Additional Information

Field Value
Data last updated August 21, 2026
Metadata last updated October 5, 2026
Created August 21, 2026
Format ['json']
License No License Provided
Resource type distribution
Access rights
Applicable legislation
Conforms to
Contact point
Description The package contains data on the digitalised graves of cemeteries belonging to the municipalities of Lithuania and the deceased buried there. The characteristics of the tombs shall be indicated: length, width, size, number of buried deceased persons, WGS coordinates of the tombs, additional information. The characteristics of the buried deceased shall also include: name, surname, sex, dates of birth, death and burial, and data relating to his tomb (contact with other persons buried in the tomb, person supervising the tomb, depth of the tomb, place in the joint cemetery plan).
Documentation
Endpoint description
Endpoint URL
Keywords
    Landing page
    License Creative Commons Attribution 4.0 International
    Publisher
    Serves dataset
    Theme
    Title Data of the Register of Municipal Cemeteries (siauliu_rajonas)
    First field DSR000001
    Access URL
    1. https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188726051/tables/siauliu_rajonas/query
    Availability
    Byte size 5124720
    Checksum
    Compression format
    Download URL
    1. https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188726051/tables/siauliu_rajonas/query
    Has policy
    Language
    • English
    • Lithuanian
    Linked schemas
    Media type json
    Modification date September 1, 2026
    Packaging format
    Release date September 5, 2024
    Rights
    Spatial resolution
    Status Completed
    Temporal resolution
    Table schema {"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":26,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Valstybės Duomenų Agentūros įrašo identifikatorius","en":"Record identifier of the State Data Agency"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_id","titles":{"lt":"Kapavietės identifikatorius","en":"Burial plot identifier"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"savivaldybe","titles":{"lt":"Savivaldybės pavadinimas","en":"Municipality name"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[]},{"name":"kapines","titles":{"lt":"Kapinių pavadinimas","en":"Cemetery name"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Kuršėnų m. naujosios kapinės"},{"tag":"Kuršėnų m. senosios kapinės"}]},{"name":"ar_neatpazintas","titles":{"lt":"Neatpažinto velionio požymis","en":"Indicator of an unidentified deceased person"},"datatype":"boolean","x-order":5},{"name":"ar_perlaidotas","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo perlaidotas","en":"Indicator of whether the deceased was reburied"},"datatype":"boolean","x-order":6},{"name":"ar_urnoje","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis palaidotas urnoje","en":"Indicator of whether the deceased is buried in an urn"},"datatype":"boolean","x-order":7},{"name":"vardas","titles":{"lt":"Velionio vardas","en":"First name of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"pavarde","titles":{"lt":"Velionio pavardė","en":"Surname of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"lytis","titles":{"lt":"Velionio lytis, išskaičiuota iš asmens kodo.","en":"Gender of the deceased person, calculated from the personal identification number."},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Moteris"},{"tag":"Vyras"}]},{"name":"ar_izymybe","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo žinomas asmuo","en":"Indicator of whether the deceased was a known person"},"datatype":"boolean","x-order":11},{"name":"veikla","titles":{"lt":"veikla","en":"veikla"},"datatype":"string","x-order":12,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Dainų kūrėjas"},{"tag":"Garbės pilietė"},{"tag":"Gydytoja"},{"tag":"Gydytojas"},{"tag":"Kunigas"},{"tag":"Kunigas-Kanauninkas"},{"tag":"Kuršėnų miesto garbės pilietis, tautodailininkas"},{"tag":"Lakūnas, sportinės aviacijos Lietuvoje pradininkas"},{"tag":"Partizanas"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolis"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolė"},{"tag":"Poetas"},{"tag":"Rašytojas, Lietuviško kalendoriaus leidėjas"},{"tag":"Tremtinys"},{"tag":"Tremtinė"},{"tag":"Vadovėlių autorius"}]},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"aprasymas","en":"aprasymas"},"datatype":"string","x-order":13,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1919 m. Lietuvos savanoris. Po karo buvo ištremtas į Komijos ASSR Archangelsko sritį. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kuršėnuose. Buvo baigęs civilinių lakūnų kursus. Tomas Zauka buvo Lietuvos sportinės aviacijos pradininkas, Dariaus ir Girėno komiteto pirmininkas, rūpinosi D. ir G. palaikų saugumu, jų bareljefų iškalimu Puntuko akmenyje. 1944 m. su I. Vylium paslėpė D. ir G. palaikus, kurie su jo žinia 1963 m. buvo atrasti."},{"tag":"Adolfas Turauskas – Kuršėnų miesto garbės pilietis, tautodailininkas, gimęs ir gyvenęs Kuršėnuose."},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą 1941 metais penkiolikmetę Liubą Khanonovič iš Telšių geto darbams į savo ūkį paėmė vienas valstietis. Kai jis buvo priverstas išsiųsti merginą atgal į getą, ji pabėgo ir klajojo po apylinkes. Po ilgų klajonių visai išsekusi Liuba atėjo į Valakų kaimą. Ji bijojo prašytis prieglobsčio pas vietinius gyventojus, todėl pasislėpė krūmuose. Išsigandusią ir vilties netekusią merginą surado Valakų kaimo gyventoja Ona Bielskienė ir parsivedė ją į savo namus. Ji pamaitino merginą ir priglaudė pas save. Pas Bielskius Liuba Khanonovič gyveno dešimt mėnesių. Ona Bielskienė, suprasdama, kaip ji rizikuoja priglaudusi paauglę žydaitę, ieškojo Liubai ir kitos, saugesnės vietos.  