tag":"Pavasarinis pelėsis"},{"tag":"Pašaknio ir šaknų puviniai"},{"tag":"Pelėjūninis vaisių puvinys"},{"tag":"Pilkasis (kekerinis) puvinys"},{"tag":"Pošaknio ir šaknų puviniai"},{"tag":"Ramularija"},{"tag":"Rinchosporiozė"},{"tag":"Rudadėmė dryžligė"},{"tag":"Rudasis vaisių puvinys"},{"tag":"Rudmargė"},{"tag":"Rudosios rūdys"},{"tag":"Rūdys"},{"tag":"Sausasis puvinys"},{"tag":"Serbentų deguliai"},{"tag":"Serbentų tamsioji miltligė (sin. Agrastų valktis)"},{"tag":"Serbentų veimutrūdė"},{"tag":"Serbentų viksvinės rūdys"},{"tag":"Serbentų šviesmargė"},{"tag":"Skalsės"},{"tag":"Sklerotinis (baltasis) puvinys"},{"tag":"Sklerotinis puvinys"},{"tag":"Slyvų rūdys"},{"tag":"Slyvų sidabraligė"},{"tag":"Slyvų šratligė"},{"tag":"Smulkiosios rūdys"},{"tag":"Stiebalūžė"},{"tag":"Stiebinės kūlės"},{"tag":"Svogūnų fuzariozė"},{"tag":"Svogūnų galveninis puvinys"},{"tag":"Svogūnų lapų dėmėtligė ir kekerinis puvinys,"},{"tag":"Svogūnų netikroji miltligė"},{"tag":"Svogūnų pelėjūninis puvinys"},{"tag":"Svogūnų sklerotinis puvinys"},{"tag":"Tinkliškoji dryžligė"},{"tag":"Vainikuotosios rūdys"},{"tag":"Varpų fuzariozė"},{"tag":"Varpų septoriozė"},{"tag":"Verticiliozė"},{"tag":"Vyšnių kokomikozė"},{"tag":"Šakniavaisių puviniai (sausasis, šlapiasis, rudasis, sklerotinis, fuzariozinis ir kt.)"},{"tag":"Šaknų gumbas"}]},{"name":"liga_lot","titles":{"lt":"Kenkėjo pavadinimas lotyniškai","en":"Pest name in Latin"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Agrobacterium tumefaciens"},{"tag":"Alternaria alternata"},{"tag":"Alternaria brassicae"},{"tag":"Alternaria brassicae, A. brassicicola"},{"tag":"Alternaria dauci, Alternaria radicina"},{"tag":"Alternaria porri"},{"tag":"Alternaria solani (sin. Macrosporium solani), A. alternata"},{"tag":"Aphanomyces cochlioides, Fusarium spp., Pythium spp., Pleospora betae, Thanatephorus cucumeris"},{"tag":"Aspergillus niger"},{"tag":"Blumeria graminis f. sp. avenae (sin. Erysiphe graminis)"},{"tag":"Blumeria graminis f. sp. hordei"},{"tag":"Blumeria graminis f. sp. secalis"},{"tag":"Blumeria graminis sp. tritici"},{"tag":"Blumeriella jaapii"},{"tag":"Botrytis cinerea"},{"tag":"Botrytis cinerea, Phoma betae, Phytophtora megasperma, Athelia rolfsii, Fusarium oxysporum"},{"tag":"Botrytis spp., Botrytis cinerea"},{"tag":"Cercospora beticola"},{"tag":"Cercospora carotae"},{"tag":"Chondrostereum purpureum"},{"tag":"Clasterosporium carpophilum"},{"tag":"Claviceps purpurea"},{"tag":"Cochliobolus sativus"},{"tag":"Colletotrichum spp."},{"tag":"Cronartium ribicola"},{"tag":"Diplocarpon earliana"},{"tag":"Erwinia carotovora pv. Carotovora"},{"tag":"Erysiphe betae"},{"tag":"Erysiphe cruciferarum"},{"tag":"Erysiphe heracleid"},{"tag":"Fusarium oxysporum f. cepae"},{"tag":"Fusarium oxysporum f. sp. conglutinans brassica"},{"tag":"Fusarium spp."},{"tag":"Fusarium spp., Bipolaris sorokiniana"},{"tag":"Gaeumannomyces graminis (sin. Ophiobolus graminis)"},{"tag":"Gymnosporangium sabinae"},{"tag":"Leptosphaeria maculans, Leptosphaeria biglobosa"},{"tag":"Leptosphaeria maculans, Phoma lingam"},{"tag":"Microdochium nivale"},{"tag":"Monilinia fructigena"},{"tag":"Monilinia laxa, Monilinia fructigena"},{"tag":"Mycosphaerella fragariae"},{"tag":"Mycosphaerella graminicola ir Phaeosphaeria nodorum"},{"tag":"Mycosphaerella graminicola, Phaeosphaeria nodorum"},{"tag":"Mycosphaerella ribis"},{"tag":"Neonectria galligena"},{"tag":"Oculimacula acuformis, Oculimacula yallundae"},{"tag":"Olpidium brassicae, kartais ir kiti grybai: Rhizoctonia aderholdii, Pythium debaryanum, Phoma lingam, Botrytis cinerea, Fusarium spp. Pythium spp. ir kt."},{"tag":"Parastaganospora nodorum"},{"tag":"Pectobacterium carotovorum subsp. carotovorum, Burkholderia gladioli pv. Alliicola, . Pseudomonas cepacia,"},{"tag":"Pectobacterium carotovorum, Erwinia carotovorum"},{"tag":"Penicillium expansum"},{"tag":"Peronospora destructor, P. schleidenii"},{"tag":"Peronospora parasitica"},{"tag":"Peronospora parasitica, Peronospora brassicae"},{"tag":"Phoma betae"},{"tag":"Phoma betae, Pythum debaryanum, Rhizoctonia aderholdii, Fusarium sp."},{"tag":"Phytophthora cactorum"},{"tag":"Phytophthora infestans"},{"tag":"Plasmodiophora brassicae"},{"tag":"Pleospora betae"},{"tag":"Podosphaera leucotricha"},{"tag":"Pseudopeziza ribis"},{"tag":"Puccinia coronata f. sp. avenae"},{"tag":"Puccinia hordei"},{"tag":"Puccinia recondita f. sp. secalis"},{"tag":"Puccinia recondita f. sp. tritici"},{"tag":"Puccinia ribesii-caricis"},{"tag":"Puccinia striiformis"},{"tag":"Pyrenophora avenae"},{"tag":"Pyrenophora graminea"},{"tag":"Pyrenophora teres f. sp. teres (tinklo tipo), P. teres f. sp. maculata (dėmės tipo)"},{"tag":"Pyrenophora tritici repentis"},{"tag":"Pyrenophora tritici repentis (sin. P. trichostoma)"},{"tag":"Pythium spp. ir Rhizoctonia solani"},{"tag":"Ramularia betae"},{"tag":"Ramularia beticola"},{"tag":"Ramularia collo-cygni"},{"tag":"Rhizoctonia solani"},{"tag":"Rhynchosporium secalis"},{"tag":"Scab, Fusarium head blight, head blight"},{"tag":"Sclerotinia sclerotiorum"},{"tag":"Sclerotinia sclerotiorum, S. minor, S. rolfsii"},{"tag":"Sclerotinia sclerotiorum, Sclerotium rolfsii"},{"tag":"Sphaerotheca macularis"},{"tag":"Sphaerotheca mors – uvae"},{"tag":"Taphrina deformans"},{"tag":"Tilletia tritici (sin. Tilletia caries)"},{"tag":"Transzchelia pruni-spinosae"},{"tag":"Urocystis occulta"},{"tag":"Uromyces betae"},{"tag":"Ustilago avenae f. sp. avenae"},{"tag":"Ustilago nuda f. sp. hordei"},{"tag":"Ustilago tritici"},{"tag":"Venturia inaequalis"},{"tag":"Venturia pirina"},{"tag":"Verticillium longisporum"},{"tag":"Verticillium spp."},{"tag":"Xanthomonas campestris pv. campestris"}]},{"name":"sritis","titles":{"lt":"Kenkėjo priklausomybė sričiai","en":"Pest's affiliation to the area"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Lauko augalų kenkėjai"}]},{"name":"grupe","titles":{"lt":"Kenkėjo grupė","en":"Pest group"},"datatype":"string","x-order":5,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Avižų ligos"},{"tag":"Bulvių ligos"},{"tag":"Burokėlių ligos"},{"tag":"Kaulavaisių augalų ligos"},{"tag":"Kopūstų ligos"},{"tag":"Kvietrugių ligos"},{"tag":"Kviečių ligos"},{"tag":"Miežių ligos"},{"tag":"Morkų ligos"},{"tag":"Rapsų ligos"},{"tag":"Rugių ligos"},{"tag":"Runkelių ligos"},{"tag":"Svogūnų ligos"},{"tag":"Sėklavaisių augalų ligos"},{"tag":"Uoginių augalų ligos"}]},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"Kenkėjo aprašymas","en":"Pest description"},"datatype":"string","x-order":6,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"palankios_plisti_salygos","titles":{"lt":"Kenkėjui plisti palankios salygos","en":"Conditions favorable for the spread of the pest"},"datatype":"string","x-order":7,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"zalingumo_riba","titles":{"lt":"Žalingumo riba","en":"Harmfulness threshold"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"35–45 proc. pažeistų augalų rudenį."},{"tag":"Apsaugai nuo rudadėmės dryžligės vamzdelėjimo-plaukėjimo metu naudojami efektyvūs nuo dryžligių fungicidai."},{"tag":"Efektyviais fungicidais purškiama vos tik pastebėjus pirmus ligos požymius."},{"tag":"Efektyviausiai nuo varpų septoriozės apsisaugoma, kai fungicidai panaudojami javų plaukėjimo-žydėjimo tarpsniais."},{"tag":"Fungicidai naudojami labai padidėjus miltligės išplitimo rizikai. Ankstyvaisiais tarpsniais purškiama pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams efektyviais nuo miltligės fungicidais."},{"tag":"Fungicidai naudojami pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams."},{"tag":"Fungicidai naudojami vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniais. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos plitimo daigų tarpsniu."},{"tag":"Fungicidai naudojami vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniais. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos plitimo daigų tarpsniu. Palankios plisti sąlygos Rinchosporiozei plisti palankūs vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Liga smarkiau reiškiasi jautrių veislių pasėliuose. Ligos sukėlėjo užkratas išsilaiko pernykščių šiaudų liekanose, nuo kurių pavasarį subrandintas sporas lietus arba vėjas nuneša ant javų želmenų. Pradinės infekcijos šaltiniu taip pat gali būti ir užkrėsta sėkla. Aprašymas: Pažeidžia kvietrugių tas veisles, kuriose vyrauja rugio genoti­pas. Rinchosporiozė pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuo­tus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. Vėliau dėmių centras išdžiūsta ir pašviesėja, įgaudamas šviesiai pilką, rusvą ar balkšvą atspalvį. Dėmės ant miežių lapų ryškiai rudai apribotos, ant rugių ir kvietrugių – ne taip ryškiai, pradžioje matosi tik žalsvai pilkos dėmės, kurios vėliau pašviesėja, išdžiūva. R. secalis užkratą platina lietaus lašai ir oro srovės. Lietaus lašas tekėdamas lapu, surenka konidijas ir dažnai užsilaiko lapo prisijungimo prie stiebo vietoje, o krisdamas užkratą perneša ir ant kitų lapų, todėl dėmės dažnai įsikuria lapo pažastyse per visą lapo plotį."