Additional Information

Field	Value
Data last updated	August 21, 2026
Metadata last updated	October 5, 2026
Created	August 21, 2026
Format	['json']
License	No License Provided
Resource type	distribution
Access rights
Applicable legislation
Conforms to
Contact point
Description	The package contains data on the digitalised graves of cemeteries belonging to the municipalities of Lithuania and the deceased buried there. The characteristics of the tombs shall be indicated: length, width, size, number of buried deceased persons, WGS coordinates of the tombs, additional information. The characteristics of the buried deceased shall also include: name, surname, sex, dates of birth, death and burial, and data relating to his tomb (contact with other persons buried in the tomb, person supervising the tomb, depth of the tomb, place in the joint cemetery plan).
Documentation
Endpoint description
Endpoint URL
Keywords
Landing page
License	Creative Commons Attribution 4.0 International
Publisher
Serves dataset
Theme
Title	Data of the Register of Municipal Cemeteries (plunges_rajonas)
First field	DSR000001
Access URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188714469/tables/plunges_rajonas/query
Availability
Byte size	16614594
Checksum
Compression format
Download URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188714469/tables/plunges_rajonas/query
Has policy
Language	English Lithuanian
Linked schemas
Media type	json
Modification date	September 1, 2026
Packaging format
Release date	September 5, 2024
Rights
Spatial resolution
Status	Completed
Temporal resolution
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":26,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Valstybės Duomenų Agentūros įrašo identifikatorius","en":"Record identifier of the State Data Agency"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_id","titles":{"lt":"Kapavietės identifikatorius","en":"Burial plot identifier"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"savivaldybe","titles":{"lt":"Savivaldybės pavadinimas","en":"Municipality name"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Plungės rajono savivaldybė"}]},{"name":"kapines","titles":{"lt":"kapines","en":"kapines"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Alsėdžių miestelio kapinės"},{"tag":"Beržoro kapinės"},{"tag":"Gegrėnų kapinės"},{"tag":"Gintališkės kapinės"},{"tag":"Kantaučių kapinės"},{"tag":"Kulių kapinės"},{"tag":"Platelių kapinės"},{"tag":"Plungės Jovaišiškės kaimo kapinės"},{"tag":"Plungės miesto Birutės g. senosios kapinės"},{"tag":"Plungės miesto Telšių gatvės kapinės"},{"tag":"Stalgėnų kapinės"},{"tag":"Šateikių kapinės"},{"tag":"Žemaičių Kalvarijos naujosios kapinės"},{"tag":"Žemaičių Kalvarijos senosios kapinės"},{"tag":"Žlibinų kapinės"}]},{"name":"ar_neatpazintas","titles":{"lt":"Neatpažinto velionio požymis","en":"Indicator of an unidentified deceased person"},"datatype":"boolean","x-order":5},{"name":"ar_perlaidotas","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo perlaidotas","en":"Indicator of whether the deceased was reburied"},"datatype":"boolean","x-order":6},{"name":"ar_urnoje","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis palaidotas urnoje","en":"Indicator of whether the deceased is buried in an urn"},"datatype":"boolean","x-order":7},{"name":"vardas","titles":{"lt":"Velionio vardas","en":"First name of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"pavarde","titles":{"lt":"Velionio pavardė","en":"Surname of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"lytis","titles":{"lt":"Velionio lytis, išskaičiuota iš asmens kodo.","en":"Gender of the deceased person, calculated from the personal identification number."},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Moteris"},{"tag":"Vyras"}]},{"name":"ar_izymybe","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo žinomas asmuo","en":"Indicator of whether the deceased was a known person"},"datatype":"boolean","x-order":11},{"name":"veikla","titles":{"lt":"veikla","en":"veikla"},"datatype":"string","x-order":12,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1"},{"tag":"Advokatas"},{"tag":"GARBĖS PILIETIS"},{"tag":"Gydytojas"},{"tag":"KUNIGAS"},{"tag":"Klerikas"},{"tag":"Knygnešys"},{"tag":"Knygnešė"},{"tag":"Kunigas"},{"tag":"Kunigas, liet. raštijos darbuotojas"},{"tag":"Lietuvos savanoris 1990 m."},{"tag":"Mokytoja"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolis"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolė"},{"tag":"Plungės miesto garbės pilietis"},{"tag":"Poetas"},{"tag":"Politikas, advokatas,1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras"},{"tag":"Tremtinys"},{"tag":"Tremtinė"},{"tag":"Vietinė rinktinės karys"},{"tag":"Zakrastijonas"},{"tag":"Zok."},{"tag":"artil.P. eilinis"},{"tag":"kunigas"},{"tag":"kunigas. Prelatas"},{"tag":"med.gydytoja"},{"tag":"profesorius"},{"tag":"tremtinys-kalinys"},{"tag":"vienuolis"},{"tag":"Šokių kolektyvo vadovė"}]},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"aprasymas","en":"aprasymas"},"datatype":"string","x-order":13,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1894 m."},{"tag":"1945-1955-1960 Politinis kalinys ir tremtinys"},{"tag":"2022-11-10 parašytas prašymas dėl atsisakymo prižiūrėti kapavietę ir perleidimo ja naudotis kitiems"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Benigna (vyresnioji) ir Antanas susituokė XX amžiaus pradžioje. Pora turėjo 31 hektaro ūkį Telšių rajone, Degučių kaimo vienkiemyje. Šeima susilaukė keturių vaikų – Stefanijos, Benignos, Aloyzo ir Genovaitės. Visi šeimos nariai dirbo ūkyje, kartais samdydavosi sezoninius darbininkus. Vokiečių okupacijos metais Budzinksų šeimoje slėpėsi jų pažįstamos Šochotų šeimos vaikas Joshua, tuo metu buvęs tik 9 metukų. Vyresnės Budzinksų šeimos dukros – Benigna ir Stefanija buvo itin aktyviai įsitraukusios į pagalbą. Pasibaigus karui Budzinksų šeima 6 metams buvo ištremta. Sūnus Aloyzas į tremtį išvažiavo su žmona, kuri nenorėjo skirtis su vyru. Tremties pavyko išvengti tik dukroms Stefanijai ir Benignai – Stefanija pasislėpė Šiauliuose ir pasikeitė pavardę, o Benigna su vokiečiais traukėsi link Drezdeno, ir nors pabėgimas nebuvo sėkmingas, į tremtį jos neišvežė. Benigna apsigyveno ir visą gyvenimą gyveno Klaipėdoje. Mokėjo vokiečių ir prancūzų kalbas. Nemažai bendravo su vokiečiais ir vokiškai kalbėjo taip puikiai, jog nevisiems pavykdavo suprasti Benignos kilmės. Šeimos nesukūrė, o jai saldainius nešusiam ir ją merginusiam sekretoriui greitai parodė duris. Iki pensijos dirbo vaistinėje, sovietmečiu vairavo vokišką sunkvežimį vaistinės reikmėms. Buvo savarankiška ir labai tvirta moteris. Išgelbėti žmonės: Joshua Shochot Informacija surinkta naudojantis: https://righteous.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt     Nilo Budžinsko atsiminimai ​"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Ignas Pagojus buvo vedęs moterį, su kuria susilaukė dviejų vaikų – Domicelės gimusios 1889 ir Juliaus gimusio 1894. Vaikų mamai mirus Ignas vedė antrą kartą – Ievą. Su Ieva susilaukė dar trijų vaikų – vienas iš sūnų buvo Baltramiejus gimęs 1897 metais. Ignui mirus Ieva ištekėjo dar kartą ir savo antroje santuokoje susilaukė dar vieno vaiko – sūnaus Zenono Smilgevičiaus. Taip šeimoje būta ne vienos santuokos ir bent 6 vaikai, ne visų pavardės tarpusavyje sutapo. Ignas su šeima gyveno Vilkaičių kaime, netoli Telšių. Buvo paprastas, nedaug žemių turintis valstietis.   Baltramiejus Pagojus maždaug 1944 metais vedė Kotryną. Šeimai 1945 metais gimė sūnus Edvardas, 1951 metais dukra Ieva. Iš pradžių šeima gyveno Telšių rajone, vėliau persikraustė į Kotrynos tėviškę Plungės rajone. Baltramiejus buvo paprastas, kuklus žmogus – dirbo žemę. Visgi Baltramiejus išsiskyrė savo gebėjimu džiaugtis mažais dalykais – ji džiugino gražiai prasiskleidusi gėlė, ar pavasarį sužaliavę medžiai. Jo neūkišku būdu stebėdavosi kaimynai, o kartais jį šiepdavo ir Kotryna nesuprasdama kodėl išėjęs šienauti jis nenupjauna visko, į tai Baltramiejus atsakydavo, jog tas liaunas medelis jam toks gražus, kad nekyla rankos nukirsti. O labiausiai Baltramiejus mylėjo arklius – Baltramiejaus dukra Ieva atsimena, kaip šaltomis žiemos naktimis Baltramiejus keldavosi virti arkliams „arbatos“, jog šie nesušaltų. Ir kaimynams ūkio darbams savo arklio neskolindavo, nebent sutardavo, jog galės stebėti, kaip dirbama – norėdavo būti tikras, jog su gyvūnu elgiamasi gražiai.   