Ji susitarė su savo svaine Marija Jociene (vėliau – Basienė), kuri gyveno vienkiemyje netoli Luokės miestelio, kad ši priimtų Liubą pas save. Marijos Jocienės namuose Liuba Khanonovič slėpėsi beveik dvejus metus, iki 1944-ųjų spalio mėnesio. Iš Marijos Basienės prisiminimų: „Mūsų gyvenimas nebuvo lengvas. Vienkiemis buvo už 5 km nuo Luokės. Vokiečiai važinėjo su motociklais, prašydavo kiaušinių, lašinių. Visi mūsų giminaičiai žinojo, kad pas mus gyvena žydaitė Liuba, svetimiems sakėme, kad ji auklė vaikui. Bijojo Liuba, bijojom ir mes. Jei rastų – visus sušaudytų. Bet Lietuvoje buvo daug gerų žmonių, kurie padėjo žydams. Pas mus Liuba slapstėsi nuo 1942-ųjų pabaigos iki 1944-ųjų pradžios. Kai pasidarė pavojinga, pasklido kalbos, kad Liuba žydė, nuvedžiau ją vėl pas savo brolį Bielskį ir jo žmoną Oną. Kurį laiką Liuba slapstėsi ir pas Onos seserį Juliją Nutautienę. Tai, ką mums teko patirti tais baisiais laikais, mus labai suartino. Po karo Liuba gyveno Telšiuose, ištekėjo, tapo Geimaniene, susilaukė sūnaus. Mane ištrėmė į Sibirą, grįžau 1956 m. Liubos dukra Estera gyvena Šiaulių rajone, netoli manęs. Per mano 80 metų jubiliejų ji prie visų svečių dėkojo už mamos išgelbėjimą.“ Po karo ir Ona Bielskienė su dviem savo vaikais, besilaukianti trečiojo (vaikelis, gimęs Sibire, neišgyveno), buvo ištremta į Sibirą. Tiek Marijai Basienei, tiek Onai Bielskienei, sugrįžusioms iš Sibiro nebuvo lengva pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau Onos Bielskienės anūko Rolando Kvedaro žodžiais tariant – „šios moterys buvo labai tikinčios, morališkai stiprios, mokėjo mylėti kitą žmogų ir tai buvo esmė“. Artimus ryšius su savo gelbėtojomis Ona Bielskiene ir Marija Basiene Liuba Khanonovič-Geimanienė palaikė iki išvykimo į Izraelį, vėliau juos pratęsė jos dukra Estera Geimanaitė-Jankauskienė. Išgelbėti žmonės: Liuba Khananovich Geiman Informacija surinkta naudojantis: https://righteous.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą 1941 metais penkiolikmetę Liubą Khanonovič iš Telšių geto darbams į savo ūkį paėmė vienas valstietis. Kai jis buvo priverstas išsiųsti merginą atgal į getą, ji pabėgo ir klajojo po apylinkes. Po ilgų klajonių visai išsekusi Liuba atėjo į Valakų kaimą. Ji bijojo prašytis prieglobsčio pas vietinius gyventojus, todėl pasislėpė krūmuose. Išsigandusią ir vilties netekusią merginą surado Valakų kaimo gyventoja Ona Bielskienė ir parsivedė ją į savo namus. Ji pamaitino merginą ir priglaudė pas save. Pas Bielskius Liuba Khanonovič gyveno dešimt mėnesių. Ona Bielskienė, suprasdama, kaip ji rizikuoja priglaudusi paauglę žydaitę, ieškojo Liubai ir kitos, saugesnės vietos.  Ji susitarė su savo svaine Marija Jociene (vėliau – Basienė), kuri gyveno vienkiemyje netoli Luokės miestelio, kad ši priimtų Liubą pas save. Marijos Jocienės namuose Liuba Khanonovič slėpėsi beveik dvejus metus, iki 1944-ųjų spalio mėnesio.  Iš Marijos Basienės prisiminimų: „Mūsų gyvenimas nebuvo lengvas. Vienkiemis buvo už 5 km nuo Luokės. Vokiečiai važinėjo su motociklais, prašydavo kiaušinių, lašinių. Visi mūsų giminaičiai žinojo, kad pas mus gyvena žydaitė Liuba, svetimiems sakėme, kad ji auklė vaikui. Bijojo Liuba, bijojom ir mes. Jei rastų – visus sušaudytų. Bet Lietuvoje buvo daug gerų žmonių, kurie padėjo žydams. Pas mus Liuba slapstėsi nuo 1942-ųjų pabaigos iki 1944-ųjų pradžios. Kai pasidarė pavojinga, pasklido kalbos, kad Liuba žydė, nuvedžiau ją vėl pas savo brolį Bielskį ir jo žmoną Oną. Kurį laiką Liuba slapstėsi ir pas Onos seserį Juliją Nutautienę. Tai, ką mums teko patirti tais baisiais laikais, mus labai suartino. Po karo Liuba gyveno Telšiuose, ištekėjo, tapo Geimaniene, susilaukė sūnaus. Mane ištrėmė į Sibirą, grįžau 1956 m. Liubos dukra Estera gyvena Šiaulių rajone, netoli manęs. Per mano 80 metų jubiliejų ji prie visų svečių dėkojo už mamos išgelbėjimą.“ Po karo ir Ona Bielskienė su dviem savo vaikais, besilaukianti trečiojo (vaikelis, gimęs Sibire, neišgyveno), buvo ištremta į Sibirą. Tiek Marijai Basienei, tiek Onai Bielskienei, sugrįžusioms iš Sibiro nebuvo lengva pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau Onos Bielskienės anūko Rolando Kvedaro žodžiais tariant – „šios moterys buvo labai tikinčios, morališkai stiprios, mokėjo mylėti kitą žmogų ir tai buvo esmė“. Artimus ryšius su savo gelbėtojomis Ona Bielskiene ir Marija Basiene Liuba Khanonovič-Geimanienė palaikė iki išvykimo į Izraelį, vėliau juos pratęsė jos dukra Estera Geimanaitė-Jankauskienė. Išgelbėti žmonės: Liuba Khananovich Geiman Informacija surinkta naudojantis: https://righteous.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Bronė Pociūtė kilusi iš plikbajorių Pocevič šeimos iš Raudėnų. Be Bronės šeimoje augo dar du vaikai. Vaikų tėtis atstovavo aplinkinių kaimų ūkininkus teisiniuose reikaluose, šeima turėjo palivarką ir 120 hektarų, bet Pocevič mėgo lošti kortomis ir kartą pralošė 60 hektarų. Vėliau, kai likę 60 hektarų buvo nacionalizuoti, Pocevič juokaudavo, kad jei būtų žinojęs, jog taip nutiks, tai mieliau visus 120 hektarų būtų pralošęs kortomis. Pranas Grigalaitis yra iš daugiavaikės šeimos, apart Prano šeimoje augo dar vienas sūnus ir 5 mergaitės. Grigalaičių šeima gyveno Kuršėnų kaime, Eugenijaus Matuzevičiaus ir jo mamos dvare. Grigalaičių šeima buvo labai muzikali – abu sūnus, Pranas ir Antanas, griežė smuikais. Jaunuoliai net buvo subūrę kapelą, kuri taip ir vadinosi „Grigalaičių kapela“, apart smuikų kapeloje dar buvo grojama kontrabosu, armonika ir gitara. Po daug metų, 1973 Prano sūnus Pranas dirbdamas kitoje Lietuvos vietoje atsitiktinai sutiko žmogų, kuris dar prisiminė šią kapelą. Pranas ne tik muzikavo, jis taip pat puikiai kaligrafiškai rašė, kalbėjo rusiškai ir vokiškai. Bronė su Pranu susipažino Pranui grojant. Pora 1933 metais susituokė ir persikėlė į Daugėlius. Pranas dirbo bendrijoje „Molis“, kurios direktorius buvo Sirutavičius. Sirutavičius pastebėjo Praną esant galvotu ir sumaniu, nors ir didelių mokslų jis nebuvo baigęs, tad įdarbino jį savo pagalbininku, o Bronę įdarbino savo namų ūkvede, namų šeimininke. Bronė ir Pranas gyveno Sirutavičiaus namuose. 