},{"tag":"Fungicidai naudotini javų bamblėjimo pradžioje – iki antro bamblio tarpsnio, kai pasėlyje randama 35 % pažeistų stiebų."},{"tag":"Fungicidai nuo ramularijos miežių pasėliuose naudojami vamzdelėjimo pabaigoje-plaukėjimo metu. Palankios plisti sąlygos Gausios rasos nakties metu yra viena iš svarbiausių aplinkos veiksnių ramularijai plisti, nes ligos sukėlėjo sporoms dygti būtina drėgmė lapo paviršiuje. Tose lapo vietose, kur kaupiasi rasos lašeliai, ligos pažeidimas būna didžiausias. Ligai plisti optimali 23-25°C oro temperatūra. Ligos sukėlėjas, kaip saprotrofas gyvena ant sunykusių augalų, kaip parazitas – ant įvairių varpinių augalų. Manoma, kad pirminis užkratas į miežių pasėlius patenka nuo laukinių žolių arba nuo savaime sudygusių grūdų pabirų. Randama ligos sukėlėjo ir ant sėklų. Miežių veislių jautrumas ramularijai gali labai skirtis, tačiau visiškai atsparių veislių nėra. Aprašymas: Ramularijos pirmus požymius ant lapų galima pamatyti miežių krūmijimosi metu - bamblėjimo pradžioje. Tuo laikotarpiu ant apatinių lapų matomos apvalios ar ovalios dėmės. Jos nėra apribotos lapų gyslų, yra didesnės (apie 1 mm skersmens) nei vėlesniais tarpsniais išryškėjančios dėmės. Šie ramularijos pažeidimai lieka ant apatinių lapų. Aktyvaus augalo augimo metu ramularijos požymiai beveik neišryškėja. Liga intensyviau pradeda plisti ant viršutinių lapų miežiamas išplaukėjus. Pirmiausia pasimato punktyrinės šviesios dėmelės, kurios vėliau pereina į tamsiai rudas ar beveik juodas nedideles dėmes. Būdingos ramularijai dėmės yra 1-3 mm ilgio ir 0,5 mm pločio, aiškiai apribotos lapo gyslų. Jų dydis priklauso nuo ligos intensyvumo bei auginamos veislės jautrumo."},{"tag":"Fungicidai nuo skalsių neveiksmingi. Beicuojant beicais, didžioji dalis skleročių, esančių sėkloje, lauke nesudygsta."},{"tag":"Fungicidai nuo tinkliškosios dryžligės naudojami pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Palankios plisti sąlygos Vyraujant drėgniems, lietingiems ir šiltiems orams (temperatūra nuo 15 iki 25°C), susidaro labai palankios sąlygos užsikrėsti tinkliškąja dryžlige bet kurio augalų vystymosi tarpsniu. Kai miežiams išplaukėjus vyrauja lietingi, drėgni orai, Pyrenophora teres grybu užsikrečia grūdai. Daigų užsikrėtimui nuo sėklų palankiausia 10-15°C temperatūra. Ligos išplitimo rizika padidėja atsėliuojant miežius, ypač taikant supaprastintą žemės dirbimą ir sėjant į ražienas. Taip pat didesnė tikimybė tinkliškajai dryžligei išplisti yra šalia augantys žieminių ir vasarinių miežių ligoti pasėliai. Aprašymas: Liga pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus, grūdus. Tinkliškajai tinklo tipo dryžligei pažeidžiant miežių lapus ir lapamakštes, pažeidimo pagrindą sudaro išilginiai ir skersiniai brūkšneliai arba dėmelės. Pirmi ligos požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pažeista lapo dalis paruduoja, su dėme besiribojan­tys lapo audiniai iššviesėja. Pirminės dėmės apima vis didesnį lapo plotą, susi­formuoja žalsvai vandeningame fone tamsiai rudas, aiškiai išreikšto tinklo for­mos pažeidimas. Pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Dėmės tipo tinkliškoji dryžligė dažnesnė ant lapų, nors gali pažeisti ir lapamakštes. Ant užsikrėtusių augalų lapų išryškėja mažos, apvalios ar šiek tiek pailgos (elipsės formos) dėmelės, kurias supa įvairaus pločio chlorozės. Šios dėmelės neilgėja ir neformuoja tinklo. Dėmių tipo tinkliškosios dryžligės dėmelių diametras gali siekti 3-6 mm. Ant senesnių lapų dėmių būna daugiau nei ant jaunų."},{"tag":"Fungicidai nuo varpų fuzariozės naudojami javų žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams."},{"tag":"Fungicidai nuo varpų fuzariozės naudojami javų žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams. Palankios plisti sąlygos Ligos sukėlėjas žiemoja su grūdais ir dirvoje augalų liekanose bei parazituoja ant augalų pašaknio ir šaknų. Varpų fuzariozės užkrato sankaupos yra gausesnės dirvose, kur taikytas supaprastintas žemės dirbimas ar sėta tiesiai į ražienas, nei augalines liekanas giliai užarus. Lietingi orai javų žydėjimo metu yra pagrindinė sąlyga smarkiam ligos išplitimui, kadangi varpų fuzariozės užkratą nuo javų pašaknio ant varpų perneša lietus. Aprašymas: Varpų fuzariozė išplinta ant varpų. Fusarium spp. javų varpos užsikrečia žydėjimo metu, vėliau nuo varpžvynių grybiena perauga į varpos stagarėlį ir virš vietos, kur pažeistas varpos stagarėlis, varpa pabąla. Sergančios varpos vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo."},{"tag":"Fungicidai nuo varpų septoriozės naudojami javų plaukėjimo-žydėjimo tarpsniais."},{"tag":"Fungicidais purškiama pastebėjus pirmas rūdžių pustulas."},{"tag":"Fungicidus jautrių geltonosioms rūdims kvietrugių veislių pasėliuose naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Aprašymas: Skirtingų rūšių javai geltonosiomis rūdimis vieni nuo kitų neužsikrečia, nes sukėlėjas P. striiformis yra siauros specializacijos. Geltonosios rūdys pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalų dalių paviršiaus susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės – grybo uredžiai, kuriuose formuojasi urediosporos. Vėliau uredžių vietose lapų apatinėje pusėje susiformuoja smulkūs poepiderminiai rudi teliai su teliosporomis viduje. Teliosporos gali dygti tuoj pat arba peržiemojusios. Grybas žiemoja želmenyse. Pavasarį geltonosios rūdys pirmiausiai išplinta ant apatinių lapų, vėliau plinta į viršutinius lapus, stiebus, varpas. Palankios plisti sąlygos Geltonosioms rūdims plisti palankūs vėsūs ir lietingi orai, kai temperatūra būna apie 9-13°C, o rasa ant augalų lapų išsilaiko mažiausiai tris valandas. Smarkiau plinta tankiuose jautrių veislių pasėliuose, ypač nukenčia šalia ligotų žieminių javų augantys tos pačios rūšies vasariniai javai. Pradinės infekcijos šaltinis dažniausiai būna rūdimis užsikrėtę augalai, sudygę pabirų, vėliau apkrečiantys ankstyvos sėjos pasėlius."},{"tag":"Fungicidus nuo varpų fuzariozės naudoti žydėjimo metu vyraujant lietingiems orams. Geriausiai apsaugo, kai purškiama ±2 dienos nuo užsikrėtimo momento."},{"tag":"Geltonosios rūdys tuo žalingesnės, kuo anksčiau pradeda plisti. Ypač žalingos, kai javų vamzdelėjimo tarpsniu išplinta ant viršutinių lapų."},{"tag":"Javų pasėliuose vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniu nuo lapų ligų naudojami fungicidai paprastai gerai kontroliuoja ir rudųjų rūdžių plitimą."},{"tag":"Lietuvoje žalingumo ribos nėra nustatytos."},{"tag":"Lietuvos sąlygomis nenustatyta Aprašymas: Ligos dėmės pasirodo runkelių lapų galuose. Nekrotinės dėmės plinta tarp gyslų link lapo vidurio. Ligos apimtas visas lapas nudžiūsta. Ant parudavusių lapų susidaro rudas velvetinis grybo sporų apnašas. Grybas, sukeliantis ligą vystosi ant seniausių ar kenkėjų ir/ar nepalankių aplinkos veiksnių pažeistų lapų. Šiai ligai jautresni runkeliai, kai trūksta boro ir/ar mangano. Palankios plisti sąlygos · Runkelių lapai pažeisti kenkėjų (runkelinės musės lervų ar kt.); · Mechaniškai pažeisti lapai (pvz.: krušos); · Skurstantys dėl boro ar mangano trūkumo; · Pažeisti kitų grybinių ar virusinių ligų."},{"tag":"Nuo rudųjų rūdžių fungicidai javų pasėliuose naudojami vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniu."},{"tag":"Pastebėjus pirmus kviečių dryžligės požymius, ypač jautrių veislių pasėlyje ir vyraujant palankiems ligai plisti orams, purkšti fungicidais."},{"tag":"Prieš sėjant nebeicuotą rugių sėklą, reikėtų ją ištirti ir įsitikinti, ar nėra užsikrėtusi kūlėmis. Jei bus rasta kūlėsporių, sėklą būtina beicuoti."},{"tag":"Siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais."},{"tag":"Siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais. Palankios plisti sąlygos Tiek Fusarium spp., tiek Bipolaris sorokiniana infekcija plinta per augalų liekanas ir per dirvą. Pašaknio ir šaknų puvinių sukėlėjų sankaupos ypač gausios, kai sėjomainoje auginama daug varpinių javų, varputėtose bei minimalaus žemės dirbimo dirvose, ar kur sėjama tiesiai į ražieną. Šie ligų sukėlėjai smarkiau išplinta šiltu ir drėgnu oru. Aprašymas: B. sorokiniana ir Fusarium spp. dažnai plinta su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su ru­domis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pa­sirodo ant šaknelių, koleoptilių, apatinio tarpubamblio dengiamųjų lapalakščių. Vėliau dėmės didėja, apatinė stiebo dalis paruduoja. Fusarium spp. pažeidimai dažnai išplinta ir ant antro bei trečio tarpubamblių. Ligoti augalai gali būti pavieniai ar pažeisti pakrikais ploteliais, jie blogiau vystosi, atsilieka ūgiu. Dažnai pažeisti augalai anksčiau subręsta, užaugina smulkesnius grūdus. B. sorokiniana antrines konidijas platina lietus arba vėjas ir užkrečia javų lapus bei varpas. Fusarium spp. askosporos vasaros metu iš subrendusių peritecių apkrečia varpas. Li­gos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose arba dirvoje, taip pat plinta per užkrėstą sėklą."},{"tag":"Siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, verta sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais."},{"tag":"Sėklos beicavimas nuo Fusarium spp. veiksmingais beicais apvalo sėklas ir nuo pavasarinio pelėsio ligos sukėlėjo."},{"tag":"Sėklos beicavimas nuo avižų dulkančiųjų kūlių yra labai efektyvus."},{"tag":"Sėklos beicavimas sisteminio veikimo, efektyviais nuo dulkančiųjų kūlių beicais sumažina ligos išplitimo riziką."},{"tag":"Užkrėsta sėkla beicuojama."},{"tag":"Ypač jautrių veislių pasėlyje fungicidais purkšti pastebėjus pirmas rūdžių pustulas. Palankios plisti sąlygos Smulkiųjų rūdžių išplitimo rizika miežių pasėliuose labai padidėja vyraujant nuo 15 iki 25°C oro temperatūrai ir laikantis lašelinei drėgmei ant lapų. Smulkiosios rūdys yra oru plintanti liga, todėl kaimynystėje augantys ligoti pasėliai gali būti puikiu užkrato šaltiniu. Atsėliuojant miežius ir sėjant žieminius po vasarinių, vienu iš užkrato gali būti savaime sudygusios grūdų pabiros. Kai žieminiai miežiai sėjami labai anksti, o vasarinių sėja vėlinama, rizika užsikrėsti smulkiosiomis rūdimis padidėja. Smarkiau rūdimis miežiai pažeidžiami gausiai azotu tręštuose pasėliuose. Aprašymas: Smulkiosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro oranžiniai smulkūs spuogeliai – grybo uredžiai su urediosporomis, kurioms plyšus, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Vyraujant palankioms oro sąlygoms, vasaros metu išsivysto kelios urediosporų kartos. Sporos išnešiojamos vėjo pagalba."},{"tag":"Šios ligos žalingumo riba Lietuvoje nenustatyta."},{"tag":"Šios ligos žalingumo riba Lietuvoje nėra nustatyta."},{"tag":"Žalingumo riba Lietuvoje nenustatyta"}]},{"name":"kontroles_priemones","titles":{"lt":"Kontrolinės priemonės","en":"Control measures"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kokius_augalus_pazeidzia","titles":{"lt":"Aprašymas, kokius augalus pažeidžia","en":"Description of which plants are affected"},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Abrikosus, persikus."},{"tag":"Bastutiniai kultūriniai augalai (rapsai, brokoliai, kalafiorai ir kt.), piktžolės."},{"tag":"Botrytis spp. sukeliamos ligos pažeidžia ropinius svogūnus ( A. cepa ), česnakus ( A. sativum ), porus ( A. porrum ) ir kt., taip pat ir česnakinių genties piktžoles. Lietingais metais gali sirgti ir svogūnų sėklojai."},{"tag":"Braškes, avietes, abrikosus, vyšnias, trešnes, slyvas ir kitus sumedėjusius bei žolinius augalus."},{"tag":"Braškes, avietes, serbentus, agrastus, kitas uogas, daržoves bei dekoratyvinius augalus."},{"tag":"Braškes, obelis, avietes."},{"tag":"Braškes."},{"tag":"Bulves"},{"tag":"Bulves Kontrolės priemonės: · Saugyklų švaros užtikrinimas; · Sėjomainos laikymasis; · Auginti atsparias ligai veisles; · Vengti mechaninio gumbų pažeidimo; · Auginti mechaniniams pažeidimams atsparias veisles; · Kitų grybinių ligų efektyvi kontrolė."},{"tag":"Bulves."},{"tag":"Cukrinius ir pašarinius runkelius."},{"tag":"Cukrinius ir pašarinius runkelius. Kontrolės priemonės: Sėjomainos laikymasis; Žemės dirbimo technologija užtikrinama dirvos aeracija; Galimai atsparesnių veislių auginimas; Stengtis palaikyti optimalią temperatūra laikant šakniavaisius kaupe."},{"tag":"Dulkančiosios kūlės pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius."},{"tag":"Geltonosios rūdys pažeidžia kviečius, kvietrugius, rečiau – miežius."},{"tag":"Geltonosios rūdys pažeidžia kviečius, kvietrugius, rečiau – miežius. Kontrolės priemonės: Auginant galimai atsparesnių geltonosioms rūdims veislių javus, išvengiama staigaus ligos protrūkio. Fungicidus jautrių geltonosioms rūdims veislių pasėliuose reikėtų naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudojant vėliau, ligai išplitus efektyvumas bus mažesnis. Žalingumo riba Fungicidus jautrių geltonosioms rūdims kvietrugių veislių pasėliuose naudoti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams. Aprašymas: Skirtingų rūšių javai geltonosiomis rūdimis vieni nuo kitų neužsikrečia, nes sukėlėjas P. striiformis yra siauros specializacijos. Geltonosios rūdys pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalų dalių paviršiaus susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės – grybo uredžiai, kuriuose formuojasi urediosporos. Vėliau uredžių vietose lapų apatinėje pusėje susiformuoja smulkūs poepiderminiai rudi teliai su teliosporomis viduje. Teliosporos gali dygti tuoj pat arba peržiemojusios. Grybas žiemoja želmenyse. Pavasarį geltonosios rūdys pirmiausiai išplinta ant apatinių lapų, vėliau plinta į viršutinius lapus, stiebus, varpas. Palankios plisti sąlygos Geltonosioms rūdims plisti palankūs vėsūs ir lietingi orai, kai temperatūra būna apie 9-13°C, o rasa ant augalų lapų išsilaiko mažiausiai tris valandas. Smarkiau plinta tankiuose jautrių veislių pasėliuose, ypač nukenčia šalia ligotų žieminių javų augantys tos pačios rūšies vasariniai javai. Pradinės infekcijos šaltinis dažniausiai būna rūdimis užsikrėtę augalai, sudygę pabirų, vėliau apkrečiantys ankstyvos sėjos pasėlius."},{"tag":"Grybas pažeidžia įvairius augalus. Iš bastutinių šeimos daržovių kekeriniu puviniu dažniausiai serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Aprašymas: Kekerinis puvinys dažnai pasirodo ant jau esamų pažeidimų, kuriuos sukelia kitos ligos arba kenkėjai. Pažeidimų vietose susidaro gana didelės rudos vandeningos dėmės. Vėsiu oru jos pasidengia pilkos spalvos grybo apnašu, kuriame susiformuoja smulkūs juodi skleročiai. Lauke jie suserga tik lietingais metais. Palankios plisti sąlygos Kekerinio puvinio plitimui didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai. Optimali temperatūra grybui vystysis 18-22°C ir aukšta santykinė oro drėgmė. Tikėtina, kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 41–49) vasaros antroje pusėje. Kekerinio puvinio plitimui didelę įtaką turi krituliai, didelis santykinis oro drėgnis ir mechaniniai pažeidimai. Sandėliuojant optimali temperatūra yra 10–15 °C, nors puviniai masiškai plinta ir esant 0 °C temperatūrai. Kontrolės priemonės: Siekiant sumažinti plitimo riziką, būtina laikytis sėjomainos. Nuėmus kopūstų derlių, kotus pašalinti iš dirvos, liekanas giliai užarti. Saugyklas prieš žiemą gerai išvalyti, išdezinfekuoti. Saugyklose temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 1° C."},{"tag":"Grybas pažeidžia įvairius augalus. Iš bastutinių šeimos daržovių kekeriniu puviniu dažniausiai serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Kontrolės priemonės: Pagrindinė prevencinė priemonė yra sėjomaina (3 m.). Nuėmus kopūstų derlių, kotus pašalinti iš dirvos, liekanas giliai užarti. Saugyklas prieš žiemą gerai išvalyti, išdezinfekuoti. Saugyklose turi būti ne aukštesnė kaip 1° C temperatūra, 95 % drėgnis, gera ventiliacija. Palankios plisti sąlygos Sklerotinio puvinio plitimui didelę reikšmę turi krituliai, aukšta santykinė oro drėgmė, augalų mechaniniai pažeidimai. Tikėtina kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 41–49) vasaros antroje pusėje. Aprašymas: Lietingais metais pažeistų baltagūžių kopūstų išoriniai lapai, pradedant nuo viršūninių, pūva, tęžta, pasidaro gleivėti. Tarp pūvančių lapų susidaro į vatą panaši balta grybiena, iš kurios išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai. Grybienai senstant, atsiranda balti, greit pajuostantys, stambūs (1–3 cm skersmens) skleročiai."},{"tag":"Javaklupė pažeidžia žieminius kviečius, žieminius rugius, žieminius kvietrugius, žieminius miežius ir varpines žoles."},{"tag":"Juostuotoji dryžligė pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius."},{"tag":"Kietosios kūlės pažeidžia žieminių kviečių, žieminių kvietrugių varpas."},{"tag":"Kriaušes."},{"tag":"Kriaušių lapus, vaisius."