Domicėlė Pagojutė, Baltramiejaus ir Juliaus sesuo, per visą karą globojusi mažamečius telšiškius Jehošua ir Chaimą Šochotus, atvedė aštuonmetį Jehošua-Stasiuką pas Domicėlę ir Zenoną Smilgevičius, gyvenusius kartu su Zenono broliu Baltramiejumi Pagojumi Vilkų kaime, Telšių rajone.  Iš Jehošua Šochoto prisiminimų: Aš toje šeimoje labai gerai jaučiausi, mane laikė kaip savo vaiką… Labai greitai susidraugavau su Zenono Smilgevičiaus sūnumi Vytautu, jis buvo už mane pora metų jaunesnis. Ypač manimi rūpinosi Zenono žmona, kuri faktiškai buvo ūkio šeimininkė. Gerai prisimenu, kaip jinai mane girdydavo ką tik pamelžtos karvės pienu. Jinai mane ragindavo tą pieną gerti, sakydama, kad gerti tokį pieną labai sveika… Kaip ir visose šeimose, tuomet kaimuose kiekvienas, kas galėjo, dirbo. Dirbau ir aš. Vienas iš mano darbų buvo surinkti nuo lauko pasitaikančius akmenis po to, kai laukas užsėtas, nuakėtas, bet pasėliai dar nesudygę. Jau po karo, kai gyvenau Telšiuose ir pas mus kartais apsilankydavo Baltramiejus, visuomet sutikęs mane sakydavo, kad mano surinkta akmenų krūva dar tebėra ir kad visuomet, kai jis ją pamato, prisimena mane... Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Joshua Shochot Informacija surinkta naudojantis: http://www.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt/     Baltramiejaus Pagojaus dukros Ievos pasakojimu"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Juozas ir Eugenija gyveno Eugenijos paveldėtame 250 metų Sondeckiams priklausiusiame ūkyje Šašaičiuose, Telšių apskrityje. Šeima turėjo tris vaikus – du sūnus Gediminą ir Algį, bei dukrą Aliną. Juozas turėjo šviesią inžinieriaus konstruktoriaus galvą ir auksines rankas. Užkurys, atėjęs į turtingą žmonos ūkį, pavertė jį vienu labiausiai mechanizuotų. Juozas tęsė Lauryno Sondeckio, Eugenijos tėčio, darbą – Laurynas ūkį visąlaik sumaniai tvarkė, jame diegė naujoves. Tuo metu, kai aplinkiniuose kaimuose elektros nebuvo Juozas su vyresniojo sūnaus Gedimino, studento, pagalba kieme ant karties sumontavo prietaisą, kuris vėjo malūno principu aprūpindavo trobą elektra. Šiame ūkyje gyvenęs Markas Petuchauskas jį atsimena taip: „Tvirtai suręsta dviejų galų žemaitiška troba su ryškiais baltais langais, didžiulis sodas, bičių aviliai, kuriuos taip meistriškai puoselėjo Juozas. Dirbo lėtai, su kažkokiu ypatingu malonumu, susikaupimu, tarytum atlikdamas itin svarbią, sakyčiau mokslinę misiją ar bažnytines apeigas. Didžiulis aptvertas kiemas, viduryje prūdas, už jo kiaulidės, dar toliau svirnas, kitoj pusėj tvartas. Iš čia kasdien švintant išgindavau didelę Kazlauskų bandą – šešiolika melžiamų karvių, keletą telyčaičių, galingą bulių ir keturiasdešimt juodagalvių avių. Mano priešas – piktas didžiulis avinas (taip bent man, dvylikamečiui, tuomet atrodė).“   Holokausto metu pas Kazlauskus per Eugenijos brolį Jackų Sondeckį prieglobstį rado 12 metų žydas berniukas Markas Petuchauskas. Marko tėtis Samuelis Petuchauskas, Šiaulių miesto viceburmistas, apdovanotas LDK Gedimino ordinu, hitlerinės okupacijos pradžioje buvo sušaudytas Paneriuose. Markui ir jo mamai Marijai padėjo ne viena lietuvių šeima. Gavę padirbtus dokumentus Marijos ir Jono Petrausku vardu jie galėjo pasitraukti iš Vilniaus. Dėl saugumo sumetimų mama ir vaikas buvo išskirti – Marija išvažiavo į Nasvyčių dvarą dirbti tarnaite, o Markas piemeniu į Šašaičius pas Kazlauskus.  Visgi gera Juozo Kazlausko širdis neleido mamai ir vaikui ilgai būti atskirtiems – Markas Petuchauskas savo atsiminimuose rašo: „Praėjus kokiam mėnesiui po to, kai Ruzgienė atvežė mane į Šašaičius, Kazlauskas netikėtai pasakė: „Žinai, Joni, vis pagalvoju apie tavo mamą. Kaip ji ten viena, nieko apie tave nežino. Pasikinkysiu arklį ir šoktelsiu jos aplankyti. Vakarop spėsiu sugrįžti, linkėjimus parvešiu.“ Vakarėjant iš tolo jau matau nekantriai lauktą Kazlausko bričką. O joje, negaliu patikėti, laime švytintis mamos veidas. Taip Kazlauskas ant savo galvos užsivertė naujų rūpesčių, pagailėjęs svetimo vaikigalio, nepažįstamos moters.“ Marku visi rūpinosi kaip galėjo – Eugenija matydama, kad vaikas negali valgyti košės iš bendro dubens, vietoj raginimu prisitaikyti jam rytinę košę dėdavo į atskirą lėkštę.  Ir vėliau, kuomet saugumo sumetimais Markui su mama reikėdavo ieškoti naujų slėptuvių, Juozas Kazlauskas visad būdavo šalia.   Po karo Juozo likimas susiklostė tragiškai: „Nebaigęs jokių mokslų, mažaraštis valstietis, jis turėjo šviesią inžinieriaus konstruktoriaus galvą ir auksines rankas. Ir auksinę širdį. Bebaimę karžygio širdį ir filosofo humanisto protą. O tokių žmonių likimai neretai būna tragiški. Nelankąs bažnyčios, Šašaičiuose, gražiosios Varduvos krašte, Žemaičių Kalvarijoje turėjo bedievio ciciliko (socialisto) reputaciją. O dar pasklidusi pokario metais žinia, kad gelbėjo žydus. Visa tai, matyt, lėmė jo žiaurų likimą. Paradoksas. „Buožė“, 40 hektarų savininkas, samdęs ne vieną samdinį, turėjęs pagal sovietų tvarką būti likviduotas kaip klasė. O nužudė jį tie, kurie kovojo prieš sovietus. Po ilgų paieškų buvo rastas miške, pakartas ant vadelių. Veidas buvo taip subjaurotas, kad tik žmona atpažino lavoną. Paskutiniame laiške 1946 m. Juozas Kazlauskas rašė mums, kad Šašaičiuose darosi „karšta“, ir jis žadąs skubiai keltis į Vilnių, kur greitai susitiksim. Nespėjo.“   Po Juozo ankstyvos mirties Eugenija antrą kartą neištekėjo. Vyresni sūnus studijavo Kaune, Eugenija ūkyje augino Aliną. Sovietmečiu abu sūnūs – Algis ir Gediminas buvo suimti, tardomi ir ištremti. Vienas sūnus iš tremties grįžo, kitas – ne. Būdama vyresnio amžiaus Eugenija išsikraustė iš ūkio pas dukrą į Gargždus. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Markas Petuchauskas Marija Petuchauskienė (Lichtmacher) Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt https://righteous.yadvashem.org http://www.lrt.lt/ Juozo ir Eugenijos anūkės Jūratės pasakojimu"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Juozas ir Eugenija gyveno Eugenijos paveldėtame 250 metų Sondeckiams priklausiusiame ūkyje Šašaičiuose, Telšių apskrityje. Šeima turėjo tris vaikus – du sūnus Gediminą ir Algį, bei dukrą Aliną. Juozas turėjo šviesią inžinieriaus konstruktoriaus galvą ir auksines rankas. Užkurys, atėjęs į turtingą žmonos ūkį, pavertė jį vienu labiausiai mechanizuotų. Juozas tęsė Lauryno Sondeckio, Eugenijos tėčio, darbą – Laurynas ūkį visąlaik sumaniai tvarkė, jame diegė naujoves. Tuo metu, kai aplinkiniuose kaimuose elektros nebuvo Juozas su vyresniojo sūnaus Gedimino, studento, pagalba kieme ant karties sumontavo prietaisą, kuris vėjo malūno principu aprūpindavo trobą elektra. Šiame ūkyje gyvenęs Markas Petuchauskas jį atsimena taip: „Tvirtai suręsta dviejų galų žemaitiška troba su ryškiais baltais langais, didžiulis sodas, bičių aviliai, kuriuos taip meistriškai puoselėjo Juozas. Dirbo lėtai, su kažkokiu ypatingu malonumu, susikaupimu, tarytum atlikdamas itin svarbią, sakyčiau mokslinę misiją ar bažnytines apeigas. Didžiulis aptvertas kiemas, viduryje prūdas, už jo kiaulidės, dar toliau svirnas, kitoj pusėj tvartas. Iš čia kasdien švintant išgindavau didelę Kazlauskų bandą – šešiolika melžiamų karvių, keletą telyčaičių, galingą bulių ir keturiasdešimt juodagalvių avių. Mano priešas – piktas didžiulis avinas (taip bent man, dvylikamečiui, tuomet atrodė).