1941 m. šeimai gimė pirmasis sūnus – Pranas, 1943 m. dukra Birutė, o 1945 m. paskutinis sūnus Vytas. Holokausto metu šeima priglaudė šulinyje rastą keturių metukų žydų kilmės mergaitę. Pavadino ją Aldute. Išgyveno nemažai pavojų, nes Daugėliuose buvo įsikūrę gestapininkai. Mergaitė pas Grigalaičius išgyveno iki 1947 metų, kuomet ją pasiėmė gyvi likę jos tėvai. Po karo Sirutavičių ištrėmė į Sibirą. Grigalaičių šeima persikėlė į Guragių kaimą, gavo 10 hektarų žemės, kurią dirbo iki kolektyvizacijos. Vykstant kolektyvizacijai Bronė dokumentus pasirašė, o Pranas atsisakė. Už tai susilaukė nemalonumų. Tuomet Pranas grįžo į Daugėlius, kur prisidėjo prie bendrijos „Molis“ atstatymo ir ten dirbo degiku. Bronė su vaikais taip pat parsikraustė į Daugėlius. Po kelių metų Pranas mirė. Bronė liko gyventi Daugėliuose, kuriuose, augindama karves ir kiaules, išgyveno dar 30 metų. Prano ir Bronės sūnus Pranas atsimena, kad namuose visad būdavo muzikos instrumentų – namie buvo smuikas, gitara, akordeonas, armonika. Pranas visą gyvenimą muzikavo, užėmė Daugėlių kapelos vadovo pareigas. Grodavo Gaižausko organizuojamose dainų šventėse, kuris vis Prano prašydavo parduoti savo smuiką. Prano smuikas iš ties buvo įspūdingas – smuiką jis nusipirko iš rusų karininko, kuris kažkokiais būdais jį buvo gavęs iš Karaliaučiaus muziejaus. Tai buvo A. Stradivarijaus mokinio smuikas. Deja, po Prano mirties šis smuikas iš šeimos apgaule buvo išviliotas. Po Prano mirties sūnus Pranas ir Vytas kiekvieną šeštadienį Daugėliuose lankydavo savo mamą. Sūnus mamą atsimena kaip itin logišką ir gerbiančią kitų nuomonę, tačiau sūnų pomėgį susitikus palošti kortomis mama kritikuodavo. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapio duomenys): Liuba Funk Chesakov"},{"tag":"Buvęs 46 Kuršėnų klebonu."},{"tag":"Ilgesnį laiką gyvenęs Prancijoj"},{"tag":"Jonas Dilpša buvo poetas, pedagogas. 1973 m. persikėlė gyventi į Šiaulių rajoną, Kuršėnus. Dirbo Drąsučių aštuonmetėje mokykloje, laikraščio „Leninietis“ redakcijoje. Eilėraščius publikavo rajoninėje spaudoje."},{"tag":"Kalbininkas Jurgis Ambraška gimė 1906 m. gegužės 19 d. Kūlėnuose (dab. Kėdainių rajonas). Mokėsi Kėdainių mokytojų seminarijoje, toliau žinių sėmėsi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Baigęs mokslus, mokytojavo Kalvarijos progimnazijoje, o nuo 1940 m. dirbo Kauno apskrities liaudės švietimo skyriaus vedėju. Vadovėlių autorius bei mokytojas vėliau gyveno ir dirbo Šiaulių raj., kur buvo nusipirkęs dvarą Auksučiuose ir ten mokytojavo. J. Ambraška žurnalo „Mokykla ir gyvenimas“ 1939 – 1941 m. redaktorius, lietuvių kalbos gramatikos I–II pradžios mokyklų klasėms autorius, vadovėlio „Aušrelė“ I – VI pradžios mokyklos skyriui sudarytojas."},{"tag":"Kuršėnų klebonas"},{"tag":"Laidojamas į uošvių Mockų kapą"},{"tag":"Laidota karste.Informuoti apie laidojimą tik urnose ateityje."},{"tag":"Lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. Habil. dr. (hum. m., 1999). 1958 baigęs Vilniaus universitetą iki 2005 dirbo Lietuvių kalbos institute (iki 1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas), 1990–2003 Žodynų skyriaus vadovas. 1979–2007 dėstė Lietuvos konservatorijoje (nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija); profesorius (2001). Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno (1963) vienas sudarytojų, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ vienas autorių (t. 9–12 1973–81) ir redaktorių (t. 11–16 1978–95), nuo 1994 – vyriausiasis redaktorius (t. 17–20 1996–2002; Lietuvos mokslo premija 1996, su kitais); žodynui užrašė tarmių apie 65 000 žodžių. Parengė „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną“ (1976), su G. Naktiniene ir A. Paulauskiene – „Druskininkų tarmės žodyną“ (1988). Parašė „Lietuvių kalbos tarties žodyną“ (1985–2001), „Vietovardžių kirčiavimo žodyną“ (su M. Razmukaite, 1994), „Lietuvių kalbos kirčiavimo žodyną“ (1995). Parengė Gyvosios kalbos faktų „Lietuvių kalbos žodynui“ rinkimo programą (1996), parašė knygas „Liaudies kalbos grožis“ (1981), „Juozas Balčikonis“ (1985), „Ar sunkus lietuvių kirčiavimas“ (1988), „Kad mūsų žodis neverktų“ (1990), „Vakarų kalbų naujieji skoliniai“ (su V. Rudaitiene, 1998), „Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai“ (2001), „Lietuvių kalbos žodyno taisymai“ (2006). Dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno elektroninį variantą“ (2005), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 3–5 leidimus (1993, 2000, 2003). Parašė straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. Gedimino ordino Karininko kryžius (2002). VITKAUSKAS, VYTAUTAS – LIETUVIŲ KALBININKAS | Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka (srsvb.lt)"},{"tag":"Pakštelių maršalka"},{"tag":"Tragiškai žuvę 1951.09.30 Ožkėnų kaime"},{"tag":"Vienas pačių žymiausių – pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas Laurynas Ivinskis (1811–1881). Po L. Ivinskio mirties jo draugų ir mokinių surinktomis lėšomis buvo ant jo kapo pastatytas kuklus paminklas. 1980 m. išleistame leidinyje kuriame skelbiami beveik 300 sąjunginės reikšmės kultūros paminklų, minimas ir L. Ivinskio kapas bei paminklas. L. Ivinskio kapas buvo ir yra lankomas visais laikais. Tarpukario Lietuvoje leistame Raudonojo kryžiaus vaikų žurnale “Žiburėlis”, sakoma, kad Kuršėnų katalikų kapinėse yra palaidotas L.Ivinskis ir pastarojo kapas yra lankomas Kuršėnų mokinių ir mokytojų. Taip buvo 1931 m., o šiandieną mokyklų mokiniai su mokytojais stengiasi palaikyti šią tradiciją. Ant L. Ivinskio kapo niekada nenuvysta gėlės, čia kasmet renkasi jaunieji ivinskiečiai iš šalia esančios jo vardu pavadintos mokyklos pagerbti pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo."},{"tag":"Vytautas Šeinauskas– pedagogas, kompozitorius. 1963 m. baigė Vilniaus J.Tallat–Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę. Dirbo Utenoje, Telšiuose, Šiaulių 43–oje profesinėje mokykloje, vadovavo šios mokyklos mergaičių chorui. 