Additional Information

Field	Value
Data last updated	August 21, 2026
Metadata last updated	October 5, 2026
Created	August 21, 2026
Format	['json']
License	No License Provided
Resource type	distribution
Access rights
Applicable legislation
Conforms to
Contact point
Description	According to the project of the Lithuanian Institute of Literature and Folklore 2017-2019 “Individual Modernisation Stories in First Generation Urban Autobiographical Stories (post-war Vilnius)”, interviews with post-war Vilnius settlers were conducted with audio and video links to autobiographical stories. The project was co-operated with Tartu University (Estonia). For technical questions or possible errors, contact
Documentation
Endpoint description
Endpoint URL
Keywords
Landing page
License	Creative Commons Attribution 4.0 International
Publisher
Serves dataset
Theme
Title	Audio and video recordings of the stories of the settlers of the Lithuanian Institute of Literature and Folklore “Pokhara Vilnius” (irasas)
First field	DSR000001
Access URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/111955176/tables/irasas/query
Availability
Byte size	94360
Checksum
Compression format
Download URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/111955176/tables/irasas/query
Has policy
Language	English Lithuanian
Linked schemas
Media type	json
Modification date	September 1, 2026
Packaging format
Release date	September 24, 2024
Rights
Spatial resolution
Status	Completed
Temporal resolution
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":5,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_prime_key","titles":{"lt":"VDA sukurtas šifruotas eilutės unikalus numeris","en":"Encrypted unique row number created by the SDA"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1e7c36a8c1d4e19"},{"tag":"23493f592149a16"},{"tag":"2c29c3e51308363"},{"tag":"2d5f22a162eb390"},{"tag":"335db494869d006"},{"tag":"33efca188f84796"},{"tag":"3c08f9776cb21f5"},{"tag":"456c61df143bfcf"},{"tag":"4b929591daa95f8"},{"tag":"4ede228c3371d3f"},{"tag":"56c9d3931c2d2ea"},{"tag":"596b0debc0acb60"},{"tag":"658d17a7d4f50fd"},{"tag":"681de2b3725d825"},{"tag":"687d9d7e7226353"},{"tag":"6c7ae110795145a"},{"tag":"714625917aa1bfb"},{"tag":"810ffd935448bbc"},{"tag":"93df63496360981"},{"tag":"99057a01e23409f"},{"tag":"a195ab9da5ed576"},{"tag":"b853169e55a7a36"},{"tag":"b8e54461dd9629a"},{"tag":"baebe382a617103"},{"tag":"c3a87af7a0f3690"},{"tag":"ce69907160ee6ed"},{"tag":"ce7d85c1cfaa4d0"},{"tag":"d1f3235f7413d54"},{"tag":"d383991f9a88bd0"},{"tag":"dbb67f0751eb784"},{"tag":"e489dcd73bc162b"},{"tag":"e53b065ff244281"},{"tag":"eb6f09ea133a37e"},{"tag":"f069ea25c15ff29"},{"tag":"f1b1dc2e23260e2"}]},{"name":"iraso_tipas","titles":{"lt":"Įrašo tipas","en":"Record type"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Garso įrašai"},{"tag":"Vaizdo įrašai"}]},{"name":"ikelimo_data","titles":{"lt":"Įrašo įkėlimo arba atnaujinimo data","en":"Record upload or update date"},"datatype":"date","x-order":3},{"name":"nuoroda_i_irasa","titles":{"lt":"Nuoroda į įrašą","en":"Reference to a record"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/?page_id=34"},{"tag":"http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/?page_id=36"},{"tag":"http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/index.php/2018/10/07/34-revision-v1/"},{"tag":"http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/index.php/2018/10/07/36-revision-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/34-autosave-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/34-revision-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/36-revision-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/index.php/2019/12/18/36-autosave-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/index.php/2019/12/18/36-revision-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/index.php/2019/12/19/36-revision-v1/"}]},{"name":"iraso_aprasas_lt","titles":{"lt":"Trumpas įrašo aprašymas","en":"Short record description"},"datatype":"string","x-order":5,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nBoguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio] Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio] Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio] Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio] Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio] Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio] Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio] Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio] Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio] Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nDita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio]\nGediminas K. (g. 1950). Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio]\nGerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Anykščius , studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio]\nIngrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio]\nIrena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio]\nJurgis B. (g. 1937). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio]\nRimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio]\nRolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio]\nSigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio]"},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nDita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio]\nGediminas K. (g. 1950). Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio]\nGerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio]\nIngrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio]\nIrena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio]\nJurgis B. (g. 1937). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio]\nRimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio]\nRolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio]\nSigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio]"},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nDita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio]\nGediminas K. (g. 1950). Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio]\nGerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio]\nIngrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio]\nIrena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio]\nJurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio]\nRimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio]\nRolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio]\nSigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio]"},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nDita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio]\nGediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio]\nGerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio]\nIngrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio]\nIrena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio]\nJurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio]\nRimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio]\nRolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio]\nSigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio]"},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nGražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nMarija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba). (Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nRamunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nGražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nMarija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nRamunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Gražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Marija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba). (Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nRamunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Gražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Marija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba). (Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Ramunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Medžiaga parengta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įgyvendinant mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ remia Lietuvos mokslo taryba (2017-2019, sutarties nr. S-MOD-17-11). http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/ *** Gražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Medžiaga parengta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įgyvendinant mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ remia Lietuvos mokslo taryba (2017-2019, sutarties nr. S-MOD-17-11). http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/ *** Marija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba). (Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Medžiaga parengta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įgyvendinant mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ remia Lietuvos mokslo taryba (2017-2019, sutarties nr. S-MOD-17-11). http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/ *** Ramunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Medžiaga parengta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įgyvendinant mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ remia Lietuvos mokslo taryba (2017-2019, sutarties nr. S-MOD-17-11). http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/"},{"tag":"[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nBoguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\nBoguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio] Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio] Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio] Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio] Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio] Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio] Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio] Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio] Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio] Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."},{"tag":"[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio] Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio] Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio] Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio] Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio] Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio] Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio] Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio] Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio] Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio] Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."}]}]}}
Identifier	odr000364
Other identifier	irasas
distribution type	Web service/API
Access url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/111955176/tables/irasas/query']
Access service	['DSR000001']
Byte size	94,360
Description translated	{'lt': 'Pagal 2017–2019 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius) atliktų interviu su pokario Vilniaus naujakuriais autobiografinių pasakojimų garso ir vaizdo įrašų nuorodos. Vykdant projektą buvo bendradarbiauta su Tartu universitetu (Estija).', 'en': 'According to the project of the Lithuanian Institute of Literature and Folklore 2017-2019 “Individual Modernisation Stories in First Generation Urban Autobiographical Stories (post-war Vilnius)”, interviews with post-war Vilnius settlers were conducted with audio and video links to autobiographical stories. The project was co-operated with Tartu University (Estonia). For technical questions or possible errors, contact'}
Distribution status	completed
Distribution type	web_service
Download url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/111955176/tables/irasas/query']
Has views	False
Id	odr000364
Identifier	odr000364
Language	['eng', 'lit']
Licence	cc_by_4_0
Media type	json
Modification date	2026-09-02T00:00:00+02:00
Other identifier	['irasas']
Package id	od000364
Position	0
Release date	2024-09-25T00:00:00+02:00
Resource type	distribution
State	active