“   Holokausto metu pas Kazlauskus per Eugenijos brolį Jackų Sondeckį prieglobstį rado 12 metų žydas berniukas Markas Petuchauskas. Marko tėtis Samuelis Petuchauskas, Šiaulių miesto viceburmistas, apdovanotas LDK Gedimino ordinu, hitlerinės okupacijos pradžioje buvo sušaudytas Paneriuose. Markui ir jo mamai Marijai padėjo ne viena lietuvių šeima. Gavę padirbtus dokumentus Marijos ir Jono Petrausku vardu jie galėjo pasitraukti iš Vilniaus. Dėl saugumo sumetimų mama ir vaikas buvo išskirti – Marija išvažiavo į Nasvyčių dvarą dirbti tarnaite, o Markas piemeniu į Šašaičius pas Kazlauskus.  Visgi gera Juozo Kazlausko širdis neleido mamai ir vaikui ilgai būti atskirtiems – Markas Petuchauskas savo atsiminimuose rašo: „Praėjus kokiam mėnesiui po to, kai Ruzgienė atvežė mane į Šašaičius, Kazlauskas netikėtai pasakė: „Žinai, Joni, vis pagalvoju apie tavo mamą. Kaip ji ten viena, nieko apie tave nežino. Pasikinkysiu arklį ir šoktelsiu jos aplankyti. Vakarop spėsiu sugrįžti, linkėjimus parvešiu.“ Vakarėjant iš tolo jau matau nekantriai lauktą Kazlausko bričką. O joje, negaliu patikėti, laime švytintis mamos veidas. Taip Kazlauskas ant savo galvos užsivertė naujų rūpesčių, pagailėjęs svetimo vaikigalio, nepažįstamos moters.“ Marku visi rūpinosi kaip galėjo – Eugenija matydama, kad vaikas negali valgyti košės iš bendro dubens, vietoj raginimu prisitaikyti jam rytinę košę dėdavo į atskirą lėkštę.  Ir vėliau, kuomet saugumo sumetimais Markui su mama reikėdavo ieškoti naujų slėptuvių, Juozas Kazlauskas visad būdavo šalia.   Po karo Juozo likimas susiklostė tragiškai: „Nebaigęs jokių mokslų, mažaraštis valstietis, jis turėjo šviesią inžinieriaus konstruktoriaus galvą ir auksines rankas. Ir auksinę širdį. Bebaimę karžygio širdį ir filosofo humanisto protą. O tokių žmonių likimai neretai būna tragiški. Nelankąs bažnyčios, Šašaičiuose, gražiosios Varduvos krašte, Žemaičių Kalvarijoje turėjo bedievio ciciliko (socialisto) reputaciją. O dar pasklidusi pokario metais žinia, kad gelbėjo žydus. Visa tai, matyt, lėmė jo žiaurų likimą. Paradoksas. „Buožė“, 40 hektarų savininkas, samdęs ne vieną samdinį, turėjęs pagal sovietų tvarką būti likviduotas kaip klasė. O nužudė jį tie, kurie kovojo prieš sovietus. Po ilgų paieškų buvo rastas miške, pakartas ant vadelių. Veidas buvo taip subjaurotas, kad tik žmona atpažino lavoną. Paskutiniame laiške 1946 m. Juozas Kazlauskas rašė mums, kad Šašaičiuose darosi „karšta“, ir jis žadąs skubiai keltis į Vilnių, kur greitai susitiksim. Nespėjo.“   Po Juozo ankstyvos mirties Eugenija antrą kartą neištekėjo. Vyresni sūnus studijavo Kaune, Eugenija ūkyje augino Aliną. Sovietmečiu abu sūnūs – Algis ir Gediminas buvo suimti, tardomi ir ištremti. Vienas sūnus iš tremties grįžo, kitas – ne. Būdama vyresnio amžiaus Eugenija išsikraustė iš ūkio pas dukrą į Gargždus. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Markas Petuchauskas Marija Petuchauskienė (Lichtmacher) Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt https://righteous.yadvashem.org http://www.lrt.lt/ Juozo ir Eugenijos anūkės Jūratės pasakojimu ​"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Prano tėvai susituokė iš meilės, ne iš apskaičiavimų. Tuo metu tai buvo nesuprantama. Prano tėvas Ignas – turtingas ūkininkas vedė nekilmingą ir neturtingą valstietę Emiliją. Šeima gražiai gyveno Igno paveldėtame ūkyje, susilaukė keturių vaikų, Pranas buvo jauniausias. Kai Pranui buvo šešeri metai įvyko nelaimė – Ignas nukrito nuo stogo ir mirė. Igno seserys našle tapusią Emiliją su keturiais mažais vaikais išvarė iš namų. Kad be vyro ir namų likusi šeima turėtų iš ko pragyventi visiems vaikams teko eiti dirbti. Pranas ganė žąsis, dirbo kitus atsitiktinius darbus. Tačiau tuo pačiu metu sugebėjo baigti pradžios mokyklą, ir ne bet kaip – kadangi buvo labai gabus ir galvotas keturių metų mokslus baigė per du. Vėliau Pranas išsimokslino dar daugiau – kalbėjo rusų, vokiečių ir lotynų kalbomis, buvo veiklus ir aktyvus, užsiėmė vitražais, o jo vitražai iki šiol puošia Vytauto Didžiojo bažnyčią Kaune. Vienu metu pažįstamas siūlė kartu važiuoti į Kanadą, ten kurtis naują gyvenimą, tačiau kaip tik tada Raseinių apylinkėse dirbdamas zakristijonu Pranas susipažino su savo būsima žmona Emilija Kusaite, kuri dirbo šeimininke pas savo pusbrolį kunigą. Į Kanadą neišvažiavo, tačiau 1939 metais iš Nemakščių persikėlė į Alsėdžių apylinkes, į žmonos ūkį. Pranas žmonos šeimos nebuvo sutiktas itin palankiai, nes neturėjo savo žemių, tačiau kurdamas vitražus buvo susitaupęs nemažai pinigų ir jais išsipirko Emilijos žemės dalį iš jos seserų. Per sąlyginai neilgą laiką Pranas pažino apylinkių gyventojus, su jais susidraugavo. Vienas po kito Kareivų šeimoje gimė trys vaikai. 1941 metais visi apylinkių ūkininkai okupuotos valdžios buvo pakviesti į susirinkimą. Susirinkime dalyvavo rusų karininkas ir neblaivi moteris vertusi ūkininkams Lenino laišką, kurio esmė – kolūkis, ūkių kolektyvizacija. Susirinkimo pabaigoje ūkininkai sukėlė protestą ir karininką apmėtė taburetėmis. Karininkas pabėgo, o kitą dieną visi susirinkime dalyvavę ūkininkai buvo suimti. Tai buvo pirmas iš trijų kartų, kuomet Pranas Kareiva buvo suimtas. Ir jei ne jis, tikėtina, kad visų šių žmonių likimas būtų buvęs toks pats kaip Rainių žudynių aukų, tarp kurių buvo ir Emilijos šeimos narių. Pranas laisvai kalbėjęs rusiškai, kai buvo uždarytas kalėjime, įtikino karininką, kad moteris blogai išvertė laišką ir dėl šios priežasties ūkininkai sukilo. Karininkas, matęs, kad laišką vertusi moteris nebuvo blaivi patikėjo Pranu ir visus kalinius paleido. Prano dukra atsimena, kad tėtis namo tąsyk grįžo sverdamas 45 kilogramus. Holokausto metu Pranas ir Emilija, pažinoję beveik visus Alsėdžių apskrityje besislapsčiusius žydus stengėsi kuo galėdami visiems padėti. Liepos mėnesį, kuomet visi Alsėdžių geto žydai buvo sušaudyti, laikinai buvo palikta gyventi tik kailiadirbio Faktoriaus šeima, kol baigs dirbti iš aplinkinių kaimų valstiečių suvežtus kailius. Pranas Kareiva pasinaudojo šia aplinkybe ir slapta pasistengė supirkti iš valstiečių kuo daugiau kailių žaliavos, taip pat jau išdirbtas odas, ir viską nuvežė Faktoriams „išdirbti“, kad šie turėtų daugiau laiko pasirengti pabėgimui. Prano ir nėščios Emilijos šeimoje prieglobstį rado trys moterys, čia jos pragyveno virš metų. Deja, Kareivų šeimos darbininkė, draugavusi su baltaraiščiu, vieną dieną pastebėjo žydes ir išdavė Kareivų šeimą. Žydės spėjo pabėgti, tačiau Praną, nors ir neturėdami įrodymų, ir vėl uždarė į kalėjimą. Vėliau, viskam nurimus, moterys ir vėl grįžo pas Kareivas, kur sulaukė karo pabaigos. Po karo Pranas suprasdamas, koks likimas laukia Lietuvos ūkininkų dalį savo žemių atidavė Emilijos seserimis, tai ir žydų pagalba padėjo išvengti tremties. Tačiau įvykus nesusipratimui dėl sviesto - Prano dukra galvoja, kad tai buvo pretekstas kerštauti – Pranas vėl buvo suimtas. Tik žydų dėka šįkart jis buvo paleistas. Sunkumai čia nesibaigė - šeima naktimis buvo reketuojama. Žinoję, kad Pranas su Emilija slėpė žydus buvo įsitikinę, kad pas juos ras žydų aukso. Kai 1949 metais reketuotojai suspardė Prano ir Emilijos 8erių metų dukrą šeima suprato, kad likti Alsėdžiuose nebegali. Viską atidavę kolūkiui jie išsikraustė. Kurį laiką dirbo įvairius atsitiktinius darbus, kol galop įsikūrė Plateliuose. Prano dukra Elena Vanda yra įsitikinusi, kad, jei ne Prano skvarbus protas ir kalbų mokėjimas, šeimos gyvenimas būtų susiklostęs blogiau. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Gita Braude Belkind Sara Braude Dina Lipman Shusterovich Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt https://righteous.yadvashem.org/   Prano ir Emilijos dukros Elenos Vandos pasakojimu"},{"tag":"Buvęs zakrastijonu 28 m. Alsėdžių bažnyčioje"},{"tag":"Dėl kapo priežiūros pritarė Eufrozinos Kasperavičienės anūkės: Birutė Čubarienė, tel. 061121961  ir Stasė Jokimčienė, tel. 061004599"},{"tag":"GARBĖS PILIETĖ,"},{"tag":"IN REMENBRANCE OF THE BANDAUSKAI FAMILY (EDWARD KATHIE BANDAUSKAS - UNITED STATESA OF AMERICA)  BANDAUSKŲ ŠEIMA Jokūbas 1977-1829 Petronėlė 1767-1847 Jonas 1805-1856 Laurynas 1810-1894 Antanina 1804-1859 Barbora 1839-1899 Jurgis 1815-1871 Marijona 1851-1894 Kazimieras 1862-1899  Juozapas 1864 - emigrated to the USA and buried in Chicago Laurynas 1866 - nežinoma Antanas 1872-1932 Pranciškus 1894-1894 Viktorinas 1909-emigrated to the USA and buried in Chicago Barbora 1888 - nežinoma Ona 1906 - nežinoma Ieva 1908- nežinoma Ona 1923-1997"},{"tag":"KUNIGAS"},{"tag":"Kankinys, 1941 m. birželio 25 d. nukankintas Rainiuose"},{"tag":"Kaulai rasti vykdant Telšių g. rekonstrukciją, Įsakymas dėl leidimo perlaidoti nežinomus kaulus Plu-V-2, 2022-05-26"},{"tag":"Kilęs iš Juodeikių kaimo.Ištremtas į Irkucką 1949 m. Miręs Krasnojarske 1954 m."