1975 m. surengė autorinę plakatų parodą Šiaulių dailininkų namuose. Sukūrė ir išleido septyniolika dainų, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiems, rinkinių. Juose apie 250 dainų. Rinkinių pavadinimai: Laiškas saulutei (1995), Labas rytas (1998), Saulės taku (1999), Dainos sparnai (2000), Žvaigždutė (2001), Laiškas ant smėlio (2002), Tu – versmė, tu – giesmė (2003), Muzika gyvenimui (sudaryt. A.Šetikienė, 2004). Daugumą jo knygelių  išleido Šiaulių universitetas."},{"tag":"tragiškai žuvę 1951.09.30 su vaikais. Ožkėnų kaime"}]},{"name":"gimimo_data","titles":{"lt":"Velionio gimimo data","en":"Date of birth of the deceased"},"datatype":"date","x-order":14},{"name":"mirties_data","titles":{"lt":"Velionio mirties data","en":"Date of death of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":15},{"name":"laidojimo_data","titles":{"lt":"Velionio laidojimo data","en":"Date of burial of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":16},{"name":"liudijimo_isdavimas","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo data","en":"Date of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"date","x-order":17},{"name":"isdavimo_vieta","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo vieta","en":"Place of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"string","x-order":18,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_gylis_m","titles":{"lt":"Velionio kapo gylis","en":"Depth of the deceased person's grave"},"datatype":"long","x-order":19,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":0.0,"max":2.0}},{"name":"rysys_su_palaidotu","titles":{"lt":"Velionio ryšys su kitu kapavietėje palaidotu asmeniu","en":"Relationship of the deceased person to another person buried in the burial plot"},"datatype":"string","x-order":20,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anyta"},{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"brolis, sūnus"},{"tag":"draugė"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukra, anūkė"},{"tag":"dukra, sesuo, anūkė"},{"tag":"dukra, žmona, mama"},{"tag":"giminaitis"},{"tag":"globojama"},{"tag":"globojama"},{"tag":"mama"},{"tag":"mama, žmona"},{"tag":"marti"},{"tag":"marti, mama"},{"tag":"mirusiojo žmona"},{"tag":"mirusiojo žmonos šimkienės janinos tėvo pusseserė."},{"tag":"mirusiosios vyras"},{"tag":"motina"},{"tag":"nesieja giminystė"},{"tag":"proanūkis"},{"tag":"proproseneliai"},{"tag":"savo žmonos močiutės kapas"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sunus"},{"tag":"sutuoktinis"},{"tag":"sutuoktinė"},{"tag":"sutuoktinė, mama"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnus, vyras"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"tėvas, vyras"},{"tag":"uošviai"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyras, sūnus"},{"tag":"vyras, tėvas"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona, dukra"},{"tag":"žmona, mama"}]},{"name":"kapa_priziuri","titles":{"lt":"Kapą prižiūrinčio asmens ryšys su velioniu","en":"Relationship of the person maintaining the grave to the deceased"},"datatype":"string","x-order":21,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"sektorius","titles":{"lt":"Velionio kapavietės sektoriaus identifikatorius. Tai yra kapinėse esantis kvartalas, dažnu atveju išskiriamas pagal matomus takus kapinėse arba pagal pateiktą informaciją iš savivaldybių/ seniūnijų. Mažose kapinėse dažniausiai būna tik vienas kvartalas be jokių skirstymų.","en":"Identifier of the sector of the deceased person's burial plot. This is a section in the cemetery, often distinguished by visible paths in the cemetery or according to information provided by municipalities/elderships. In small cemeteries, there is usually only one section without any divisions."},"datatype":"string","x-order":22,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"1"},{"tag":"10"},{"tag":"11"},{"tag":"12"},{"tag":"2"},{"tag":"3"},{"tag":"4"},{"tag":"5"},{"tag":"6"},{"tag":"7"},{"tag":"8"},{"tag":"9"}]},{"name":"eile","titles":{"lt":"Velionio kapavietės eilė kapinėse, jei ji egzistuoja (ypač naudojama tvarkingo išplanavimo ir naujose kapinėse). Jeigu kapinėse nebuvo naudojamos eilės, tuomet žymima 000.","en":"Row of the deceased’s grave in the cemetery, if it exists (especially used in orderly-layout and new cemeteries). If rows were not used in the cemetery, then 000 is indicated."},"datatype":"string","x-order":23,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"005"},{"tag":"006"},{"tag":"007"},{"tag":"008"},{"tag":"009"},{"tag":"010"},{"tag":"011"},{"tag":"012"},{"tag":"013"},{"tag":"014"},{"tag":"015"},{"tag":"016"},{"tag":"017"},{"tag":"018"},{"tag":"019"},{"tag":"020"},{"tag":"021"},{"tag":"022"},{"tag":"023"},{"tag":"024"}]},{"name":"kapaviete","titles":{"lt":"Velionio kapavietės numeris kapinėse","en":"Number of the deceased’s grave in the cemetery"},"datatype":"string","x-order":24,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"vieta_kape","titles":{"lt":"Velionio palaidojimo vieta kapavietėje. Pavyzdžiui, 3 vietų kapavietėje per vidurį laidojamam velioniui būtų žymima 2.","en":"Burial location of the deceased person within the burial plot. For example, in a burial plot with 3 spaces, a deceased person buried in the middle would be marked as 2."},"datatype":"long","x-order":25,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":1.0,"max":92.0}},{"name":"geometrija","titles":{"lt":"Velionio kapavietės vietos taško koordinatės pagal WGS84 / Pseudo-Mercator koordinačių sistemą.","en":"Coordinates of the point location of the deceased person's burial plot according to the WGS84 / Pseudo-Mercator coordinate system."},"datatype":"string","x-order":26,"x-filterType":"TEXT"}]}}
    Identifier odr000344
    Other identifier
    1. siauliu_rajonas
    distribution type Web service/API
    Access url['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188726051/tables/siauliu_rajonas/query']