},{"tag":"Kviečių dryžligė pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius."},{"tag":"Lapų septorioze serga žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai."},{"tag":"Obelų pumpurus, žiedus, ūglius, lapus, vaisius."},{"tag":"Obelų, kriaušių kamienus, šakas ."},{"tag":"Pavasarinis pelėsis pažeidžia žieminius kviečius, žieminius kvietrugius, žieminius rugius, žieminius miežius ir daugiametes žoles."},{"tag":"Pašaknio ir šaknų puviniai pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, avižas, varpines žoles."},{"tag":"Pašaknio ir šaknų puviniai pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, avižas, varpines žoles. Kontrolės priemonės: Varpinių javų atsėliavimas arba sėja po varpinių žolių ar į varputėtas dirvas skatina pašaknio ligų išplitimą. Daugiau nei 90 % gyvybingų B. sorokiniana konidijų randama viršutiniame 15 cm dirvožemio sluoksnyje, todėl gilus arimas gali sumažinti javų apsikrėtimo riziką. Žemės dirbimo be arimo technologijos skatina pašaknio puvinių sukėlėjų sankaupas viršutiniame dirvos sluoksnyje, didindamos pašaknio ligų išplitimo riziką. Kadangi tiek Fusarium spp., tiek B. sorokiniana plinta taip pat ir per užkrėstą sėklą, siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, verta sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais. Žalingumo riba Siekiant sumažinti ligų žalą daigų tarpsniu, sėklą beicuoti efektyviais nuo šių patogenų beicais. Palankios plisti sąlygos Tiek Fusarium spp., tiek Bipolaris sorokiniana infekcija plinta per augalų liekanas ir per dirvą. Pašaknio ir šaknų puvinių sukėlėjų sankaupos ypač gausios, kai sėjomainoje auginama daug varpinių javų, varputėtose bei minimalaus žemės dirbimo dirvose, ar kur sėjama tiesiai į ražieną. Šie ligų sukėlėjai smarkiau išplinta šiltu ir drėgnu oru. Aprašymas: B. sorokiniana ir Fusarium spp. dažnai plinta su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su ru­domis dėmėmis ant šaknų ar augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai – smulkios rudos dėmelės pa­sirodo ant šaknelių, koleoptilių, apatinio tarpubamblio dengiamųjų lapalakščių. Vėliau dėmės didėja, apatinė stiebo dalis paruduoja. Fusarium spp. pažeidimai dažnai išplinta ir ant antro bei trečio tarpubamblių. Ligoti augalai gali būti pavieniai ar pažeisti pakrikais ploteliais, jie blogiau vystosi, atsilieka ūgiu. Dažnai pažeisti augalai anksčiau subręsta, užaugina smulkesnius grūdus. B. sorokiniana antrines konidijas platina lietus arba vėjas ir užkrečia javų lapus bei varpas. Fusarium spp. askosporos vasaros metu iš subrendusių peritecių apkrečia varpas. Li­gos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose arba dirvoje, taip pat plinta per užkrėstą sėklą."},{"tag":"Pažeidžia avižas."},{"tag":"Pažeidžia burokėlius, kopūstus, griežčius, ropės, ridikus, ridikėlius, krienus, žiedinius ir briuselio kopūstus, runkelius, dobilus, lubinus ir kt. daržoves. Palankios plisti sąlygos Ligai plisti padeda vėjas, lietus, palanki 20–24 °C oro temperatūra ir 85–100% santykinė oro drėgmė. Kontrolės priemonės: Sėti beicuotą sėklą, rinktis atsparias veisles. Pastebėjus ligos požymius arba profilaktiškai naudoti fungicidus šaknims esant didesnėms nei 0,5 cm skersmens, iki pilnai išsivysto ir pasiekia būdingą formą bei dydį (BBCH 41–49). Laikytis 3–4 m. sėjomainos, po derliaus nuėmimo giliai suarti, naikinti piktžoles. Informacija apie registruotus produktus http://www.vatzum.lt/"},{"tag":"Pažeidžia daigus, burokėlius ir sėklojus. Pažeista lapija apsitraukia pusiau baltu apnašu. Kontrolės priemonės: Rinktis ligai atsparias veisles, sėti beicuotą sėklą. Pastebėjus ligos požymius arba profilaktiškai naudoti fungicidus, kai lapai dengia 90 % tarpueilių iki pasiekia technologinę brandą (BBCH 39–49). Aprašymas: Viršutinėje sergančių lapų pusėje atsiranda baltas apnašas.Pažeista lapija lengvai nutrūksta mechanizuoto derliaus nuėmimo metu, o šakniavaisiai lieka dirvoje. Palankios plisti sąlygos Ligai plisti palankiausia 20° C temperatūra ir sausas oras. Tikėtina kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 35–45) vasaros antroje pusėje."},{"tag":"Pažeidžia kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai, krienai, pekininiais bastučiai, kaliaropes, žiedinius ir briuselio kopūstai ir kai kurios laukinės bastutinių šeimos žolės. Aprašymas: Ant lapų iš pradžių atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, jų centrai paruduoja. Pirmiausia pažeidžiami baltagūžių ir žiedinių kopūstų išoriniai lapai. Ant jų atsiranda smulkių, juodų, apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centras paruduoja. Vėliau infekcija pereina ant aukštesnių, į gūžes besisukančių lapų. Gūžės išauga mažos, laikomos sandėliuose pūva. Palankios plisti sąlygos Tikėtina kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 41–49) vasaros antroje pusėje. Ligai plisti palankiausia 20–24° C temperatūra ir 85–100 % santykinis oro drėgnis. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlius, reikia laikytis sėjomainos, po derliaus nuėmimo giliai suarti, naikinti piktžoles. Sėti registruotais fungicidiniais beicais apdorotą sėklą, rinktis atsparias veisles. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, nuo šeštojo lapelio iki visiškos brandos (BBCH 16–49) naudoti augalų apsaugos produktus. Naikinti kenkėjus."},{"tag":"Pažeidžia pirmametes morkas ir sėklojus. Lietuvoje labiausiai nukenčia sėklojai Aprašymas: Pirmieji požymiai pastebimi liepos viduryje. Ligos požymiai aptinkami ant lapų, stiebų, sėklų. Viršutinėje lapų pusėje dėmių kraštai šiek tiek iškilę, apatinėje – įdubę. Apatinėje lapų pusėje dėmės padengtos rusvai pilku apnašu. Lapų pakraščiai susigarbanoja, ir atskiros lapo dalys arba visas lapas gelsta ir džiūsta. Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra grybui vystytis 24 o C. Labiausiai morkos serga lietingu, ūkanotu oru. Liga plinta konidijomis. Patogenas žiemoja dirvoje, augalų liekanose ir ant sėklų paviršiaus. Vėsesniu oru grybas puola senus, šiltesniu – jaunus lapus Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto morkų pasėlius reikia laikytis 2-3 m. sėjomainos, gilaus arimo po derliaus nuėmimo. Rinktis kokybiškas sėklas. Tankus pasėlis labiau pažeidžiamas cerkosporozės. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama purkšti fungicidais"},{"tag":"Pažeidžia porus, bet gali pažeisti ir svogūnus, tuščialaiškius česnakus ir ´shalot´ svogūnus. Aprašymas: Pirmieji požymiai yra mažos baltos dėmelės ant laiškų. Vėliau kai oro santykinė drėgmė virš 70 %, atsiranda tipiškų alternariozei dėmių. Jos yra elipsės formos, kelių centimetrų ilgio, su gelsvu kraštu. Pažeisti laiškai gali susigarbanoti ir nudžiūti. Palankios plisti sąlygos Didelė santykinė (per 70 %) oro drėgmė skatina ligos plitimą. Augalai dažniausiai apsikrečia nuo užkrėstų sėklų ar augalų liekanų dirvožemyje. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto pasėlius reikia laikytis tinkamos sėjomainos. Rinktis kokybiškas sėklas, auginti atsparių veislių svogūnus. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama purkšti fungicidais."},{"tag":"Pažeidžia vasarinius ir žieminius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius rugius, žieminius ir vasarinius miežius, įvairias varpines žoles."},{"tag":"Pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius."},{"tag":"Pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius. Kontrolės priemonės: Atsparesnių veislių miežių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių. Vengti miežių atsėliavimo (dėl savaime sudygusių grūdų pabirų) ir vasarinių bei žieminių miežių kaimynystės. Laikytis optimalių sėjos terminų, naikinti savaime sudygusias grūdų pabiras, pasėlių nepertręšti azoto trąšomis. Pastebėjus pirmas rūdžių pustulas, ypač jautrių veislių pasėlyje, reikia purkšti fungicidais. Lietuvos sąlygomis smulkiosios rūdys miežių pasėliuose dažniausiai išplinta jau jiems išplaukėjus, todėl purškiant fungicidais nuo kitų ligų, apsaugoma ir nuo rūdžių. Žalingumo riba Ypač jautrių veislių pasėlyje fungicidais purkšti pastebėjus pirmas rūdžių pustulas. Palankios plisti sąlygos Smulkiųjų rūdžių išplitimo rizika miežių pasėliuose labai padidėja vyraujant nuo 15 iki 25°C oro temperatūrai ir laikantis lašelinei drėgmei ant lapų. Smulkiosios rūdys yra oru plintanti liga, todėl kaimynystėje augantys ligoti pasėliai gali būti puikiu užkrato šaltiniu. Atsėliuojant miežius ir sėjant žieminius po vasarinių, vienu iš užkrato gali būti savaime sudygusios grūdų pabiros. Kai žieminiai miežiai sėjami labai anksti, o vasarinių sėja vėlinama, rizika užsikrėsti smulkiosiomis rūdimis padidėja. Smarkiau rūdimis miežiai pažeidžiami gausiai azotu tręštuose pasėliuose. Aprašymas: Smulkiosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro oranžiniai smulkūs spuogeliai – grybo uredžiai su urediosporomis, kurioms plyšus, išsiveržia į išorę ir apkrečia kitus lapus. Vyraujant palankioms oro sąlygoms, vasaros metu išsivysto kelios urediosporų kartos. Sporos išnešiojamos vėjo pagalba."