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":5,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_prime_key","titles":{"lt":"VDA sukurtas šifruotas eilutės unikalus numeris","en":"Encrypted unique row number created by the SDA"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1e7c36a8c1d4e19"},{"tag":"23493f592149a16"},{"tag":"2c29c3e51308363"},{"tag":"2d5f22a162eb390"},{"tag":"335db494869d006"},{"tag":"33efca188f84796"},{"tag":"3c08f9776cb21f5"},{"tag":"456c61df143bfcf"},{"tag":"4b929591daa95f8"},{"tag":"4ede228c3371d3f"},{"tag":"56c9d3931c2d2ea"},{"tag":"596b0debc0acb60"},{"tag":"658d17a7d4f50fd"},{"tag":"681de2b3725d825"},{"tag":"687d9d7e7226353"},{"tag":"6c7ae110795145a"},{"tag":"714625917aa1bfb"},{"tag":"810ffd935448bbc"},{"tag":"93df63496360981"},{"tag":"99057a01e23409f"},{"tag":"a195ab9da5ed576"},{"tag":"b853169e55a7a36"},{"tag":"b8e54461dd9629a"},{"tag":"baebe382a617103"},{"tag":"c3a87af7a0f3690"},{"tag":"ce69907160ee6ed"},{"tag":"ce7d85c1cfaa4d0"},{"tag":"d1f3235f7413d54"},{"tag":"d383991f9a88bd0"},{"tag":"dbb67f0751eb784"},{"tag":"e489dcd73bc162b"},{"tag":"e53b065ff244281"},{"tag":"eb6f09ea133a37e"},{"tag":"f069ea25c15ff29"},{"tag":"f1b1dc2e23260e2"}]},{"name":"iraso_tipas","titles":{"lt":"Įrašo tipas","en":"Record type"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Garso įrašai"},{"tag":"Vaizdo įrašai"}]},{"name":"ikelimo_data","titles":{"lt":"Įrašo įkėlimo arba atnaujinimo data","en":"Record upload or update date"},"datatype":"date","x-order":3},{"name":"nuoroda_i_irasa","titles":{"lt":"Nuoroda į įrašą","en":"Reference to a record"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/?page_id=34"},{"tag":"http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/?page_id=36"},{"tag":"http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/index.php/2018/10/07/34-revision-v1/"},{"tag":"http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/index.php/2018/10/07/36-revision-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/34-autosave-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/34-revision-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/36-revision-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/index.php/2019/12/18/36-autosave-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/index.php/2019/12/18/36-revision-v1/"},{"tag":"http://pokariovilnius.llti.lt/index.php/2019/12/19/36-revision-v1/"}]},{"name":"iraso_aprasas_lt","titles":{"lt":"Trumpas įrašo aprašymas","en":"Short record description"},"datatype":"string","x-order":5,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nBoguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio] Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio] Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio] Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio] Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio] Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio] Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio] Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio] Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio] Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nDita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio]\nGediminas K. (g. 1950). Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio]\nGerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Anykščius , studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio]\nIngrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio]\nIrena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio]\nJurgis B. (g. 1937). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio]\nRimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio]\nRolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio]\nSigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio]"},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nDita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio]\nGediminas K. (g. 1950). Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio]\nGerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio]\nIngrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio]\nIrena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio]\nJurgis B. (g. 1937). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio]\nRimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio]\nRolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio]\nSigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio]"},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nDita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio]\nGediminas K. (g. 1950). Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio]\nGerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio]\nIngrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio]\nIrena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio]\nJurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio]\nRimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio]\nRolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio]\nSigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio]"},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nDita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio]\nGediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio]\nGerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio]\nIngrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio]\nIrena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio]\nJurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio]\nRimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio]\nRolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio]\nSigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\n[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio]"},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."},{"tag":"Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nGražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nMarija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba). (Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nRamunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nGražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nMarija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nRamunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Gražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Marija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba). (Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika).\nRamunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Gražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Marija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba). (Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Ramunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika)."},{"tag":"Jonas Br. (g. 1930). Į Vilnių atvyko 1947 m. iš vienkiemio šalia Dusetų. Mokėsi Vilniaus amatų mokykloje (ji veikė dab. Pamėnkalnio g.). Po studijų įsidarbino Vilniaus baldų kombinate, ten ir dirbo visą gyvenimą. Dalyvavo meno saviveikloje, grojo armonika, mėgo šokti. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Medžiaga parengta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įgyvendinant mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ remia Lietuvos mokslo taryba (2017-2019, sutarties nr. S-MOD-17-11). http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/ *** Gražina J. (g. 1940). Į Vilnių atvyko 1957 m. iš Nevarėnų miestelio, Telšių raj. Baigė Vilniaus universitete germanistiką. Vilniaus universitete dirbo dėstytoja, vesdavo ekskursijas po Vilnių vokiečių grupėms, dainavo chore. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Medžiaga parengta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įgyvendinant mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ remia Lietuvos mokslo taryba (2017-2019, sutarties nr. S-MOD-17-11). http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/ *** Marija J. (g. 1937). Į Vilnių atvyko 1956 m. iš Mielagėnų kaimo studijuoti Vilniaus universitete. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba). (Interviu darytas lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Medžiaga parengta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įgyvendinant mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ remia Lietuvos mokslo taryba (2017-2019, sutarties nr. S-MOD-17-11). http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/ *** Ramunė V. ( g. 1949). Į Vilnių atvyko 1960 m. iš Varėnos mokytis Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje. 1966-1972 m. studijavo Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1972 m. laisvai kurianti dailininkė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių k. Įrašą montavo M. Lapeika). Medžiaga parengta Lietuvių literatūros ir tautosakos institute įgyvendinant mokslo projektą „Individualaus modernėjimo siužetai pirmosios kartos miestiečių autobiografiniuose pasakojimuose (pokario Vilnius)“, kurį pagal nacionalinę mokslo programą „Modernybė Lietuvoje“ remia Lietuvos mokslo taryba (2017-2019, sutarties nr. S-MOD-17-11). http://archyvas.llti.lt/pokariovilnius/"},{"tag":"[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio]\nBoguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika).\nBoguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio] Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio] Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio] Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio] Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio] Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio] Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio] Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio] Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio] Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."},{"tag":"[audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/BoguslavS.mp3\"][/audio] Boguslav S. (g. 1933). Užaugo Vilniuje lenkų karininko šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metais (po to, kai mobilizuotas tėvas, o vėliau, karo pabaigoje, mama ištremta į Sibirą) augo pas močiutę kaime tuometiniame Vilniaus pakraštyje (dabar Žirmūnų mikrorajonas). Į Vilniaus miestą sugrįžo 1948 m. mokytis amato. Dirbo fabrike meistru, cecho viršininku. Tautybė – lenkas. (Interviu darytas J. Jonutytės rusų kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/DitaS.mp3\"][/audio] Dita Š. (g. 1922). Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno Kauno getą ir Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po karo apsistojo Vilniuje. Dirbo vokiečių kalbos mokytoja. 1972 m. emigravo į Izraelį, tačiau kasmet keliems mėnesiams grįžta į Vilnių. Tautybė – žydė. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GediminasK.mp3\"][/audio] Gediminas K. Į Vilnių tėvai persikėlė apie 1950 m., kai iš Kauno su visais darbuotojais buvo perkraustyta spaustuvė (tėvas dirbo tipografu). Šeima gavo butą name Subačiaus gatvėje. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą, skulptorius. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/GerdaL.mp3\"][/audio] Gerda L. (g. 1946). Į Vilnių tėvai atvyko 1950 m.. Šeima gyveno Žvėryne. Vėliau su tėvais persikėlė į Kauną, studijuoti vėl grįžo į Vilnių. Baigė tuometinį Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą. Visą gyvenimą dirbo LRT režisiere. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IngridaK.mp3\"][/audio] Ingrida K. (g. 1938). Gimė Biržuose, iki karo gyveno su tėvais Kaune. Karo metais gyveno pas gimines Šiaurės Lietuvoje. Į Vilnių su tėvais atvyko 1944 m. Profesija – menotyrininkė. Tautybė – lietuvė (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/IrenaS.mp3\"][/audio] Irena Š . (g. 1948). Gimė ir visą gyvenimą gyveno Pašvitinyje. 6-7 deš. sandūroje studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. (Interviu darytas R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/JurgisB.mp3\"][/audio] Jurgis B. (g. 1938). Atvyko į Vilnių 1945 m. iš Širvintų, šeima bėgo nuo trėmimų. Bajorų palikuonis. Gyveno dabartinėje B. Radvilaitės gatvėje. Baigė Vilniaus universitetą. Specialybė – gydytojas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RimvydasR.mp3\"][/audio] Rimvydas R. (g. 1934). Gimė Eržvilke mokytojos ir policijos pareigūno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta, tėvas atskirtas nuo šeimos ir po metų sušaudytas. Keletą kartų iš tremties bėgo į Lietuvą, bet buvo sugautas ir sugrąžintas. Panaikinus draudimą grįžti į Lietuvą, 1958 m. atvyko į Vilnių. Specialybė – inžinierius. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/RolandasG.mp3\"][/audio] Rolandas G. (g, 1934). Į Vilnių atvyko 1958 m. iš Krasnojarsko, kur nuo 1949 m. buvo ištremta jo šeima. Iki tremties šeima gyveno Telšių apskrity, Medingėnuose. Krasnojarske baigė inžinerijos studijas. Profesija – inžinierius baldininkas. Tautybė – lietuvis. (Interviu darytas J. Jonutytės ir M. Lukošienės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika). [audio mp3=\"http://pokariovilnius.llti.lt/wp-content/uploads/2019/12/SigitaB.mp3\"][/audio] Sigita B. (g. 1939). Į Vilnių atvyko 1948 m., šeima bėgo nuo trėmimų. Baigė Vilniaus universitetą. Profesija – mokslininkė botanikė. Tautybė – lietuvė. (Interviu darytas L. Būgienės ir R. Racėnaitės lietuvių kalba. Įrašą tvarkė M. Lapeika)."}]}]}}
Title translated	{'lt': '"Pokario Vilnius" naujakurių pasakojimų garso ir vaizdo įrašai (irasas)', 'en': 'Audio and video recordings of the stories of the settlers of the Lithuanian Institute of Literature and Folklore “Pokhara Vilnius” (irasas)'}