    Access service['DSR000001']
    Byte size5,124,720
    Description translated{'lt': 'Rinkinyje pateikiami suskaitmenintų Lietuvos savivaldybėms priklausančių kapinių kapaviečių ir jose palaidotų velionių duomenys. Nurodomos kapaviečių charakteristikos: ilgis, plotis, dydis, palaidotų velionių skaičius, kapavietės WGS koordinatės, papildomo pobūdžio informacija. Taip pat pateikiamos palaidoto velionio charakteristikos: vardas, pavardė, lytis, gimimo, mirties ir palaidojimo datos, ir su jo kapaviete susiję duomenys (ryšys su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis, kapą prižiūrinčiu asmeniu, kapo gylis, vieta bendrame kapinių plane). Duomenų teikėjas – Savivaldybės administracija.', 'en': 'The package contains data on the digitalised graves of cemeteries belonging to the municipalities of Lithuania and the deceased buried there. The characteristics of the tombs shall be indicated: length, width, size, number of buried deceased persons, WGS coordinates of the tombs, additional information. The characteristics of the buried deceased shall also include: name, surname, sex, dates of birth, death and burial, and data relating to his tomb (contact with other persons buried in the tomb, person supervising the tomb, depth of the tomb, place in the joint cemetery plan).'}
    Distribution statuscompleted
    Distribution typeweb_service
    Download url['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188726051/tables/siauliu_rajonas/query']
    Has viewsFalse
    Idodr000344
    Identifierodr000344
    Language['eng', 'lit']
    Licencecc_by_4_0
    Media typejson
    Modification date2026-09-02T00:00:00+02:00
    Other identifier['siauliu_rajonas']
    Package idod000344
    Position0
    Release date2024-09-06T00:00:00+02:00
    Resource typedistribution
    Stateactive
    Table schema{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":26,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Valstybės Duomenų Agentūros įrašo identifikatorius","en":"Record identifier of the State Data Agency"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_id","titles":{"lt":"Kapavietės identifikatorius","en":"Burial plot identifier"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"savivaldybe","titles":{"lt":"Savivaldybės pavadinimas","en":"Municipality name"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[]},{"name":"kapines","titles":{"lt":"Kapinių pavadinimas","en":"Cemetery name"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Kuršėnų m. naujosios kapinės"},{"tag":"Kuršėnų m. senosios kapinės"}]},{"name":"ar_neatpazintas","titles":{"lt":"Neatpažinto velionio požymis","en":"Indicator of an unidentified deceased person"},"datatype":"boolean","x-order":5},{"name":"ar_perlaidotas","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo perlaidotas","en":"Indicator of whether the deceased was reburied"},"datatype":"boolean","x-order":6},{"name":"ar_urnoje","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis palaidotas urnoje","en":"Indicator of whether the deceased is buried in an urn"},"datatype":"boolean","x-order":7},{"name":"vardas","titles":{"lt":"Velionio vardas","en":"First name of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"pavarde","titles":{"lt":"Velionio pavardė","en":"Surname of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"lytis","titles":{"lt":"Velionio lytis, išskaičiuota iš asmens kodo.","en":"Gender of the deceased person, calculated from the personal identification number."},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Moteris"},{"tag":"Vyras"}]},{"name":"ar_izymybe","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo žinomas asmuo","en":"Indicator of whether the deceased was a known person"},"datatype":"boolean","x-order":11},{"name":"veikla","titles":{"lt":"veikla","en":"veikla"},"datatype":"string","x-order":12,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Dainų kūrėjas"},{"tag":"Garbės pilietė"},{"tag":"Gydytoja"},{"tag":"Gydytojas"},{"tag":"Kunigas"},{"tag":"Kunigas-Kanauninkas"},{"tag":"Kuršėnų miesto garbės pilietis, tautodailininkas"},{"tag":"Lakūnas, sportinės aviacijos Lietuvoje pradininkas"},{"tag":"Partizanas"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolis"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolė"},{"tag":"Poetas"},{"tag":"Rašytojas, Lietuviško kalendoriaus leidėjas"},{"tag":"Tremtinys"},{"tag":"Tremtinė"},{"tag":"Vadovėlių autorius"}]},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"aprasymas","en":"aprasymas"},"datatype":"string","x-order":13,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1919 m. Lietuvos savanoris. Po karo buvo ištremtas į Komijos ASSR Archangelsko sritį. Grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kuršėnuose. Buvo baigęs civilinių lakūnų kursus. Tomas Zauka buvo Lietuvos sportinės aviacijos pradininkas, Dariaus ir Girėno komiteto pirmininkas, rūpinosi D. ir G. palaikų saugumu, jų bareljefų iškalimu Puntuko akmenyje. 1944 m. su I. Vylium paslėpė D. ir G. palaikus, kurie su jo žinia 1963 m. buvo atrasti."},{"tag":"Adolfas Turauskas – Kuršėnų miesto garbės pilietis, tautodailininkas, gimęs ir gyvenęs Kuršėnuose."},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą 1941 metais penkiolikmetę Liubą Khanonovič iš Telšių geto darbams į savo ūkį paėmė vienas valstietis. Kai jis buvo priverstas išsiųsti merginą atgal į getą, ji pabėgo ir klajojo po apylinkes. Po ilgų klajonių visai išsekusi Liuba atėjo į Valakų kaimą. Ji bijojo prašytis prieglobsčio pas vietinius gyventojus, todėl pasislėpė krūmuose. Išsigandusią ir vilties netekusią merginą surado Valakų kaimo gyventoja Ona Bielskienė ir parsivedė ją į savo namus. Ji pamaitino merginą ir priglaudė pas save. Pas Bielskius Liuba Khanonovič gyveno dešimt mėnesių. Ona Bielskienė, suprasdama, kaip ji rizikuoja priglaudusi paauglę žydaitę, ieškojo Liubai ir kitos, saugesnės vietos.  