},{"tag":"Pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius. Kontrolės priemonės: Nereikėtų auginti labai jautrių tinkliškajai dryžligei vasarinių miežių veislių. Ligos sukėlėjas ant augalų likučių gyvybingas gali išlikti daugiau nei 2 metus, todėl reiktų vengti miežių atsėliavimo ir ypač sėjos į ražienas. Vengti vasarinių ir žieminių miežių kaimynystės, naikinti sudygusias grūdų pabiras. Sėklos beicavimas apsaugo nuo jaunų daigų užsikrėtimo tinkliškąja dryžlige per sėklą. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, ypač jautrių veislių pasėlyje, reikia naudoti efektyvius nuo tinkliškosios dryžligės fungicidus. Žalingumo riba Fungicidai nuo tinkliškosios dryžligės naudojami pastebėjus pirmuosius ligos požymius. Palankios plisti sąlygos Vyraujant drėgniems, lietingiems ir šiltiems orams (temperatūra nuo 15 iki 25°C), susidaro labai palankios sąlygos užsikrėsti tinkliškąja dryžlige bet kurio augalų vystymosi tarpsniu. Kai miežiams išplaukėjus vyrauja lietingi, drėgni orai, Pyrenophora teres grybu užsikrečia grūdai. Daigų užsikrėtimui nuo sėklų palankiausia 10-15°C temperatūra. Ligos išplitimo rizika padidėja atsėliuojant miežius, ypač taikant supaprastintą žemės dirbimą ir sėjant į ražienas. Taip pat didesnė tikimybė tinkliškajai dryžligei išplisti yra šalia augantys žieminių ir vasarinių miežių ligoti pasėliai. Aprašymas: Liga pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus, grūdus. Tinkliškajai tinklo tipo dryžligei pažeidžiant miežių lapus ir lapamakštes, pažeidimo pagrindą sudaro išilginiai ir skersiniai brūkšneliai arba dėmelės. Pirmi ligos požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pažeista lapo dalis paruduoja, su dėme besiribojan­tys lapo audiniai iššviesėja. Pirminės dėmės apima vis didesnį lapo plotą, susi­formuoja žalsvai vandeningame fone tamsiai rudas, aiškiai išreikšto tinklo for­mos pažeidimas. Pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Dėmės tipo tinkliškoji dryžligė dažnesnė ant lapų, nors gali pažeisti ir lapamakštes. Ant užsikrėtusių augalų lapų išryškėja mažos, apvalios ar šiek tiek pailgos (elipsės formos) dėmelės, kurias supa įvairaus pločio chlorozės. Šios dėmelės neilgėja ir neformuoja tinklo. Dėmių tipo tinkliškosios dryžligės dėmelių diametras gali siekti 3-6 mm. Ant senesnių lapų dėmių būna daugiau nei ant jaunų."},{"tag":"Pažeidžia žieminius ir vasarinius kvietrugius (veisles, kuriose vyrauja rugio genoti­pas), žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius."},{"tag":"Pažeidžia žieminius ir vasarinius kvietrugius (veisles, kuriose vyrauja rugio genoti­pas), žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius. Kontrolės priemonės: Javuose rinchosporiozė gali pradėti plisti nuo bamblėjimo tarpsnio ir plinta iki vaškinės brandos. Rekomenduotina auginti atsparesnes rinchosporiozei miežių veisles. Javų atsėliavimas skatina ligos plitimą. Svarbu gerai užarti pabiras bei varpines žoles. Labiau ši liga pažeidžia ankstyvos sėjos javus. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos plitimo daigų tarpsniu. Išskirtinais atvejais gali tekti purkšti du kartus, tačiau paprastai pakanka vieno purškimo vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniais. Žalingumo riba Fungicidai naudojami vamzdelėjimo-plaukėjimo tarpsniais. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos plitimo daigų tarpsniu. Palankios plisti sąlygos Rinchosporiozei plisti palankūs vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Liga smarkiau reiškiasi jautrių veislių pasėliuose. Ligos sukėlėjo užkratas išsilaiko pernykščių šiaudų liekanose, nuo kurių pavasarį subrandintas sporas lietus arba vėjas nuneša ant javų želmenų. Pradinės infekcijos šaltiniu taip pat gali būti ir užkrėsta sėkla. Aprašymas: Pažeidžia kvietrugių tas veisles, kuriose vyrauja rugio genoti­pas. Rinchosporiozė pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuo­tus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. Vėliau dėmių centras išdžiūsta ir pašviesėja, įgaudamas šviesiai pilką, rusvą ar balkšvą atspalvį. Dėmės ant miežių lapų ryškiai rudai apribotos, ant rugių ir kvietrugių – ne taip ryškiai, pradžioje matosi tik žalsvai pilkos dėmės, kurios vėliau pašviesėja, išdžiūva. R. secalis užkratą platina lietaus lašai ir oro srovės. Lietaus lašas tekėdamas lapu, surenka konidijas ir dažnai užsilaiko lapo prisijungimo prie stiebo vietoje, o krisdamas užkratą perneša ir ant kitų lapų, todėl dėmės dažnai įsikuria lapo pažastyse per visą lapo plotį."},{"tag":"Pažeidžia žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, rečiau žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius miežius bei gausiai – įvairias varpines žoles."},{"tag":"Pūva įvairūs augalai, vegetacijos metu ir laikymo vietose. Sandėliavimo metu serga morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kt Aprašymas: Šią ligą sukelia bakterija. Į morkas bakterijos patenka per pažeista dengiamąjį audinį arba kenkėjų pažeistas vietas, o tai labai greitai jį supūdo šlapiuoju puviniu. Šlapiasis puvinys rūsiuose greitai plinta rudenį, kuomet šilta ir pakankamai drėgnas oras. Ant pažeistų morkų atsiranda tamsių vandeningų dėmių. Pažeista morka suminkštėja, sutęžta, skleidžia nemalonų kvapą. Puvinys greitai plinta ir apima visą šakniavaisį. Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra vystytis 27–30 o C, minimali 2–3 ir maksimali 39–40 0 C. Bakterijos žūva 51 o C temperatūroje. Sandėliavimo metu greitai plinta kai šilta ir drėgna. Bakterijos žiemoja šlapiojo sirgusių augalų liekanose ir su pasodais. Kontrolės priemonės: Laikytis tinkamos agrotechnikos. Apsisaugoti nuo šios ligos sandėliavimo metu galima tik dezinfekuojant patalpas, palaikyti pastovią 1 – 4°C temperatūrą ir gerai vėdinant. L aiku pašalinti pūvančias morkas. Ypač smarkiai nukenčia šiltai ir drėgnai laikomos daržovės. Žiemoja šlapiojo puvinio sukėlėjas sirgusių augalų liekanose ir su pasodais. Bakterijos gali gyventi dirvoje saprofitiškai"},{"tag":"Pūva įvairūs augalai, ypač daržovių sultingi organai, vegetacijos metu ir laikymo vietose. Sandėliavimo metu serga morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kitos daržovės. Aprašymas: Bakterinis puvinys pažeidžia ant mechaniškai pažeistų svogūnų, pvz., labai pažeistų netikrosios miltligės, audros, krušos ir vėjo. Šlapiais metais liga pasireiškia auginimo sezono antroje pusėje. Priklausomai nuo sukėlėjo ligos simptomai pasireiškia įvairiose ropelės vietose. Pažeisti audiniai darosi tarsi stikliniai, svogūnas atrodo tarsi išviręs, paskui greitai ima irti, ir visas svogūnas tampa gleivėta, pūvančia ir dvokiančia mase. Bakterijos gana ilgai išsilaiko dirvoje ir lengvai užkrečia į tokią dirvą pasodintus svogūnus. Ligos priežastis gali būti mechaniniai sužalojimai nuimant, transportuojant derlių ir kt. Bakterijas platina įvairūs vabzdžiai, ypač svogūninės musės Kontrolės priemonės: Laikytis sėjomainos, s vogūnų neauginti užmirkstančiose dirvose. Vengti mechaninių pažeidimų. Nuėmus derlių, pašalinti sirgusių augalų liekanas. Prieš sandėliuojant svogūnus tinkamai išdžiovinti. Saugyklose palaikyti tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra bakterijoms vystytis 27–30 o C, minimali 2–3 ir maksimali 39–40 o C temperatūra. . Ypač smarkiai nukenčia šiltai ir drėgnai laikomos daržovės. Žiemoja šlapiojo puvinio sukėlėjas sirgusių augalų liekanose."