},{"tag":"Kontaučių Klebonas"},{"tag":"Kunigas"},{"tag":"Laisvės kovų dalyvis"},{"tag":"Nukankintas Rainių miškelyje"},{"tag":"Parvežti palaikai iš Birutės g. k."},{"tag":"Paskutiniai Kontaučių dvaro ir miestelio savininkai"},{"tag":"Pedagogas, chemijos mokytojas ekspertas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas."},{"tag":"Per 1940–1941 m. sovietų okupaciją Alsėdžių valsčiaus ir miestelio gyventojai buvo persekiojami sovietų valdžios. Už 1941 m. vasario 16 d. Alsėdžiuose iškeltą Lietuvos tautinę vėliavą buvo suimti buvęs policininkas Leonas Kusa, batsiuvys Jonas Milius ir ūkininkas Steponas Bubelė. Jie įkalinti Telšių apskrities kalėjime, o prasidėjus Sovietų sąjungos – Vokietijos karui, 1941 m. birželio 24–25 d. naktį sadistiškai nužudyti Rainių miškelyje netoli Telšių. Nužudytųjų kalinių palaikus 1941 m. birželio 28 d. ekshumavus, visų trijų alsėdiškių kankinių kūnai buvo atpažinti, parvežti į Alsėdžius ir liepos 1 d. palaidoti bendrame kape parapijos kapinėse. Ant kapo pastatytas monumentalus betoninis paminklas su trimis kryžiais."},{"tag":"Plungės klebonas ir dekanas"},{"tag":"Plungės klebonas ir vicedekanas"},{"tag":"Rezistencijos dalyvis."},{"tag":"Stalgėnų bažnyčios fundatorius."},{"tag":"Stalgėnų klebonas."},{"tag":"Teisininkas, politinis veikėjas, žemaitis, Alsėdžių respublikos kūrėjas, mokyklos steigėjas, netoliese esančio Brėvikių dvaro savininkas, advokatas, ne vienam ištiesęs pagalbos ranką. Alsėdžių gimnazijai suteiktas  Stanislovo Narutavičiaus vardas."},{"tag":"atnaujinta 2024 m. be leidimo, kapavietė buvo nežinoma"},{"tag":"laidojimu rūpinasi sūnėnas Mindaugas Majauskas, gyv. Kaštonų al. 5-3, Prūsalių k., tel. 861869199"},{"tag":"leido laidoti šeimos kapavietėje, laidojimo proceso atsisakė vykdyti."},{"tag":"neprižiūrimas kapas"},{"tag":"nesitvarko 2021-08-12 skambinau žadėjo susitvarkyti"},{"tag":"nužudytas Rainiuose"},{"tag":"paminklas statytas Adomo Astrausko 1952m."},{"tag":"perlaidota iš Telšių g. k. kapavietės Nr. XIV-48, gauti artimųjų sutikimai: Genovaitės Žilanevičienės, Rimeikio Vaclovo, Vitalijos Kniukštienės"},{"tag":"sušaudytas"},{"tag":"Švenčiausioji Mergele Marija, mūsų valdove, mūsų užtarėja, su savo sūnumi mus sutaikink, savo sūnui mus paveski, savo sūnui atiduoki."},{"tag":"Žlibinų klebonas"}]},{"name":"gimimo_data","titles":{"lt":"Velionio gimimo data","en":"Date of birth of the deceased"},"datatype":"date","x-order":14},{"name":"mirties_data","titles":{"lt":"Velionio mirties data","en":"Date of death of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":15},{"name":"laidojimo_data","titles":{"lt":"Velionio laidojimo data","en":"Date of burial of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":16},{"name":"liudijimo_isdavimas","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo data","en":"Date of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"date","x-order":17},{"name":"isdavimo_vieta","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo vieta","en":"Place of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"string","x-order":18,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_gylis_m","titles":{"lt":"Velionio kapo gylis","en":"Depth of the deceased person's grave"},"datatype":"long","x-order":19,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":-8.0,"max":2.0}},{"name":"rysys_su_palaidotu","titles":{"lt":"Velionio ryšys su kitu kapavietėje palaidotu asmeniu","en":"Relationship of the deceased person to another person buried in the burial plot"},"datatype":"string","x-order":20,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anukas"},{"tag":"anukė"},{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"anūkės vyras"},{"tag":"broliai"},{"tag":"brolis"},{"tag":"brolis, sūnus"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukra, žmona"},{"tag":"dukra-sesuo"},{"tag":"dukrą"},{"tag":"dukterėčia"},{"tag":"duktė"},{"tag":"globėjas"},{"tag":"mama"},{"tag":"mama"},{"tag":"mama birutė beinorienė"},{"tag":"marti"},{"tag":"motina"},{"tag":"motina, vyras"},{"tag":"močiutė"},{"tag":"močiutė bronislava viršilienė"},{"tag":"pirmasis vyras alfonsas butkus"},{"tag":"proanūkas"},{"tag":"proanūkė"},{"tag":"prosenelis"},{"tag":"prosenelė"},{"tag":"pusbrolis"},{"tag":"sesers vyras"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sugyventinis"},{"tag":"sutuoktinis"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnus rimantas bražinskas"},{"tag":"sūnėnas"},{"tag":"teta"},{"tag":"tėtis"},{"tag":"tėtis julius tilvikas"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošviai"},{"tag":"uošvienė"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyras ir žmona"},{"tag":"vyras stanislovas skėrus"},{"tag":"vyras, dėdė"},{"tag":"vyras, sūnus."},{"tag":"vyras, tėvas"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona jadvyga rupšienė"},{"tag":"žmona justina astrauskienė"},{"tag":"žmona paulina vasylienė"},{"tag":"žmona, mama"},{"tag":"žmonos giminaičiai"},{"tag":"žmonos mama"},{"tag":"žmonos sūnus"}]},{"name":"kapa_priziuri","titles":{"lt":"Kapą prižiūrinčio asmens ryšys su velioniu","en":"Relationship of the person maintaining the grave to the deceased"},"datatype":"string","x-order":21,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[]},{"name":"sektorius","titles":{"lt":"Velionio kapavietės sektoriaus identifikatorius. Tai yra kapinėse esantis kvartalas, dažnu atveju išskiriamas pagal matomus takus kapinėse arba pagal pateiktą informaciją iš savivaldybių/ seniūnijų. Mažose kapinėse dažniausiai būna tik vienas kvartalas be jokių skirstymų.","en":"Identifier of the sector of the deceased person's burial plot. This is a section in the cemetery, often distinguished by visible paths in the cemetery or according to information provided by municipalities/elderships. In small cemeteries, there is usually only one section without any divisions."},"datatype":"string","x-order":22,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"0"},{"tag":"000"},{"tag":"01"},{"tag":"02"},{"tag":"03"},{"tag":"04"},{"tag":"05"},{"tag":"06"},{"tag":"07"},{"tag":"08"},{"tag":"09"},{"tag":"1"},{"tag":"10"},{"tag":"11"},{"tag":"12"},{"tag":"13"},{"tag":"14"},{"tag":"15"},{"tag":"16"},{"tag":"17"},{"tag":"18"},{"tag":"19"},{"tag":"2"},{"tag":"20"},{"tag":"21"},{"tag":"22"},{"tag":"3"},{"tag":"4"},{"tag":"5"},{"tag":"6"},{"tag":"6A"},{"tag":"7"},{"tag":"8"},{"tag":"9"},{"tag":"N"},{"tag":"S"}]},{"name":"eile","titles":{"lt":"Velionio kapavietės eilė kapinėse, jei ji egzistuoja (ypač naudojama tvarkingo išplanavimo ir naujose kapinėse). Jeigu kapinėse nebuvo naudojamos eilės, tuomet žymima 000.","en":"Row of the deceased’s grave in the cemetery, if it exists (especially used in orderly-layout and new cemeteries). If rows were not used in the cemetery, then 000 is indicated."},"datatype":"string","x-order":23,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"005"},{"tag":"006"},{"tag":"007"},{"tag":"008"},{"tag":"009"},{"tag":"010"},{"tag":"011"},{"tag":"012"},{"tag":"013"},{"tag":"014"},{"tag":"015"},{"tag":"016"},{"tag":"017"},{"tag":"018"},{"tag":"019"},{"tag":"01A"},{"tag":"020"},{"tag":"021"},{"tag":"022"},{"tag":"023"},{"tag":"024"},{"tag":"025"},{"tag":"026"},{"tag":"027"},{"tag":"028"},{"tag":"029"},{"tag":"02A"},{"tag":"030"},{"tag":"03A"}]},{"name":"kapaviete","titles":{"lt":"Velionio kapavietės numeris kapinėse","en":"Number of the deceased’s grave in the cemetery"},"datatype":"string","x-order":24,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"vieta_kape","titles":{"lt":"Velionio palaidojimo vieta kapavietėje. Pavyzdžiui, 3 vietų kapavietėje per vidurį laidojamam velioniui būtų žymima 2.","en":"Burial location of the deceased person within the burial plot. For example, in a burial plot with 3 spaces, a deceased person buried in the middle would be marked as 2."},"datatype":"long","x-order":25,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":1.0,"max":7.0}},{"name":"geometrija","titles":{"lt":"Velionio kapavietės vietos taško koordinatės pagal WGS84 / Pseudo-Mercator koordinačių sistemą.","en":"Coordinates of the point location of the deceased person's burial plot according to the WGS84 / Pseudo-Mercator coordinate system."},"datatype":"string","x-order":26,"x-filterType":"TEXT"}]}}