Ji susitarė su savo svaine Marija Jociene (vėliau – Basienė), kuri gyveno vienkiemyje netoli Luokės miestelio, kad ši priimtų Liubą pas save. Marijos Jocienės namuose Liuba Khanonovič slėpėsi beveik dvejus metus, iki 1944-ųjų spalio mėnesio. Iš Marijos Basienės prisiminimų: „Mūsų gyvenimas nebuvo lengvas. Vienkiemis buvo už 5 km nuo Luokės. Vokiečiai važinėjo su motociklais, prašydavo kiaušinių, lašinių. Visi mūsų giminaičiai žinojo, kad pas mus gyvena žydaitė Liuba, svetimiems sakėme, kad ji auklė vaikui. Bijojo Liuba, bijojom ir mes. Jei rastų – visus sušaudytų. Bet Lietuvoje buvo daug gerų žmonių, kurie padėjo žydams. Pas mus Liuba slapstėsi nuo 1942-ųjų pabaigos iki 1944-ųjų pradžios. Kai pasidarė pavojinga, pasklido kalbos, kad Liuba žydė, nuvedžiau ją vėl pas savo brolį Bielskį ir jo žmoną Oną. Kurį laiką Liuba slapstėsi ir pas Onos seserį Juliją Nutautienę. Tai, ką mums teko patirti tais baisiais laikais, mus labai suartino. Po karo Liuba gyveno Telšiuose, ištekėjo, tapo Geimaniene, susilaukė sūnaus. Mane ištrėmė į Sibirą, grįžau 1956 m. Liubos dukra Estera gyvena Šiaulių rajone, netoli manęs. Per mano 80 metų jubiliejų ji prie visų svečių dėkojo už mamos išgelbėjimą.“ Po karo ir Ona Bielskienė su dviem savo vaikais, besilaukianti trečiojo (vaikelis, gimęs Sibire, neišgyveno), buvo ištremta į Sibirą. Tiek Marijai Basienei, tiek Onai Bielskienei, sugrįžusioms iš Sibiro nebuvo lengva pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau Onos Bielskienės anūko Rolando Kvedaro žodžiais tariant – „šios moterys buvo labai tikinčios, morališkai stiprios, mokėjo mylėti kitą žmogų ir tai buvo esmė“. Artimus ryšius su savo gelbėtojomis Ona Bielskiene ir Marija Basiene Liuba Khanonovič-Geimanienė palaikė iki išvykimo į Izraelį, vėliau juos pratęsė jos dukra Estera Geimanaitė-Jankauskienė. Išgelbėti žmonės: Liuba Khananovich Geiman Informacija surinkta naudojantis: https://righteous.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą 1941 metais penkiolikmetę Liubą Khanonovič iš Telšių geto darbams į savo ūkį paėmė vienas valstietis. Kai jis buvo priverstas išsiųsti merginą atgal į getą, ji pabėgo ir klajojo po apylinkes. Po ilgų klajonių visai išsekusi Liuba atėjo į Valakų kaimą. Ji bijojo prašytis prieglobsčio pas vietinius gyventojus, todėl pasislėpė krūmuose. Išsigandusią ir vilties netekusią merginą surado Valakų kaimo gyventoja Ona Bielskienė ir parsivedė ją į savo namus. Ji pamaitino merginą ir priglaudė pas save. Pas Bielskius Liuba Khanonovič gyveno dešimt mėnesių. Ona Bielskienė, suprasdama, kaip ji rizikuoja priglaudusi paauglę žydaitę, ieškojo Liubai ir kitos, saugesnės vietos.  Ji susitarė su savo svaine Marija Jociene (vėliau – Basienė), kuri gyveno vienkiemyje netoli Luokės miestelio, kad ši priimtų Liubą pas save. Marijos Jocienės namuose Liuba Khanonovič slėpėsi beveik dvejus metus, iki 1944-ųjų spalio mėnesio.  Iš Marijos Basienės prisiminimų: „Mūsų gyvenimas nebuvo lengvas. Vienkiemis buvo už 5 km nuo Luokės. Vokiečiai važinėjo su motociklais, prašydavo kiaušinių, lašinių. Visi mūsų giminaičiai žinojo, kad pas mus gyvena žydaitė Liuba, svetimiems sakėme, kad ji auklė vaikui. Bijojo Liuba, bijojom ir mes. Jei rastų – visus sušaudytų. Bet Lietuvoje buvo daug gerų žmonių, kurie padėjo žydams. Pas mus Liuba slapstėsi nuo 1942-ųjų pabaigos iki 1944-ųjų pradžios. Kai pasidarė pavojinga, pasklido kalbos, kad Liuba žydė, nuvedžiau ją vėl pas savo brolį Bielskį ir jo žmoną Oną. Kurį laiką Liuba slapstėsi ir pas Onos seserį Juliją Nutautienę. Tai, ką mums teko patirti tais baisiais laikais, mus labai suartino. Po karo Liuba gyveno Telšiuose, ištekėjo, tapo Geimaniene, susilaukė sūnaus. Mane ištrėmė į Sibirą, grįžau 1956 m. Liubos dukra Estera gyvena Šiaulių rajone, netoli manęs. Per mano 80 metų jubiliejų ji prie visų svečių dėkojo už mamos išgelbėjimą.“ Po karo ir Ona Bielskienė su dviem savo vaikais, besilaukianti trečiojo (vaikelis, gimęs Sibire, neišgyveno), buvo ištremta į Sibirą. Tiek Marijai Basienei, tiek Onai Bielskienei, sugrįžusioms iš Sibiro nebuvo lengva pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau Onos Bielskienės anūko Rolando Kvedaro žodžiais tariant – „šios moterys buvo labai tikinčios, morališkai stiprios, mokėjo mylėti kitą žmogų ir tai buvo esmė“. Artimus ryšius su savo gelbėtojomis Ona Bielskiene ir Marija Basiene Liuba Khanonovič-Geimanienė palaikė iki išvykimo į Izraelį, vėliau juos pratęsė jos dukra Estera Geimanaitė-Jankauskienė. Išgelbėti žmonės: Liuba Khananovich Geiman Informacija surinkta naudojantis: https://righteous.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Bronė Pociūtė kilusi iš plikbajorių Pocevič šeimos iš Raudėnų. Be Bronės šeimoje augo dar du vaikai. Vaikų tėtis atstovavo aplinkinių kaimų ūkininkus teisiniuose reikaluose, šeima turėjo palivarką ir 120 hektarų, bet Pocevič mėgo lošti kortomis ir kartą pralošė 60 hektarų. Vėliau, kai likę 60 hektarų buvo nacionalizuoti, Pocevič juokaudavo, kad jei būtų žinojęs, jog taip nutiks, tai mieliau visus 120 hektarų būtų pralošęs kortomis. Pranas Grigalaitis yra iš daugiavaikės šeimos, apart Prano šeimoje augo dar vienas sūnus ir 5 mergaitės. Grigalaičių šeima gyveno Kuršėnų kaime, Eugenijaus Matuzevičiaus ir jo mamos dvare. Grigalaičių šeima buvo labai muzikali – abu sūnus, Pranas ir Antanas, griežė smuikais. Jaunuoliai net buvo subūrę kapelą, kuri taip ir vadinosi „Grigalaičių kapela“, apart smuikų kapeloje dar buvo grojama kontrabosu, armonika ir gitara. Po daug metų, 1973 Prano sūnus Pranas dirbdamas kitoje Lietuvos vietoje atsitiktinai sutiko žmogų, kuris dar prisiminė šią kapelą. Pranas ne tik muzikavo, jis taip pat puikiai kaligrafiškai rašė, kalbėjo rusiškai ir vokiškai. Bronė su Pranu susipažino Pranui grojant. Pora 1933 metais susituokė ir persikėlė į Daugėlius. Pranas dirbo bendrijoje „Molis“, kurios direktorius buvo Sirutavičius. Sirutavičius pastebėjo Praną esant galvotu ir sumaniu, nors ir didelių mokslų jis nebuvo baigęs, tad įdarbino jį savo pagalbininku, o Bronę įdarbino savo namų ūkvede, namų šeimininke. Bronė ir Pranas gyveno Sirutavičiaus namuose. 