},{"tag":"Ramularija pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius. Kontrolės priemonės: Atsparesnių veislių miežių auginimas yra svarbi profilaktinė priemonė nuo ramularijos. Pagrindinė apsaugos priemonė nuo šios ligos yra fungicidai. Kadangi ramularija miežių pasėliuose plinta grūdo formavimosi metu, labai svarbu, kad fungicidai nuo šios ligos būtų naudojami vamzdelėjimo pabaigoje ar net plaukėjimo metu. Žalingumo riba Fungicidai nuo ramularijos miežių pasėliuose naudojami vamzdelėjimo pabaigoje-plaukėjimo metu. Palankios plisti sąlygos Gausios rasos nakties metu yra viena iš svarbiausių aplinkos veiksnių ramularijai plisti, nes ligos sukėlėjo sporoms dygti būtina drėgmė lapo paviršiuje. Tose lapo vietose, kur kaupiasi rasos lašeliai, ligos pažeidimas būna didžiausias. Ligai plisti optimali 23-25°C oro temperatūra. Ligos sukėlėjas, kaip saprotrofas gyvena ant sunykusių augalų, kaip parazitas – ant įvairių varpinių augalų. Manoma, kad pirminis užkratas į miežių pasėlius patenka nuo laukinių žolių arba nuo savaime sudygusių grūdų pabirų. Randama ligos sukėlėjo ir ant sėklų. Miežių veislių jautrumas ramularijai gali labai skirtis, tačiau visiškai atsparių veislių nėra. Aprašymas: Ramularijos pirmus požymius ant lapų galima pamatyti miežių krūmijimosi metu - bamblėjimo pradžioje. Tuo laikotarpiu ant apatinių lapų matomos apvalios ar ovalios dėmės. Jos nėra apribotos lapų gyslų, yra didesnės (apie 1 mm skersmens) nei vėlesniais tarpsniais išryškėjančios dėmės. Šie ramularijos pažeidimai lieka ant apatinių lapų. Aktyvaus augalo augimo metu ramularijos požymiai beveik neišryškėja. Liga intensyviau pradeda plisti ant viršutinių lapų miežiamas išplaukėjus. Pirmiausia pasimato punktyrinės šviesios dėmelės, kurios vėliau pereina į tamsiai rudas ar beveik juodas nedideles dėmes. Būdingos ramularijai dėmės yra 1-3 mm ilgio ir 0,5 mm pločio, aiškiai apribotos lapo gyslų. Jų dydis priklauso nuo ligos intensyvumo bei auginamos veislės jautrumo."},{"tag":"Rudadėmė dryžligė pažeidžia vasarinius ir žieminius miežius."},{"tag":"Rudosiomis rūdimis serga žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai kvietrugiai, žieminiai rugiai."},{"tag":"Serbentus, agrastus."},{"tag":"Serbentus."},{"tag":"Serga bastutinių šeimos augalai, rapsai, kopūstai ir kryžmažiedės piktžolės"},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai bei pašariniai runkeliai Aprašymas: Runkelinė ramuliarija puola ne tik pirmamečius burokėlius, bet ir sėklojus. Liga išplinta antroje vasaros pusėje, apie rugpjūčio pradžią. Ant senesnių lapų atsiranda nešvariai žalsvų, iš pradžių neryškiai atsiskyrusių nuo sveikų audinių, vėliau su šiek tiek tamsesnės spalvos apvadu apvalių arba kampuotų, palaipsniui didėjančių, bet ne didesnių kaip 10 mm skersmens, dėmių. Vėliau jos pasidaro pilkšvai baltos, kiek iškilios, dažnai su rudai rausvais apvadais pakraščiuose . Dėmėse išauga vos įžiūrimos baltos apnašos, jų vidurys dažnai ištrupa. Apnašos sudarytos iš grybo konidijakočių ir konidijų. Dėmėtuose lapuose sutrinka asimiliacija, todėl šakniavaisiuose susikaupia mažiau cukraus ir kitų organinių medžiagų. Palankios plisti sąlygos Patogenui plisti reikalinga šiluma ir drėgmė, optimali temperatūra - 17-20 °C, o santykinis oro drėgnis – didesnis nei 95 %. Baltuliai plinta vėsesnio ir drėgno klimato rajonuose. Runkelinė ramuliarija plinta konidijomis. Tikėtina, kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 40–49). Žiemoja ligos sukėlėjas dirvoje su sirgusių augalų liekanomis ir ant sėklų paviršiaus."},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai bei pašariniai runkeliai. Aprašymas: Runkelinė cerkospora pažeidžia burokėlių lapus ir stiebus. Ligos požymiai pradeda išryškėti apie rugpjūčio pradžią — lapų abiejose pusėse atsiranda daugybė nedideliu iki 5 mm skersmens, kampuotų rusvų su tamsesniais rudai rausvais iškilusiais kraštais dėmių. Vėliau dėmės šviesėja, pasidaro balzganos, prakiūra, ir lapas pasidaro skylėtas. Liga prasideda nuo senų, išorinių lapų ir palaipsniui apima vidurinius lapus. Dėmių kartais susidaro tiek daug, kad lapai patamsėja, nudžiūsta ir susiraito. Daug žalos padaro drėgną šiltą vasarą, ypač sėklojams. Kontrolės priemonės: Rekomenduojama sėti beicuotą sėklą. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams naudoti fungicidus. Laikytis trejų metų sėjomainos. Informacija apie registruotus produktus http://www.vatzum.lt/ Palankios plisti sąlygos Burokėliams užsikrėsti rudmarge palankausios sąlygos, kai oro temperatūra apie 20 °C ir drėgnumas didesnis kaip 70 % , kai vyrauja apsiniaukę orai, rūkas. Grybas gali žiemoti ir plisti su apsikrėtusia sėkla ir augalų liekanose. Stipriai rudmargės apimti lapai silpniau asimiliuoja. Tikėtina, kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 35–49) vasaros antroje pusėje."},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai ir pašariniai runkeliai, kopūstai, pomidorai, agurkai, žirniai, špinatai ir kiti augalai. Kontrolės priemonės: Laikytis sėjomainos. Dezinfekuoti dirvą. Rekomenduojama rinktis beicuoti sėklą. Palankios plisti sąlygos Ligos sukėlėjams plisti geros sąlygos susidaro, kai dygstant sėkloms yra žema temperatūra, daug drėgmės, kai dirvoje trūksta oro. Aprašymas: Ligą sukelia keli patogenai. Daigų pagrindinė šaknelė paruduoja, vėliau pajuosta, suplonėja. Daigai išlinksta, išvirsta . Tokie burokėliai sausesniu metu vysta ir džiūsta, o lietingu oru supūva. Burokėliai diegavirte gali sirgti nuo sėklos sudygimo iki tol, kol susidaro 3–4 poros tikrųjų lapelių."},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai ir pašariniai runkeliai, špinatai. Aprašymas: Fomozė pažeidžia lapus, šakniavaisius, sėklojų stiebus ir sėklas. Be to, jis yra vienas iš pagrindinių daigų juodšaknės sukėlėjų. Iš pradžių ant sėklojų, o vėliau senesnių lapų susidaro didelės apskritos koncentriškai rievėtos gelsvai rusvos dėmės . Ant stiebų dėmės šviesesnės, pailgos, gali susilieti ir padengti visą stiebą. Senesnėse dėmėse matomi ratais išsidėstę tamsūs 100–400 μ skersmens taškeliai – grybo piknidžiai. Nuo fomozės labiausiai nukenčia daigai. Jų šaknelės ir šaknies kaklelis paruduoja, suplonėja, nudžiūsta arba supūva. Tikėtina kad liga pasireikš ankstyvaisiais augimo tarpsniais (BBCH 11–17). Užsikrėtę šakniavaisiai žiemą pūva iš vidaus. Pūvanti dalis pajuosta, pasidaro sausa, kieta, atsiranda tuštumų, aptrauktų šviesia grybiena. Palankios plisti sąlygos Palankiausia plisti kai yra šiltas oras ir santykinė oro drėgmė, ant lapų greičiausiai plinta kai yra 14 – 16°C. Žiemoja grybas dirvoje su sirgusių augalų liekanomis, šakniavaisiuose ir ant sėklų paviršiaus. Grybas žiemoja dirvoje sirgusių augalų liekanose ir sėklų paviršiuje. Dirvoje grybas išlieka gyvybingas iki 26 mėnesių Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti burokėlių pasėlį nuo fomozės užkrato, rekomenduojama sėti beicuotą sėklą. Fungicidais galima purkšti pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams."},{"tag":"Serga burokėliai, cukriniai ir pašariniai runkeliai. Aprašymas: Ligos požymiai pastebimi gegužės–birželio mėn. ant daigų ir sėklojų jaunų lapų. Iš pradžių atsiranda geltonų apvalių arba netaisyklingos formos 2–6 mm skersmens iškilusių dėmių. Vėliau viršutinėje dėmių pusėje susidaro rusvos spalvos labai smulkūs taškeliai – spermogonės. Vasarą abejose lapų pusėse, dažnai ir ant lapkočių pradeda atsirasti gelsvai rudų iki 1 mm skersmens uredosorų (ovialios, rutuliškos, šviesiai gelsvos). Palankios plisti sąlygos Rūdys labiau išplinta, kai antroje vasaros pusėje būna šilta (15-22 °C), o naktys vėsokos. Grybo vystymąsi skatina šilti ir drėgni orai. Žiemoja teleutosporos sirgusių burokėlių liekanose ir ant šakniavaisių bei sėklų paviršiaus. Kontrolės priemonės: Pasodams skirtus šakniavaisius rekomenduojama beicuoti. Fungicidus naudoti profilaktiškai arba pastebėjus pirmuosius ligos požymius, kai lapai dengia 90 % tarpueilių, iki pasiekia visišką brandą (BBCH 39–49)."},{"tag":"Serga burokėliai, morkos, petražolės, kopūstai, agurkai, pupelės ir kt. daržovės. Sandėliavimo metu morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kt. daržovės. Aprašymas: Vegetacijos metu virš dirvos esanti šakniavaisio dalis suminkštėja ir apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Sandėliavimo metu morkos greitai supūva, pasidengia balta grybiena, kuri greitai plinta ir supūdo didelę dalį morkų Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra 24 o C. Patogenui palanku plisti kai yra šilta 25-35 °C ir drėgna. Ši liga ypač intensyviai plinta drėgnoje aplinkoje. Labiau plinta rūgščiose sunkiose šlapiose dirvose. Kontrolės priemonės: Laikytis 3–4 m. sėjomainos. Sandėliavimui atrinkti tik sveikus šakniavaisius, pašalinti augalines liekanas. Sandėliavimo vietose palaikyti 3–4° C temperatūrą ir 95–98 % santykinį drėgnį. Pasodams skirtus burokėlius rekomenduojama beicuoti. Pastebėjus ligos požymius arba profilaktiškai naudoti fungicidus šaknims esant didesnėms nei 0,5 cm skersmens iki pilnai išsivysto ir pasiekia būdingą formą bei dydį (BBCH 41–49). Informacija apie registruotus produktus http://www.vatzum.lt/"},{"tag":"Serga burokėliai, obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, avietės, pomidorai, kopūstai, ropės, dobilai, žirniai ir kt. augalai Aprašymas: Ant burokėlių šakniavaisio, dažniausiai prie šaknies kaklelio, susidaro gana didelės išaugos – gumbai. Ligą sukeliančios bakterijos, būdamos šakniavaisyje, išskiria auksinų tipo medžiagas, skatinančias augalo ląstelių pagreitintą dauginimąsi. Iš pradžių gumbai yra minkšti, vėliau sumedėja, sukietėja, jų paviršius pasidaro nelygus, gauburiuotas arba sueižėjęs, viduje tuštumų nėra. Augalai skursta, išauga maži šakniavaisiai, nes daug maisto medžiagų sunaudoja greitai besidalijančios ląstelės. Laikymo metu bakterijų užpulti šakniavaisiai supūva Palankios plisti sąlygos Optimalios sąlygos bakterijoms vystytis yra 25-30 °C temperatūra ir dirvos pH neutralus. Bakterijos jautrios saulės spinduliams ir sausrai, tačiau dirvoje išsilaiko ilgai. Ligos sukėlėjas peržiemoja sergančiuose augaluose ir jų liekanose Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlį, laikytis 3–4 m. sėjomainos. Sandėliavimui atrinkti tik sveikus šakniavaisius, pašalinti augalų liekanas."