Identifier	odr000337
Other identifier	plunges_rajonas
distribution type	Web service/API
Access url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188714469/tables/plunges_rajonas/query']
Access service	['DSR000001']
Byte size	16,614,594
Description translated	{'lt': 'Rinkinyje pateikiami suskaitmenintų Lietuvos savivaldybėms priklausančių kapinių kapaviečių ir jose palaidotų velionių duomenys. Nurodomos kapaviečių charakteristikos: ilgis, plotis, dydis, palaidotų velionių skaičius, kapavietės WGS koordinatės, papildomo pobūdžio informacija. Taip pat pateikiamos palaidoto velionio charakteristikos: vardas, pavardė, lytis, gimimo, mirties ir palaidojimo datos, ir su jo kapaviete susiję duomenys (ryšys su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis, kapą prižiūrinčiu asmeniu, kapo gylis, vieta bendrame kapinių plane). Duomenų teikėjas – Savivaldybės administracija.', 'en': 'The package contains data on the digitalised graves of cemeteries belonging to the municipalities of Lithuania and the deceased buried there. The characteristics of the tombs shall be indicated: length, width, size, number of buried deceased persons, WGS coordinates of the tombs, additional information. The characteristics of the buried deceased shall also include: name, surname, sex, dates of birth, death and burial, and data relating to his tomb (contact with other persons buried in the tomb, person supervising the tomb, depth of the tomb, place in the joint cemetery plan).'}
Distribution status	completed
Distribution type	web_service
Download url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188714469/tables/plunges_rajonas/query']
Has views	False
Id	odr000337
Identifier	odr000337
Language	['eng', 'lit']
Licence	cc_by_4_0
Media type	json
Modification date	2026-09-02T00:00:00+02:00
Other identifier	['plunges_rajonas']
Package id	od000337
Position	0
Release date	2024-09-06T00:00:00+02:00
Resource type	distribution
State	active
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":26,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Valstybės Duomenų Agentūros įrašo identifikatorius","en":"Record identifier of the State Data Agency"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_id","titles":{"lt":"Kapavietės identifikatorius","en":"Burial plot identifier"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"savivaldybe","titles":{"lt":"Savivaldybės pavadinimas","en":"Municipality name"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Plungės rajono savivaldybė"}]},{"name":"kapines","titles":{"lt":"kapines","en":"kapines"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Alsėdžių miestelio kapinės"},{"tag":"Beržoro kapinės"},{"tag":"Gegrėnų kapinės"},{"tag":"Gintališkės kapinės"},{"tag":"Kantaučių kapinės"},{"tag":"Kulių kapinės"},{"tag":"Platelių kapinės"},{"tag":"Plungės Jovaišiškės kaimo kapinės"},{"tag":"Plungės miesto Birutės g. senosios kapinės"},{"tag":"Plungės miesto Telšių gatvės kapinės"},{"tag":"Stalgėnų kapinės"},{"tag":"Šateikių kapinės"},{"tag":"Žemaičių Kalvarijos naujosios kapinės"},{"tag":"Žemaičių Kalvarijos senosios kapinės"},{"tag":"Žlibinų kapinės"}]},{"name":"ar_neatpazintas","titles":{"lt":"Neatpažinto velionio požymis","en":"Indicator of an unidentified deceased person"},"datatype":"boolean","x-order":5},{"name":"ar_perlaidotas","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo perlaidotas","en":"Indicator of whether the deceased was reburied"},"datatype":"boolean","x-order":6},{"name":"ar_urnoje","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis palaidotas urnoje","en":"Indicator of whether the deceased is buried in an urn"},"datatype":"boolean","x-order":7},{"name":"vardas","titles":{"lt":"Velionio vardas","en":"First name of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"pavarde","titles":{"lt":"Velionio pavardė","en":"Surname of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"lytis","titles":{"lt":"Velionio lytis, išskaičiuota iš asmens kodo.","en":"Gender of the deceased person, calculated from the personal identification number."},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Moteris"},{"tag":"Vyras"}]},{"name":"ar_izymybe","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo žinomas asmuo","en":"Indicator of whether the deceased was a known person"},"datatype":"boolean","x-order":11},{"name":"veikla","titles":{"lt":"veikla","en":"veikla"},"datatype":"string","x-order":12,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1"},{"tag":"Advokatas"},{"tag":"GARBĖS PILIETIS"},{"tag":"Gydytojas"},{"tag":"KUNIGAS"},{"tag":"Klerikas"},{"tag":"Knygnešys"},{"tag":"Knygnešė"},{"tag":"Kunigas"},{"tag":"Kunigas, liet. raštijos darbuotojas"},{"tag":"Lietuvos savanoris 1990 m."},{"tag":"Mokytoja"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolis"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolė"},{"tag":"Plungės miesto garbės pilietis"},{"tag":"Poetas"},{"tag":"Politikas, advokatas,1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras"},{"tag":"Tremtinys"},{"tag":"Tremtinė"},{"tag":"Vietinė rinktinės karys"},{"tag":"Zakrastijonas"},{"tag":"Zok."},{"tag":"artil.P. eilinis"},{"tag":"kunigas"},{"tag":"kunigas. Prelatas"},{"tag":"med.gydytoja"},{"tag":"profesorius"},{"tag":"tremtinys-kalinys"},{"tag":"vienuolis"},{"tag":"Šokių kolektyvo vadovė"}]},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"aprasymas","en":"aprasymas"},"datatype":"string","x-order":13,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1894 m."},{"tag":"1945-1955-1960 Politinis kalinys ir tremtinys"},{"tag":"2022-11-10 parašytas prašymas dėl atsisakymo prižiūrėti kapavietę ir perleidimo ja naudotis kitiems"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Benigna (vyresnioji) ir Antanas susituokė XX amžiaus pradžioje. Pora turėjo 31 hektaro ūkį Telšių rajone, Degučių kaimo vienkiemyje. Šeima susilaukė keturių vaikų – Stefanijos, Benignos, Aloyzo ir Genovaitės. Visi šeimos nariai dirbo ūkyje, kartais samdydavosi sezoninius darbininkus. Vokiečių okupacijos metais Budzinksų šeimoje slėpėsi jų pažįstamos Šochotų šeimos vaikas Joshua, tuo metu buvęs tik 9 metukų. Vyresnės Budzinksų šeimos dukros – Benigna ir Stefanija buvo itin aktyviai įsitraukusios į pagalbą. Pasibaigus karui Budzinksų šeima 6 metams buvo ištremta. Sūnus Aloyzas į tremtį išvažiavo su žmona, kuri nenorėjo skirtis su vyru. Tremties pavyko išvengti tik dukroms Stefanijai ir Benignai – Stefanija pasislėpė Šiauliuose ir pasikeitė pavardę, o Benigna su vokiečiais traukėsi link Drezdeno, ir nors pabėgimas nebuvo sėkmingas, į tremtį jos neišvežė. Benigna apsigyveno ir visą gyvenimą gyveno Klaipėdoje. Mokėjo vokiečių ir prancūzų kalbas. Nemažai bendravo su vokiečiais ir vokiškai kalbėjo taip puikiai, jog nevisiems pavykdavo suprasti Benignos kilmės. Šeimos nesukūrė, o jai saldainius nešusiam ir ją merginusiam sekretoriui greitai parodė duris. Iki pensijos dirbo vaistinėje, sovietmečiu vairavo vokišką sunkvežimį vaistinės reikmėms. Buvo savarankiška ir labai tvirta moteris. Išgelbėti žmonės: Joshua Shochot Informacija surinkta naudojantis: https://righteous.