1941 m. šeimai gimė pirmasis sūnus – Pranas, 1943 m. dukra Birutė, o 1945 m. paskutinis sūnus Vytas. Holokausto metu šeima priglaudė šulinyje rastą keturių metukų žydų kilmės mergaitę. Pavadino ją Aldute. Išgyveno nemažai pavojų, nes Daugėliuose buvo įsikūrę gestapininkai. Mergaitė pas Grigalaičius išgyveno iki 1947 metų, kuomet ją pasiėmė gyvi likę jos tėvai. Po karo Sirutavičių ištrėmė į Sibirą. Grigalaičių šeima persikėlė į Guragių kaimą, gavo 10 hektarų žemės, kurią dirbo iki kolektyvizacijos. Vykstant kolektyvizacijai Bronė dokumentus pasirašė, o Pranas atsisakė. Už tai susilaukė nemalonumų. Tuomet Pranas grįžo į Daugėlius, kur prisidėjo prie bendrijos „Molis“ atstatymo ir ten dirbo degiku. Bronė su vaikais taip pat parsikraustė į Daugėlius. Po kelių metų Pranas mirė. Bronė liko gyventi Daugėliuose, kuriuose, augindama karves ir kiaules, išgyveno dar 30 metų. Prano ir Bronės sūnus Pranas atsimena, kad namuose visad būdavo muzikos instrumentų – namie buvo smuikas, gitara, akordeonas, armonika. Pranas visą gyvenimą muzikavo, užėmė Daugėlių kapelos vadovo pareigas. Grodavo Gaižausko organizuojamose dainų šventėse, kuris vis Prano prašydavo parduoti savo smuiką. Prano smuikas iš ties buvo įspūdingas – smuiką jis nusipirko iš rusų karininko, kuris kažkokiais būdais jį buvo gavęs iš Karaliaučiaus muziejaus. Tai buvo A. Stradivarijaus mokinio smuikas. Deja, po Prano mirties šis smuikas iš šeimos apgaule buvo išviliotas. Po Prano mirties sūnus Pranas ir Vytas kiekvieną šeštadienį Daugėliuose lankydavo savo mamą. Sūnus mamą atsimena kaip itin logišką ir gerbiančią kitų nuomonę, tačiau sūnų pomėgį susitikus palošti kortomis mama kritikuodavo. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapio duomenys): Liuba Funk Chesakov"},{"tag":"Buvęs 46 Kuršėnų klebonu."},{"tag":"Ilgesnį laiką gyvenęs Prancijoj"},{"tag":"Jonas Dilpša buvo poetas, pedagogas. 1973 m. persikėlė gyventi į Šiaulių rajoną, Kuršėnus. Dirbo Drąsučių aštuonmetėje mokykloje, laikraščio „Leninietis“ redakcijoje. Eilėraščius publikavo rajoninėje spaudoje."},{"tag":"Kalbininkas Jurgis Ambraška gimė 1906 m. gegužės 19 d. Kūlėnuose (dab. Kėdainių rajonas). Mokėsi Kėdainių mokytojų seminarijoje, toliau žinių sėmėsi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Baigęs mokslus, mokytojavo Kalvarijos progimnazijoje, o nuo 1940 m. dirbo Kauno apskrities liaudės švietimo skyriaus vedėju. Vadovėlių autorius bei mokytojas vėliau gyveno ir dirbo Šiaulių raj., kur buvo nusipirkęs dvarą Auksučiuose ir ten mokytojavo. J. Ambraška žurnalo „Mokykla ir gyvenimas“ 1939 – 1941 m. redaktorius, lietuvių kalbos gramatikos I–II pradžios mokyklų klasėms autorius, vadovėlio „Aušrelė“ I – VI pradžios mokyklos skyriui sudarytojas."},{"tag":"Kuršėnų klebonas"},{"tag":"Laidojamas į uošvių Mockų kapą"},{"tag":"Laidota karste.Informuoti apie laidojimą tik urnose ateityje."},{"tag":"Lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. Habil. dr. (hum. m., 1999). 1958 baigęs Vilniaus universitetą iki 2005 dirbo Lietuvių kalbos institute (iki 1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas), 1990–2003 Žodynų skyriaus vadovas. 1979–2007 dėstė Lietuvos konservatorijoje (nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija); profesorius (2001). Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno (1963) vienas sudarytojų, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ vienas autorių (t. 9–12 1973–81) ir redaktorių (t. 11–16 1978–95), nuo 1994 – vyriausiasis redaktorius (t. 17–20 1996–2002; Lietuvos mokslo premija 1996, su kitais); žodynui užrašė tarmių apie 65 000 žodžių. Parengė „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną“ (1976), su G. Naktiniene ir A. Paulauskiene – „Druskininkų tarmės žodyną“ (1988). Parašė „Lietuvių kalbos tarties žodyną“ (1985–2001), „Vietovardžių kirčiavimo žodyną“ (su M. Razmukaite, 1994), „Lietuvių kalbos kirčiavimo žodyną“ (1995). Parengė Gyvosios kalbos faktų „Lietuvių kalbos žodynui“ rinkimo programą (1996), parašė knygas „Liaudies kalbos grožis“ (1981), „Juozas Balčikonis“ (1985), „Ar sunkus lietuvių kirčiavimas“ (1988), „Kad mūsų žodis neverktų“ (1990), „Vakarų kalbų naujieji skoliniai“ (su V. Rudaitiene, 1998), „Lietuvių kalbos tarmių morfoneminiai reiškiniai“ (2001), „Lietuvių kalbos žodyno taisymai“ (2006). Dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno elektroninį variantą“ (2005), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ 3–5 leidimus (1993, 2000, 2003). Parašė straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. Gedimino ordino Karininko kryžius (2002). VITKAUSKAS, VYTAUTAS – LIETUVIŲ KALBININKAS | Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka (srsvb.lt)"},{"tag":"Pakštelių maršalka"},{"tag":"Tragiškai žuvę 1951.09.30 Ožkėnų kaime"},{"tag":"Vienas pačių žymiausių – pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas Laurynas Ivinskis (1811–1881). Po L. Ivinskio mirties jo draugų ir mokinių surinktomis lėšomis buvo ant jo kapo pastatytas kuklus paminklas. 1980 m. išleistame leidinyje kuriame skelbiami beveik 300 sąjunginės reikšmės kultūros paminklų, minimas ir L. Ivinskio kapas bei paminklas. L. Ivinskio kapas buvo ir yra lankomas visais laikais. Tarpukario Lietuvoje leistame Raudonojo kryžiaus vaikų žurnale “Žiburėlis”, sakoma, kad Kuršėnų katalikų kapinėse yra palaidotas L.Ivinskis ir pastarojo kapas yra lankomas Kuršėnų mokinių ir mokytojų. Taip buvo 1931 m., o šiandieną mokyklų mokiniai su mokytojais stengiasi palaikyti šią tradiciją. Ant L. Ivinskio kapo niekada nenuvysta gėlės, čia kasmet renkasi jaunieji ivinskiečiai iš šalia esančios jo vardu pavadintos mokyklos pagerbti pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjo."},{"tag":"Vytautas Šeinauskas– pedagogas, kompozitorius. 1963 m. baigė Vilniaus J.Tallat–Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę. Dirbo Utenoje, Telšiuose, Šiaulių 43–oje profesinėje mokykloje, vadovavo šios mokyklos mergaičių chorui. 