},{"tag":"Serga kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, pekininiai bastučiai, griežčiai, ridikai, ropės Aprašymas: Drėgnu šiltu metu išoriniai kopūstų lapai ir kotai prie lapkočių pasidaro gleivėti, pūva. Puvinys palaipsniui apima gūžės vidų. Tokia gūžė sutęžta, skleidžia nemalonų kvapą. Palankios plisti sąlygos Liga labiausiai plinta lietingomis ir karštomis (esant 25–30° C temperatūrai) vasaromis. Ligos sukėlėjai žiemoja nesupuvusiose augalų liekanose ir su pasodais. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlius, reikia laikytis 3–4 metų sėjomainos, augalų liekanas (kotus) pašalinti, dirvą giliai suarti. Bakterijas platina įvairūs kenkėjai, ypač musės. Infekcijos vieta dažnai tampa mechaniniai pažeidimai, atsiradę dėl kitų ligų ar kenkėjų. Laikymui atrinkti tik sveikas gūžes. Toje pačioje saugykloje nelaikyti įvairių daržovių (kartu su kopūstais morkų, bulvių, ridikų, griežčių), galinčių sirgti šiuo puviniu. Saugyklose temperatūra turi būti apie 0° C."},{"tag":"Serga kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, rapsai, ridikėliai ir kt. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlius, reikia laikytis 3–4 metų sėjomainos. Rinktis kokybiškas, termiškai dezinfekuotas sėklas. Ligos plitimui didelės reikšmės turi aukšta temperatūra, intensyvus tręšimas, tankiai pasodinti augalai, daigų pikavimas į per drėgną gruntą, blogas grunto drenažas daigynuose ir šiltlysvėse, daigų užmirkimas, monokultūros auginimas. Infekcija platinama kenkėjų, per mechaninius pažeidimus. Vegetacijos metu naikinti kenkėjus. Palankios plisti sąlygos Ligos plitimui didelės reikšmės turi aukšta temperatūra, intensyvus tręšimas, tankiai pasodinti augalai, daigų pikavimas į per drėgną gruntą, blogas grunto drenažas daigyne ir inspekte, daigų užmirkimas, auginimas monokultūroje. Vegetacijos metu bakterijos į augalą gali patekti per mechaninius audinių pažeidimus ar natūralias augalo ertmes. Tikėtina kad liga pasireikš vėlesniais augimo tarpsniais (BBCH 35–49) vasaros antroje pusėje. Ligai plisti palankiausia 27–30° C temperatūra ir didelis santykinis oro drėgnis. Aprašymas: Bakterija pažeidžia kopūstų sėklojų ir pirmamečių augalų vandens indus, jie pajuoduoja. Požymiai ryškūs lapų pakraščiuose. Lapalakštis nuo krašto link centro palaipsniui gelsta, džiūsta, raukšlėjasi, pasidaro tarytum permatomas . Perpjovus lapkotį, matomas tamsus vandens indų ratas ."},{"tag":"Serga kopūstų ir kitų bastutinių šeimos daržovių daigai ir suaugę augalai. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlius, reikia laikytis 5–6 metų sėjomainos, po derliaus nuėmimo giliai suarti, naikinti piktžoles. Sėti registruotais fungicidiniais beicais apdorotą sėklą, rinktis atsparias veisles. Daigus auginti kasetėse, daigyklose Palankios plisti sąlygos Pastaruoju metu atsirado grybo rasė, kurio vystymuisi yra palankesnė šiek tiek žemesnė temperatūra. Todėl tokios rūšies fuzariozė mūsų klimato sąlygomis gali būti grėsmingesnė. Tikėtina kad liga pasireikš visos vegetacijos metu (BBCH 13–49). Ligai plisti palankiausia 20–25° C temperatūra. Aprašymas: Pažeisti daigai anksti žūva. Sergančių augalų lapai gelsta, vysta, ant jų pastebimos neryškios dėmės su šiek tiek patamsėjusiomis gyslomis. Perpjovus ligotą stiebą arba lapkotį matyti parudavęs vandens indų ratas. Pažeisti lapai anksti nukrinta, todėl gūžės užauga mažos. Ligos išplitimas priklauso nuo augalų atsparumo ir nuo auginimo sąlygų."},{"tag":"Serga morkos, petražolės ir pastarnokai"},{"tag":"Serga morkos, petražolės, kopūstai, burokėliai, agurkai, pupelės ir kt. daržovės. Sandėliavimo metu morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kt. daržovės. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto morkų pasėlius reikia laikytis sėjomainos. Sandėliavimui atrinkti tik sveikus, neapvytusius, mechaniškai nesužalotus šakniavaisius. Saugyklose palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Pasodams skirtas morkas beicuoti. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama purkšti fungicidais. Palankios plisti sąlygos Optimali temperatūra 24 o C, nors patogenas vystosi 0–28 o C. Ši liga ypač intensyviai plinta drėgnoje aplinkoje. Labiau plinta rūgščiose sunkiose šlapiose dirvose. Aprašymas: Vegetacijos metu virš dirvos esanti šakniavaisio dalis suminkštėja ir apsitraukia balta, į vatą panašia grybiena. Sandėliavimo metu morkos greitai supūva, pasidengia balta grybiena, kuri greitai plinta ir supūdo didelę dalį morkų."},{"tag":"Serga morkos, runkeliai, griežčiai, ropės, ridikai, kopūstai, pomidorai, bulvės, žirniai, pupelės ir kt. augalai"},{"tag":"Serga morkos, salierai, petražolės ir kiti augalai. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto morkų pasėlius reikia laikytis 2-3 m. sėjomainos, gilaus arimo po derliaus nuėmimo. Rinktis kokybiškas sėklas, auginti atsparių veislių morkas. Sandėliuoti tik sveikus šakniavaisius. Beicuoti pasodams skirtas morkas. Jei kyla būtinybė, rekomenduojama purkšti fungicidais. Aprašymas: Patogenas pažeidžia lapiją ir šakniavaisius. Pirmiausiai ant lapų pastebimos netaisyklingos rudos dėmės. Ligai plintant dėmės plinta ir apimą visa lapą, vėliau jie nudžiūsta. Lapų pažeidimai daugiausia aptinkami ant apatinių bei senesnių lapų. Pažeista lapija lengvai nutrūksta mechanizuoto derliaus nuėmimo metu, o šakniavaisiai lieka dirvoje. Daugiausiai pažeidžia sandėliavimo metu šakniavaisius, jie padengti juodomis įdubusiomis dėmėmis su būdingu juodu nelygiu kraštu. Pūvančios morkos lieka kietos ir sausos."},{"tag":"Serga svogūnai, salierai, petražolės, morkos, agurkai, kopūstai, pomidorai, ropės, griežčiai ir kitos daržovės. Aprašymas: Sklerotinija plinta lauke vegetacijos metu ir sandėliavimo metu. Sandėliavimo metu kai yra pakankamai drėgmės, labai greitai supūva daug svogūnų. Vasaros pabaigoje svogūnų lukštai suminkštėja arba suskyla. Ropelės paviršiuje arba ir viduje susidaro balta, panaši į vatą grybiena. Vėliau susiformuoja šviesūs netaisyklingos formos dydžio skleročiai, kurie vėliau paruduoja. Jie išlieka gyvybingi keletą metų ir po to vėl užkrečia sveikus augalus. Palankios plisti sąlygos Sklerotinijos grybiena dirvoje išlieka keletą metų ir palankiomis sąlygomis užkečia svogūnus. sklerotinija vystosi, kai didelė santykinė oro drėgmė, temperatūra – 3–30 o C ir pH 2,3–7,5. Liga plačiai išplitusi. Ypač žalinga drėgnais metais. Kontrolės priemonės: Rudenį giliai suarti augalų liekanas. Laikytis sėjomainos ir agrotechninių reikalavimų. Tinkamai sandėliuoti svogūnus. Rinktis atsparius svogūnų hibridus. Esant poreikiui naudoti fungicidus."},{"tag":"Serga svogūnai, česnakai ir porai."},{"tag":"Serga svogūnai, česnakai ir porai. Aprašymas: Fuzariozė pažeidžia visas augalo dalis lauke ir svogūnų ropeles saugyklose. Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl svogūnai lengvai išsirauna. Ropelės suminkštėja, pasidaro vandeningos, audiniai iš vidaus rausvai arba pilkšvai rudos spalvos, apsitraukia vešliomis baltomis apnašomis. Puvimas prasideda nuo dugnelio ir išorinių lukštų. Vėliau svogūnai sukietėja ir virsta mumijomis arba suskyla. Sudygę augalai yra silpni. Palankios plisti sąlygos Šiltas oras ir drėgna dirva. Ypač pažeidžia mechaniškai ar kenkėju pažeistus svogūnus. Liga plinta sandėliavimo metu. Žiemoja sukėlėjas dirvoje ir pažeistose ropelėse. Kontrolės priemonės: Sodinti tik sveikas ropeles. Laikytis tinkamos sėjomainos. Svogūnus nuimti tik sausu oru. Sodinti tik sveikas, beicuotas ropeles. Sandėliuojant palaikyti tinkamą temperatūrą ir reikiamą drėgmę."},{"tag":"Serga svogūnai, česnakai, tulpės, hiacintai, obelys, kriaušės, vynmedžiai ir kiti augalai. Labiau plinta saugyklose. Aprašymas: Ant svogūno dugnelio arba lukštų atsiranda rusvų vandeningų, vėliau raukšlėtų dėmių. Česnakų skiltelės įdumba. Iš pradžių dėmes yra padengtas balsva grybiena, kuri vėliau žalsvai melsvos spalvos. Dažniau užsikrečia mechaniškai pažeistos svogūnų ropelės. Puvinys plinta, po 2–3 mėn. nuo derliaus nuėmimo, kai laikymo temperatūra ir drėgmė palyginti aukšta (ypač apie 9 o C). Pūvantys svogūnai skleidžia nemalonų pelėsių kvapą. Palankios plisti sąlygos Pelėjūnas greit plinta ir palankiomis sąlygomis gali neribotą laiką daugintis. Sporos gerai išsilaiko saugyklose ir lauke su svogūnų liekanomis. Grybas gali vystytis 0–30 0 C temperatūroje, o optimali 21–22 0 C. Ypač išplinta, kai vegetacijos metu vyrauja sausi šilti orai. Kontrolės priemonės: Svogūnus nuimti kuo sausesniu oru, nepažeisti mechaniškai bei nulukštenti, gerai išdžiovinti. Ropeles laikyti tinkamomis sąlygomis ir ypač gerai vėdinti. Laikymui atrinkti tik sveikas ropeles. Laiku šalinti pūvančius svogūnus."},{"tag":"Serga svogūnai, žirniai, pupelės, pomidorai, morkos, runkeliai ir kiti augalai. Aprašymas: Įprastai liga plinta sandėliuojant. Svogūnai pūva sausuoju puviniu, traukiasi, džiūsta ir virsta mumijomis. Lukštų paviršiuje atsiranda purių juodų apnašų. Palankios plisti sąlygos Lauko sąlygomis patogenui optimali temperatūra 30 o C, tačiau saugyklose 24 o C, kai didelė santykine oro drėgmė išsilaiko daugiau kaip 6 valandas ar ilgiau ant svogūnų. Šis grybas labai greitai plinta konidijomis, kurios palankiomis sąlygomis gali neribotai ilgą laiką daugintis ir išsilaikyti saugyklose. Gali žiemoti ir mumijos.  Kontrolės priemonės: Sodinti sveikus, termiškai dezinfekuotus ir beicuotus svogūnus. Parinkti tinkamas svogūnų sandėliavimo sąlygas."},{"tag":"Serga visų rūšių bastutinės daržovės, tačiau daugiausiai žalos padaro žiediniams kopūstams ir kaliaropėms Aprašymas: Viršutinėje lapo pusėje atsiranda gelsvų dėmių, o apatinėje – balsvas grybo apnašas. Pažeisti lapai pirma laiko sensta ir krenta, augalai tampa imlesni kitoms ligoms. Smarkiai pažeisti daigai skursta, net žūsta. Palankios plisti sąlygos Palankios sąlygos – aukšta santykinė drėgmė, žema temperatūra, drėgmė ant lapų. Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoto pasėlius reikia laikytis sėjomainos, gilus arimo po derliaus nuėmimo, naikinti piktžoles. Sėti beicuotas sėklas. Esant būtinybei naudoti fungicidus."},{"tag":"Serga įvairūs kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai. Aprašymas: Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis. Sergantys augalai silpnai vystosi, kopūstai nesuka gūžių. Augalai šaknų gumbu gali apsikrėsti vieni nuo kitų ir nuo laukinių augalų per šakniaplaukius. Supuvus pažeistiems augalo audiniams, infekcija patenka į dirvą, kurioje gali išsilaikyti nuo 4 iki 20 metų. Palankios plisti sąlygos Liga plinta rūgščiose dirvose. Tikėtina kad liga pasireikš visos vegetacijos metu (BBCH 15–40). Kontrolės priemonės: Svarbi prevencinė priemonė yra sėjomaina – augalai į tą patį lauką neturėtų būti sodinami dažniau nei kas 8 metai. Po derliaus nuėmimo kotus būtina pašalinti iš dirvos, liekanas giliai užarti. Rūgščius dirvožemius kalkinti. Sėti registruotais fungicidiniais beicais apdorotą sėklą. Daigus auginti kasetėse, daigyklose. Naikinti piktžoles, ypač kryžmažiedes."},{"tag":"Slyvas, abrikosus, persikus."},{"tag":"Slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus, persikus."},{"tag":"Stiebinės kūlės pažeidžia žieminius rugius."},{"tag":"Varpų fuzariozė pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kvietrugius."},{"tag":"Varpų fuzariozė pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kvietrugius. Kontrolės priemonės: Siekiant sumažinti varpų fuzariozės išplitimo riziką, reikėtų auginti atsparesnių veislių javus, vengti supaprastinto žemės dirbimo, tiesioginės sėjos į ražienas. Sėklos beicavimas efektyviais nuo Fusarium spp. beicais taip pat mažina varpų fuzariozės išplitimą. Kadangi lietus javų žydėjimo metu yra pagrindinis rizikos veiksnys ligos išplitimui, tai fungicidus nuo šios varpų ligos rekomenduojama naudoti žydėjimo metu vyraujant lietingiems orams. Fungicidai geriausiai apsaugo, kai purškiama ±2 dienos nuo užsikrėtimo momento. Žalingumo riba Fungicidai nuo varpų fuzariozės naudojami javų žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams. Palankios plisti sąlygos Ligos sukėlėjas žiemoja su grūdais ir dirvoje augalų liekanose bei parazituoja ant augalų pašaknio ir šaknų. Varpų fuzariozės užkrato sankaupos yra gausesnės dirvose, kur taikytas supaprastintas žemės dirbimas ar sėta tiesiai į ražienas, nei augalines liekanas giliai užarus. Lietingi orai javų žydėjimo metu yra pagrindinė sąlyga smarkiam ligos išplitimui, kadangi varpų fuzariozės užkratą nuo javų pašaknio ant varpų perneša lietus. Aprašymas: Varpų fuzariozė išplinta ant varpų. Fusarium spp. javų varpos užsikrečia žydėjimo metu, vėliau nuo varpžvynių grybiena perauga į varpos stagarėlį ir virš vietos, kur pažeistas varpos stagarėlis, varpa pabąla. Sergančios varpos vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo."},{"tag":"Vasarinius ir žieminius kviečius, vasarinius ir žieminius kvietrugius, vasarinius ir žieminius miežius, žieminius rugius, avižas."},{"tag":"Vyšnias, trešnes, abrikosus, slyvas."},{"tag":"kopūstų (gūžinių, žiedinių, briuselio, pašarinių), ridikėlių daigai. Gali sirgti ir salotos, agurkai, pomidorai, tabakas, linai, avižos, kviečiai. Palankios plisti sąlygos Palankios sąlygos ligai plisti yra rūgšti, gausiai laistoma žemė, kai daigai tankiai auga. Kiti kopūstų diegavirtę galintys sukelti grybai yra plačios specializacijos puola daugelio šeimų augalus įvairiu augimo tarpsniu. Ligos sukėlėjai gyvena dirvoje. Liga pradeda plisti esant 12° C temperatūrai daigyne, o po persodinimo – 18–30° C temperatūroje. Ligai plisti palankios sąlygos yra rūgšti (pH 5.8), gausiai laistoma žemė, kai daigai tankiai auga. Tikėtina, kad liga pasireikš ankstesniais augimo tarpsniais (BBCH 11–15) vasaros pirmoje pusėje. Aprašymas: Pažeidžia šaknies kaklelį, jis pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta. Infekcija labiau plinta vėsiu oru. Ligos sukėlėjas gyvena dirvoje ar daigyno žemėje, jo sporos gyvybingos gali išlikti keletą metų Kontrolės priemonės: Siekiant apsaugoti pasėlį, būtina laikytis sėjomainos. Sėti registruotais fungicidiniais beicais apdorotą sėklą. Dezinfekuoti daigyno substratą. Daigus auginti kasetėse, daigyklose. Reguliariai vedinti daigynus, žemė laistyti saikingai."},{"tag":"obelų lapus, vaisius ir ūglius."},{"tag":"Ši liga pažeidžia tiek žieminius, tiek vasarinius rapsus."},{"tag":"Žieminiai ir vasariniai rapsai."},{"tag":"Žieminiai ir vasariniai rapsai. Kontrolės priemonės: Sudaryti palankias augalui augti sąlygas: Sėjomainos laikymasis; Gilus augalų liekanų įterpimas į dirvožemį; Galimai atsparesnių ligai veislių auginimas; Lietuvoje registruotų fungicidų naudojimas. Palankios plisti sąlygos Atsėliavimas; Per didelis augalų tankis m 2 ; Jautrių ligai veislių auginimas. Didesnė nei 20°C temperatūra bei santykinė oro drėgmė nuo 95%; Dažni lietūs, didelis vėjas (išplatina ligos sukėlėjo konidijas). Aprašymas: Juodąja dėmėtlige (alternarioze) užsikrečia visos antžeminės augalo dalys lapai, stiebai, ankštaros ir sėklos. Visų pirmą ši liga išplinta ant rapsų lapų, kur susidaro įvairiausių dydžių dažniausiai pilkos spalvos su tamsiu apvadu arba juodos dėmės. Juodoji dėmėtligė pirmiausia pradeda plisti ant senesnių apatinio ardo lapų, vėliau ligai vystantis pereina ant aukštesnių lapijos ardų ir ankštarų. Vyraujant drėgnam ir šiltam orui dėmės išdidėja, susilieja ir tampa netaisyklingos formos, kartais koncentriškai rievėtos. Dėmės ant augalo stiebo ir ankštarų būna juodos, iš pat pradžių mažos, tačiau esant palankioms meteorologinėms sąlygoms jų labai greit daugėja ir jos didėdamos susijungia. Juodosios dėmėtligės pažeistos augalo ankštaros bręsta anksčiau laiko, susproginėja, jose užauga ligotos, smulkios, prastesnio daigumo sėklos. Liga dažnesnė vasariniuose rapsuose."},{"tag":"Žieminius ir vasarainius rapsus. Šiai ligai yra jautresni vasariniai rapsai. Žalingumo riba Lietuvoje žalingumo ribos nėra nustatytos."},{"tag":"Žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius."},{"tag":"Žieminius ir vasarinius rapsus, žirnius, bulves, kviečius ir kitus augalus. Žalingumo riba Šios ligos žalingumo riba Lietuvoje nenustatyta."},{"tag":"Žieminius ir vasarinius rapsus."}]}]}}
Title translated	{'lt': 'Augalų ligų ir kenkėjų stebėsenos duomenys (liga)', 'en': 'Plant disease and pest monitoring data (liga)'}