1975 m. surengė autorinę plakatų parodą Šiaulių dailininkų namuose. Sukūrė ir išleido septyniolika dainų, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiems, rinkinių. Juose apie 250 dainų. Rinkinių pavadinimai: Laiškas saulutei (1995), Labas rytas (1998), Saulės taku (1999), Dainos sparnai (2000), Žvaigždutė (2001), Laiškas ant smėlio (2002), Tu – versmė, tu – giesmė (2003), Muzika gyvenimui (sudaryt. A.Šetikienė, 2004). Daugumą jo knygelių  išleido Šiaulių universitetas."},{"tag":"tragiškai žuvę 1951.09.30 su vaikais. Ožkėnų kaime"}]},{"name":"gimimo_data","titles":{"lt":"Velionio gimimo data","en":"Date of birth of the deceased"},"datatype":"date","x-order":14},{"name":"mirties_data","titles":{"lt":"Velionio mirties data","en":"Date of death of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":15},{"name":"laidojimo_data","titles":{"lt":"Velionio laidojimo data","en":"Date of burial of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":16},{"name":"liudijimo_isdavimas","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo data","en":"Date of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"date","x-order":17},{"name":"isdavimo_vieta","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo vieta","en":"Place of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"string","x-order":18,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_gylis_m","titles":{"lt":"Velionio kapo gylis","en":"Depth of the deceased person's grave"},"datatype":"long","x-order":19,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":0.0,"max":2.0}},{"name":"rysys_su_palaidotu","titles":{"lt":"Velionio ryšys su kitu kapavietėje palaidotu asmeniu","en":"Relationship of the deceased person to another person buried in the burial plot"},"datatype":"string","x-order":20,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anyta"},{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"brolis, sūnus"},{"tag":"draugė"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukra, anūkė"},{"tag":"dukra, sesuo, anūkė"},{"tag":"dukra, žmona, mama"},{"tag":"giminaitis"},{"tag":"globojama"},{"tag":"globojama"},{"tag":"mama"},{"tag":"mama, žmona"},{"tag":"marti"},{"tag":"marti, mama"},{"tag":"mirusiojo žmona"},{"tag":"mirusiojo žmonos šimkienės janinos tėvo pusseserė."},{"tag":"mirusiosios vyras"},{"tag":"motina"},{"tag":"nesieja giminystė"},{"tag":"proanūkis"},{"tag":"proproseneliai"},{"tag":"savo žmonos močiutės kapas"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sunus"},{"tag":"sutuoktinis"},{"tag":"sutuoktinė"},{"tag":"sutuoktinė, mama"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnus, vyras"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"tėvas, vyras"},{"tag":"uošviai"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyras, sūnus"},{"tag":"vyras, tėvas"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona, dukra"},{"tag":"žmona, mama"}]},{"name":"kapa_priziuri","titles":{"lt":"Kapą prižiūrinčio asmens ryšys su velioniu","en":"Relationship of the person maintaining the grave to the deceased"},"datatype":"string","x-order":21,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"sektorius","titles":{"lt":"Velionio kapavietės sektoriaus identifikatorius. Tai yra kapinėse esantis kvartalas, dažnu atveju išskiriamas pagal matomus takus kapinėse arba pagal pateiktą informaciją iš savivaldybių/ seniūnijų. Mažose kapinėse dažniausiai būna tik vienas kvartalas be jokių skirstymų.","en":"Identifier of the sector of the deceased person's burial plot. This is a section in the cemetery, often distinguished by visible paths in the cemetery or according to information provided by municipalities/elderships. In small cemeteries, there is usually only one section without any divisions."},"datatype":"string","x-order":22,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"1"},{"tag":"10"},{"tag":"11"},{"tag":"12"},{"tag":"2"},{"tag":"3"},{"tag":"4"},{"tag":"5"},{"tag":"6"},{"tag":"7"},{"tag":"8"},{"tag":"9"}]},{"name":"eile","titles":{"lt":"Velionio kapavietės eilė kapinėse, jei ji egzistuoja (ypač naudojama tvarkingo išplanavimo ir naujose kapinėse). Jeigu kapinėse nebuvo naudojamos eilės, tuomet žymima 000.","en":"Row of the deceased’s grave in the cemetery, if it exists (especially used in orderly-layout and new cemeteries). If rows were not used in the cemetery, then 000 is indicated."},"datatype":"string","x-order":23,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"005"},{"tag":"006"},{"tag":"007"},{"tag":"008"},{"tag":"009"},{"tag":"010"},{"tag":"011"},{"tag":"012"},{"tag":"013"},{"tag":"014"},{"tag":"015"},{"tag":"016"},{"tag":"017"},{"tag":"018"},{"tag":"019"},{"tag":"020"},{"tag":"021"},{"tag":"022"},{"tag":"023"},{"tag":"024"}]},{"name":"kapaviete","titles":{"lt":"Velionio kapavietės numeris kapinėse","en":"Number of the deceased’s grave in the cemetery"},"datatype":"string","x-order":24,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"vieta_kape","titles":{"lt":"Velionio palaidojimo vieta kapavietėje. Pavyzdžiui, 3 vietų kapavietėje per vidurį laidojamam velioniui būtų žymima 2.","en":"Burial location of the deceased person within the burial plot. For example, in a burial plot with 3 spaces, a deceased person buried in the middle would be marked as 2."},"datatype":"long","x-order":25,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":1.0,"max":92.0}},{"name":"geometrija","titles":{"lt":"Velionio kapavietės vietos taško koordinatės pagal WGS84 / Pseudo-Mercator koordinačių sistemą.","en":"Coordinates of the point location of the deceased person's burial plot according to the WGS84 / Pseudo-Mercator coordinate system."},"datatype":"string","x-order":26,"x-filterType":"TEXT"}]}}
    Title translated{'lt': 'Savivaldybių kapinių registro duomenys (siauliu_rajonas)', 'en': 'Data of the Register of Municipal Cemeteries (siauliu_rajonas)'}