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt     Nilo Budžinsko atsiminimai ​"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Ignas Pagojus buvo vedęs moterį, su kuria susilaukė dviejų vaikų – Domicelės gimusios 1889 ir Juliaus gimusio 1894. Vaikų mamai mirus Ignas vedė antrą kartą – Ievą. Su Ieva susilaukė dar trijų vaikų – vienas iš sūnų buvo Baltramiejus gimęs 1897 metais. Ignui mirus Ieva ištekėjo dar kartą ir savo antroje santuokoje susilaukė dar vieno vaiko – sūnaus Zenono Smilgevičiaus. Taip šeimoje būta ne vienos santuokos ir bent 6 vaikai, ne visų pavardės tarpusavyje sutapo. Ignas su šeima gyveno Vilkaičių kaime, netoli Telšių. Buvo paprastas, nedaug žemių turintis valstietis.   Baltramiejus Pagojus maždaug 1944 metais vedė Kotryną. Šeimai 1945 metais gimė sūnus Edvardas, 1951 metais dukra Ieva. Iš pradžių šeima gyveno Telšių rajone, vėliau persikraustė į Kotrynos tėviškę Plungės rajone. Baltramiejus buvo paprastas, kuklus žmogus – dirbo žemę. Visgi Baltramiejus išsiskyrė savo gebėjimu džiaugtis mažais dalykais – ji džiugino gražiai prasiskleidusi gėlė, ar pavasarį sužaliavę medžiai. Jo neūkišku būdu stebėdavosi kaimynai, o kartais jį šiepdavo ir Kotryna nesuprasdama kodėl išėjęs šienauti jis nenupjauna visko, į tai Baltramiejus atsakydavo, jog tas liaunas medelis jam toks gražus, kad nekyla rankos nukirsti. O labiausiai Baltramiejus mylėjo arklius – Baltramiejaus dukra Ieva atsimena, kaip šaltomis žiemos naktimis Baltramiejus keldavosi virti arkliams „arbatos“, jog šie nesušaltų. Ir kaimynams ūkio darbams savo arklio neskolindavo, nebent sutardavo, jog galės stebėti, kaip dirbama – norėdavo būti tikras, jog su gyvūnu elgiamasi gražiai.   Domicėlė Pagojutė, Baltramiejaus ir Juliaus sesuo, per visą karą globojusi mažamečius telšiškius Jehošua ir Chaimą Šochotus, atvedė aštuonmetį Jehošua-Stasiuką pas Domicėlę ir Zenoną Smilgevičius, gyvenusius kartu su Zenono broliu Baltramiejumi Pagojumi Vilkų kaime, Telšių rajone.  Iš Jehošua Šochoto prisiminimų: Aš toje šeimoje labai gerai jaučiausi, mane laikė kaip savo vaiką… Labai greitai susidraugavau su Zenono Smilgevičiaus sūnumi Vytautu, jis buvo už mane pora metų jaunesnis. Ypač manimi rūpinosi Zenono žmona, kuri faktiškai buvo ūkio šeimininkė. Gerai prisimenu, kaip jinai mane girdydavo ką tik pamelžtos karvės pienu. Jinai mane ragindavo tą pieną gerti, sakydama, kad gerti tokį pieną labai sveika… Kaip ir visose šeimose, tuomet kaimuose kiekvienas, kas galėjo, dirbo. Dirbau ir aš. Vienas iš mano darbų buvo surinkti nuo lauko pasitaikančius akmenis po to, kai laukas užsėtas, nuakėtas, bet pasėliai dar nesudygę. Jau po karo, kai gyvenau Telšiuose ir pas mus kartais apsilankydavo Baltramiejus, visuomet sutikęs mane sakydavo, kad mano surinkta akmenų krūva dar tebėra ir kad visuomet, kai jis ją pamato, prisimena mane... Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Joshua Shochot Informacija surinkta naudojantis: http://www.yadvashem.org http://www.issigelbejesvaikas.lt/     Baltramiejaus Pagojaus dukros Ievos pasakojimu"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Juozas ir Eugenija gyveno Eugenijos paveldėtame 250 metų Sondeckiams priklausiusiame ūkyje Šašaičiuose, Telšių apskrityje. Šeima turėjo tris vaikus – du sūnus Gediminą ir Algį, bei dukrą Aliną. Juozas turėjo šviesią inžinieriaus konstruktoriaus galvą ir auksines rankas. Užkurys, atėjęs į turtingą žmonos ūkį, pavertė jį vienu labiausiai mechanizuotų. Juozas tęsė Lauryno Sondeckio, Eugenijos tėčio, darbą – Laurynas ūkį visąlaik sumaniai tvarkė, jame diegė naujoves. Tuo metu, kai aplinkiniuose kaimuose elektros nebuvo Juozas su vyresniojo sūnaus Gedimino, studento, pagalba kieme ant karties sumontavo prietaisą, kuris vėjo malūno principu aprūpindavo trobą elektra. Šiame ūkyje gyvenęs Markas Petuchauskas jį atsimena taip: „Tvirtai suręsta dviejų galų žemaitiška troba su ryškiais baltais langais, didžiulis sodas, bičių aviliai, kuriuos taip meistriškai puoselėjo Juozas. Dirbo lėtai, su kažkokiu ypatingu malonumu, susikaupimu, tarytum atlikdamas itin svarbią, sakyčiau mokslinę misiją ar bažnytines apeigas. Didžiulis aptvertas kiemas, viduryje prūdas, už jo kiaulidės, dar toliau svirnas, kitoj pusėj tvartas. Iš čia kasdien švintant išgindavau didelę Kazlauskų bandą – šešiolika melžiamų karvių, keletą telyčaičių, galingą bulių ir keturiasdešimt juodagalvių avių. Mano priešas – piktas didžiulis avinas (taip bent man, dvylikamečiui, tuomet atrodė).“   Holokausto metu pas Kazlauskus per Eugenijos brolį Jackų Sondeckį prieglobstį rado 12 metų žydas berniukas Markas Petuchauskas. Marko tėtis Samuelis Petuchauskas, Šiaulių miesto viceburmistas, apdovanotas LDK Gedimino ordinu, hitlerinės okupacijos pradžioje buvo sušaudytas Paneriuose. Markui ir jo mamai Marijai padėjo ne viena lietuvių šeima. Gavę padirbtus dokumentus Marijos ir Jono Petrausku vardu jie galėjo pasitraukti iš Vilniaus. Dėl saugumo sumetimų mama ir vaikas buvo išskirti – Marija išvažiavo į Nasvyčių dvarą dirbti tarnaite, o Markas piemeniu į Šašaičius pas Kazlauskus.  Visgi gera Juozo Kazlausko širdis neleido mamai ir vaikui ilgai būti atskirtiems – Markas Petuchauskas savo atsiminimuose rašo: „Praėjus kokiam mėnesiui po to, kai Ruzgienė atvežė mane į Šašaičius, Kazlauskas netikėtai pasakė: „Žinai, Joni, vis pagalvoju apie tavo mamą. Kaip ji ten viena, nieko apie tave nežino. Pasikinkysiu arklį ir šoktelsiu jos aplankyti. Vakarop spėsiu sugrįžti, linkėjimus parvešiu.“ Vakarėjant iš tolo jau matau nekantriai lauktą Kazlausko bričką. O joje, negaliu patikėti, laime švytintis mamos veidas. Taip Kazlauskas ant savo galvos užsivertė naujų rūpesčių, pagailėjęs svetimo vaikigalio, nepažįstamos moters.“ Marku visi rūpinosi kaip galėjo – Eugenija matydama, kad vaikas negali valgyti košės iš bendro dubens, vietoj raginimu prisitaikyti jam rytinę košę dėdavo į atskirą lėkštę.  Ir vėliau, kuomet saugumo sumetimais Markui su mama reikėdavo ieškoti naujų slėptuvių, Juozas Kazlauskas visad būdavo šalia.   Po karo Juozo likimas susiklostė tragiškai: „Nebaigęs jokių mokslų, mažaraštis valstietis, jis turėjo šviesią inžinieriaus konstruktoriaus galvą ir auksines rankas. Ir auksinę širdį. Bebaimę karžygio širdį ir filosofo humanisto protą. O tokių žmonių likimai neretai būna tragiški. Nelankąs bažnyčios, Šašaičiuose, gražiosios Varduvos krašte, Žemaičių Kalvarijoje turėjo bedievio ciciliko (socialisto) reputaciją. O dar pasklidusi pokario metais žinia, kad gelbėjo žydus. Visa tai, matyt, lėmė jo žiaurų likimą. Paradoksas. „Buožė“, 40 hektarų savininkas, samdęs ne vieną samdinį, turėjęs pagal sovietų tvarką būti likviduotas kaip klasė. O nužudė jį tie, kurie kovojo prieš sovietus. Po ilgų paieškų buvo rastas miške, pakartas ant vadelių. Veidas buvo taip subjaurotas, kad tik žmona atpažino lavoną. Paskutiniame laiške 1946 m. Juozas Kazlauskas rašė mums, kad Šašaičiuose darosi „karšta“, ir jis žadąs skubiai keltis į Vilnių, kur greitai susitiksim. Nespėjo.“   Po Juozo ankstyvos mirties Eugenija antrą kartą neištekėjo. Vyresni sūnus studijavo Kaune, Eugenija ūkyje augino Aliną. Sovietmečiu abu sūnūs – Algis ir Gediminas buvo suimti, tardomi ir ištremti. Vienas sūnus iš tremties grįžo, kitas – ne. Būdama vyresnio amžiaus Eugenija išsikraustė iš ūkio pas dukrą į Gargždus. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Markas Petuchauskas Marija Petuchauskienė (Lichtmacher) Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt https://righteous.yadvashem.org http://www.lrt.lt/ Juozo ir Eugenijos anūkės Jūratės pasakojimu"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Juozas ir Eugenija gyveno Eugenijos paveldėtame 250 metų Sondeckiams priklausiusiame ūkyje Šašaičiuose, Telšių apskrityje. Šeima turėjo tris vaikus – du sūnus Gediminą ir Algį, bei dukrą Aliną. Juozas turėjo šviesią inžinieriaus konstruktoriaus galvą ir auksines rankas. Užkurys, atėjęs į turtingą žmonos ūkį, pavertė jį vienu labiausiai mechanizuotų. Juozas tęsė Lauryno Sondeckio, Eugenijos tėčio, darbą – Laurynas ūkį visąlaik sumaniai tvarkė, jame diegė naujoves. Tuo metu, kai aplinkiniuose kaimuose elektros nebuvo Juozas su vyresniojo sūnaus Gedimino, studento, pagalba kieme ant karties sumontavo prietaisą, kuris vėjo malūno principu aprūpindavo trobą elektra. Šiame ūkyje gyvenęs Markas Petuchauskas jį atsimena taip: „Tvirtai suręsta dviejų galų žemaitiška troba su ryškiais baltais langais, didžiulis sodas, bičių aviliai, kuriuos taip meistriškai puoselėjo Juozas. Dirbo lėtai, su kažkokiu ypatingu malonumu, susikaupimu, tarytum atlikdamas itin svarbią, sakyčiau mokslinę misiją ar bažnytines apeigas. Didžiulis aptvertas kiemas, viduryje prūdas, už jo kiaulidės, dar toliau svirnas, kitoj pusėj tvartas. Iš čia kasdien švintant išgindavau didelę Kazlauskų bandą – šešiolika melžiamų karvių, keletą telyčaičių, galingą bulių ir keturiasdešimt juodagalvių avių. Mano priešas – piktas didžiulis avinas (taip bent man, dvylikamečiui, tuomet atrodė).“   Holokausto metu pas Kazlauskus per Eugenijos brolį Jackų Sondeckį prieglobstį rado 12 metų žydas berniukas Markas Petuchauskas. Marko tėtis Samuelis Petuchauskas, Šiaulių miesto viceburmistas, apdovanotas LDK Gedimino ordinu, hitlerinės okupacijos pradžioje buvo sušaudytas Paneriuose. Markui ir jo mamai Marijai padėjo ne viena lietuvių šeima. Gavę padirbtus dokumentus Marijos ir Jono Petrausku vardu jie galėjo pasitraukti iš Vilniaus. Dėl saugumo sumetimų mama ir vaikas buvo išskirti – Marija išvažiavo į Nasvyčių dvarą dirbti tarnaite, o Markas piemeniu į Šašaičius pas Kazlauskus.  Visgi gera Juozo Kazlausko širdis neleido mamai ir vaikui ilgai būti atskirtiems – Markas Petuchauskas savo atsiminimuose rašo: „Praėjus kokiam mėnesiui po to, kai Ruzgienė atvežė mane į Šašaičius, Kazlauskas netikėtai pasakė: „Žinai, Joni, vis pagalvoju apie tavo mamą. Kaip ji ten viena, nieko apie tave nežino. Pasikinkysiu arklį ir šoktelsiu jos aplankyti. Vakarop spėsiu sugrįžti, linkėjimus parvešiu.“ Vakarėjant iš tolo jau matau nekantriai lauktą Kazlausko bričką. O joje, negaliu patikėti, laime švytintis mamos veidas. Taip Kazlauskas ant savo galvos užsivertė naujų rūpesčių, pagailėjęs svetimo vaikigalio, nepažįstamos moters.“ Marku visi rūpinosi kaip galėjo – Eugenija matydama, kad vaikas negali valgyti košės iš bendro dubens, vietoj raginimu prisitaikyti jam rytinę košę dėdavo į atskirą lėkštę.  Ir vėliau, kuomet saugumo sumetimais Markui su mama reikėdavo ieškoti naujų slėptuvių, Juozas Kazlauskas visad būdavo šalia.   Po karo Juozo likimas susiklostė tragiškai: „Nebaigęs jokių mokslų, mažaraštis valstietis, jis turėjo šviesią inžinieriaus konstruktoriaus galvą ir auksines rankas. Ir auksinę širdį. Bebaimę karžygio širdį ir filosofo humanisto protą. O tokių žmonių likimai neretai būna tragiški. Nelankąs bažnyčios, Šašaičiuose, gražiosios Varduvos krašte, Žemaičių Kalvarijoje turėjo bedievio ciciliko (socialisto) reputaciją. O dar pasklidusi pokario metais žinia, kad gelbėjo žydus. Visa tai, matyt, lėmė jo žiaurų likimą. Paradoksas. „Buožė“, 40 hektarų savininkas, samdęs ne vieną samdinį, turėjęs pagal sovietų tvarką būti likviduotas kaip klasė. O nužudė jį tie, kurie kovojo prieš sovietus. Po ilgų paieškų buvo rastas miške, pakartas ant vadelių. Veidas buvo taip subjaurotas, kad tik žmona atpažino lavoną. Paskutiniame laiške 1946 m. Juozas Kazlauskas rašė mums, kad Šašaičiuose darosi „karšta“, ir jis žadąs skubiai keltis į Vilnių, kur greitai susitiksim. Nespėjo.“   Po Juozo ankstyvos mirties Eugenija antrą kartą neištekėjo. Vyresni sūnus studijavo Kaune, Eugenija ūkyje augino Aliną. Sovietmečiu abu sūnūs – Algis ir Gediminas buvo suimti, tardomi ir ištremti. Vienas sūnus iš tremties grįžo, kitas – ne. Būdama vyresnio amžiaus Eugenija išsikraustė iš ūkio pas dukrą į Gargždus. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Markas Petuchauskas Marija Petuchauskienė (Lichtmacher) Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt https://righteous.yadvashem.org http://www.lrt.lt/ Juozo ir Eugenijos anūkės Jūratės pasakojimu ​"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Prano tėvai susituokė iš meilės, ne iš apskaičiavimų. Tuo metu tai buvo nesuprantama. Prano tėvas Ignas – turtingas ūkininkas vedė nekilmingą ir neturtingą valstietę Emiliją. Šeima gražiai gyveno Igno paveldėtame ūkyje, susilaukė keturių vaikų, Pranas buvo jauniausias. Kai Pranui buvo šešeri metai įvyko nelaimė – Ignas nukrito nuo stogo ir mirė. Igno seserys našle tapusią Emiliją su keturiais mažais vaikais išvarė iš namų. Kad be vyro ir namų likusi šeima turėtų iš ko pragyventi visiems vaikams teko eiti dirbti. Pranas ganė žąsis, dirbo kitus atsitiktinius darbus. Tačiau tuo pačiu metu sugebėjo baigti pradžios mokyklą, ir ne bet kaip – kadangi buvo labai gabus ir galvotas keturių metų mokslus baigė per du. Vėliau Pranas išsimokslino dar daugiau – kalbėjo rusų, vokiečių ir lotynų kalbomis, buvo veiklus ir aktyvus, užsiėmė vitražais, o jo vitražai iki šiol puošia Vytauto Didžiojo bažnyčią Kaune. Vienu metu pažįstamas siūlė kartu važiuoti į Kanadą, ten kurtis naują gyvenimą, tačiau kaip tik tada Raseinių apylinkėse dirbdamas zakristijonu Pranas susipažino su savo būsima žmona Emilija Kusaite, kuri dirbo šeimininke pas savo pusbrolį kunigą. Į Kanadą neišvažiavo, tačiau 1939 metais iš Nemakščių persikėlė į Alsėdžių apylinkes, į žmonos ūkį. Pranas žmonos šeimos nebuvo sutiktas itin palankiai, nes neturėjo savo žemių, tačiau kurdamas vitražus buvo susitaupęs nemažai pinigų ir jais išsipirko Emilijos žemės dalį iš jos seserų. Per sąlyginai neilgą laiką Pranas pažino apylinkių gyventojus, su jais susidraugavo. Vienas po kito Kareivų šeimoje gimė trys vaikai. 1941 metais visi apylinkių ūkininkai okupuotos valdžios buvo pakviesti į susirinkimą. Susirinkime dalyvavo rusų karininkas ir neblaivi moteris vertusi ūkininkams Lenino laišką, kurio esmė – kolūkis, ūkių kolektyvizacija. Susirinkimo pabaigoje ūkininkai sukėlė protestą ir karininką apmėtė taburetėmis. Karininkas pabėgo, o kitą dieną visi susirinkime dalyvavę ūkininkai buvo suimti. Tai buvo pirmas iš trijų kartų, kuomet Pranas Kareiva buvo suimtas. Ir jei ne jis, tikėtina, kad visų šių žmonių likimas būtų buvęs toks pats kaip Rainių žudynių aukų, tarp kurių buvo ir Emilijos šeimos narių. Pranas laisvai kalbėjęs rusiškai, kai buvo uždarytas kalėjime, įtikino karininką, kad moteris blogai išvertė laišką ir dėl šios priežasties ūkininkai sukilo. Karininkas, matęs, kad laišką vertusi moteris nebuvo blaivi patikėjo Pranu ir visus kalinius paleido. Prano dukra atsimena, kad tėtis namo tąsyk grįžo sverdamas 45 kilogramus. Holokausto metu Pranas ir Emilija, pažinoję beveik visus Alsėdžių apskrityje besislapsčiusius žydus stengėsi kuo galėdami visiems padėti. Liepos mėnesį, kuomet visi Alsėdžių geto žydai buvo sušaudyti, laikinai buvo palikta gyventi tik kailiadirbio Faktoriaus šeima, kol baigs dirbti iš aplinkinių kaimų valstiečių suvežtus kailius. Pranas Kareiva pasinaudojo šia aplinkybe ir slapta pasistengė supirkti iš valstiečių kuo daugiau kailių žaliavos, taip pat jau išdirbtas odas, ir viską nuvežė Faktoriams „išdirbti“, kad šie turėtų daugiau laiko pasirengti pabėgimui. Prano ir nėščios Emilijos šeimoje prieglobstį rado trys moterys, čia jos pragyveno virš metų. Deja, Kareivų šeimos darbininkė, draugavusi su baltaraiščiu, vieną dieną pastebėjo žydes ir išdavė Kareivų šeimą. Žydės spėjo pabėgti, tačiau Praną, nors ir neturėdami įrodymų, ir vėl uždarė į kalėjimą. Vėliau, viskam nurimus, moterys ir vėl grįžo pas Kareivas, kur sulaukė karo pabaigos. Po karo Pranas suprasdamas, koks likimas laukia Lietuvos ūkininkų dalį savo žemių atidavė Emilijos seserimis, tai ir žydų pagalba padėjo išvengti tremties. Tačiau įvykus nesusipratimui dėl sviesto - Prano dukra galvoja, kad tai buvo pretekstas kerštauti – Pranas vėl buvo suimtas. Tik žydų dėka šįkart jis buvo paleistas. Sunkumai čia nesibaigė - šeima naktimis buvo reketuojama. Žinoję, kad Pranas su Emilija slėpė žydus buvo įsitikinę, kad pas juos ras žydų aukso. Kai 1949 metais reketuotojai suspardė Prano ir Emilijos 8erių metų dukrą šeima suprato, kad likti Alsėdžiuose nebegali. Viską atidavę kolūkiui jie išsikraustė. Kurį laiką dirbo įvairius atsitiktinius darbus, kol galop įsikūrė Plateliuose. Prano dukra Elena Vanda yra įsitikinusi, kad, jei ne Prano skvarbus protas ir kalbų mokėjimas, šeimos gyvenimas būtų susiklostęs blogiau. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Gita Braude Belkind Sara Braude Dina Lipman Shusterovich Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt https://righteous.yadvashem.org/   Prano ir Emilijos dukros Elenos Vandos pasakojimu"},{"tag":"Buvęs zakrastijonu 28 m. Alsėdžių bažnyčioje"},{"tag":"Dėl kapo priežiūros pritarė Eufrozinos Kasperavičienės anūkės: Birutė Čubarienė, tel. 061121961  ir Stasė Jokimčienė, tel. 061004599"},{"tag":"GARBĖS PILIETĖ,"},{"tag":"IN REMENBRANCE OF THE BANDAUSKAI FAMILY (EDWARD KATHIE BANDAUSKAS - UNITED STATESA OF AMERICA)  BANDAUSKŲ ŠEIMA Jokūbas 1977-1829 Petronėlė 1767-1847 Jonas 1805-1856 Laurynas 1810-1894 Antanina 1804-1859 Barbora 1839-1899 Jurgis 1815-1871 Marijona 1851-1894 Kazimieras 1862-1899  Juozapas 1864 - emigrated to the USA and buried in Chicago Laurynas 1866 - nežinoma Antanas 1872-1932 Pranciškus 1894-1894 Viktorinas 1909-emigrated to the USA and buried in Chicago Barbora 1888 - nežinoma Ona 1906 - nežinoma Ieva 1908- nežinoma Ona 1923-1997"},{"tag":"KUNIGAS"},{"tag":"Kankinys, 1941 m. birželio 25 d. nukankintas Rainiuose"},{"tag":"Kaulai rasti vykdant Telšių g. rekonstrukciją, Įsakymas dėl leidimo perlaidoti nežinomus kaulus Plu-V-2, 2022-05-26"},{"tag":"Kilęs iš Juodeikių kaimo.Ištremtas į Irkucką 1949 m. Miręs Krasnojarske 1954 m."},{"tag":"Kontaučių Klebonas"},{"tag":"Kunigas"},{"tag":"Laisvės kovų dalyvis"},{"tag":"Nukankintas Rainių miškelyje"},{"tag":"Parvežti palaikai iš Birutės g. k."},{"tag":"Paskutiniai Kontaučių dvaro ir miestelio savininkai"},{"tag":"Pedagogas, chemijos mokytojas ekspertas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas."},{"tag":"Per 1940–1941 m. sovietų okupaciją Alsėdžių valsčiaus ir miestelio gyventojai buvo persekiojami sovietų valdžios. Už 1941 m. vasario 16 d. Alsėdžiuose iškeltą Lietuvos tautinę vėliavą buvo suimti buvęs policininkas Leonas Kusa, batsiuvys Jonas Milius ir ūkininkas Steponas Bubelė. Jie įkalinti Telšių apskrities kalėjime, o prasidėjus Sovietų sąjungos – Vokietijos karui, 1941 m. birželio 24–25 d. naktį sadistiškai nužudyti Rainių miškelyje netoli Telšių. Nužudytųjų kalinių palaikus 1941 m. birželio 28 d. ekshumavus, visų trijų alsėdiškių kankinių kūnai buvo atpažinti, parvežti į Alsėdžius ir liepos 1 d. palaidoti bendrame kape parapijos kapinėse. Ant kapo pastatytas monumentalus betoninis paminklas su trimis kryžiais."},{"tag":"Plungės klebonas ir dekanas"},{"tag":"Plungės klebonas ir vicedekanas"},{"tag":"Rezistencijos dalyvis."},{"tag":"Stalgėnų bažnyčios fundatorius."},{"tag":"Stalgėnų klebonas."},{"tag":"Teisininkas, politinis veikėjas, žemaitis, Alsėdžių respublikos kūrėjas, mokyklos steigėjas, netoliese esančio Brėvikių dvaro savininkas, advokatas, ne vienam ištiesęs pagalbos ranką. Alsėdžių gimnazijai suteiktas  Stanislovo Narutavičiaus vardas."},{"tag":"atnaujinta 2024 m. be leidimo, kapavietė buvo nežinoma"},{"tag":"laidojimu rūpinasi sūnėnas Mindaugas Majauskas, gyv. Kaštonų al. 5-3, Prūsalių k., tel. 861869199"},{"tag":"leido laidoti šeimos kapavietėje, laidojimo proceso atsisakė vykdyti."},{"tag":"neprižiūrimas kapas"},{"tag":"nesitvarko 2021-08-12 skambinau žadėjo susitvarkyti"},{"tag":"nužudytas Rainiuose"},{"tag":"paminklas statytas Adomo Astrausko 1952m."},{"tag":"perlaidota iš Telšių g. k. kapavietės Nr. XIV-48, gauti artimųjų sutikimai: Genovaitės Žilanevičienės, Rimeikio Vaclovo, Vitalijos Kniukštienės"},{"tag":"sušaudytas"},{"tag":"Švenčiausioji Mergele Marija, mūsų valdove, mūsų užtarėja, su savo sūnumi mus sutaikink, savo sūnui mus paveski, savo sūnui atiduoki."},{"tag":"Žlibinų klebonas"}]},{"name":"gimimo_data","titles":{"lt":"Velionio gimimo data","en":"Date of birth of the deceased"},"datatype":"date","x-order":14},{"name":"mirties_data","titles":{"lt":"Velionio mirties data","en":"Date of death of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":15},{"name":"laidojimo_data","titles":{"lt":"Velionio laidojimo data","en":"Date of burial of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":16},{"name":"liudijimo_isdavimas","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo data","en":"Date of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"date","x-order":17},{"name":"isdavimo_vieta","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo vieta","en":"Place of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"string","x-order":18,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_gylis_m","titles":{"lt":"Velionio kapo gylis","en":"Depth of the deceased person's grave"},"datatype":"long","x-order":19,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":-8.0,"max":2.0}},{"name":"rysys_su_palaidotu","titles":{"lt":"Velionio ryšys su kitu kapavietėje palaidotu asmeniu","en":"Relationship of the deceased person to another person buried in the burial plot"},"datatype":"string","x-order":20,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anukas"},{"tag":"anukė"},{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"anūkės vyras"},{"tag":"broliai"},{"tag":"brolis"},{"tag":"brolis, sūnus"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukra, žmona"},{"tag":"dukra-sesuo"},{"tag":"dukrą"},{"tag":"dukterėčia"},{"tag":"duktė"},{"tag":"globėjas"},{"tag":"mama"},{"tag":"mama"},{"tag":"mama birutė beinorienė"},{"tag":"marti"},{"tag":"motina"},{"tag":"motina, vyras"},{"tag":"močiutė"},{"tag":"močiutė bronislava viršilienė"},{"tag":"pirmasis vyras alfonsas butkus"},{"tag":"proanūkas"},{"tag":"proanūkė"},{"tag":"prosenelis"},{"tag":"prosenelė"},{"tag":"pusbrolis"},{"tag":"sesers vyras"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sugyventinis"},{"tag":"sutuoktinis"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnus rimantas bražinskas"},{"tag":"sūnėnas"},{"tag":"teta"},{"tag":"tėtis"},{"tag":"tėtis julius tilvikas"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošviai"},{"tag":"uošvienė"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyras ir žmona"},{"tag":"vyras stanislovas skėrus"},{"tag":"vyras, dėdė"},{"tag":"vyras, sūnus."},{"tag":"vyras, tėvas"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona jadvyga rupšienė"},{"tag":"žmona justina astrauskienė"},{"tag":"žmona paulina vasylienė"},{"tag":"žmona, mama"},{"tag":"žmonos giminaičiai"},{"tag":"žmonos mama"},{"tag":"žmonos sūnus"}]},{"name":"kapa_priziuri","titles":{"lt":"Kapą prižiūrinčio asmens ryšys su velioniu","en":"Relationship of the person maintaining the grave to the deceased"},"datatype":"string","x-order":21,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[]},{"name":"sektorius","titles":{"lt":"Velionio kapavietės sektoriaus identifikatorius. Tai yra kapinėse esantis kvartalas, dažnu atveju išskiriamas pagal matomus takus kapinėse arba pagal pateiktą informaciją iš savivaldybių/ seniūnijų. Mažose kapinėse dažniausiai būna tik vienas kvartalas be jokių skirstymų.","en":"Identifier of the sector of the deceased person's burial plot. This is a section in the cemetery, often distinguished by visible paths in the cemetery or according to information provided by municipalities/elderships. In small cemeteries, there is usually only one section without any divisions."},"datatype":"string","x-order":22,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"0"},{"tag":"000"},{"tag":"01"},{"tag":"02"},{"tag":"03"},{"tag":"04"},{"tag":"05"},{"tag":"06"},{"tag":"07"},{"tag":"08"},{"tag":"09"},{"tag":"1"},{"tag":"10"},{"tag":"11"},{"tag":"12"},{"tag":"13"},{"tag":"14"},{"tag":"15"},{"tag":"16"},{"tag":"17"},{"tag":"18"},{"tag":"19"},{"tag":"2"},{"tag":"20"},{"tag":"21"},{"tag":"22"},{"tag":"3"},{"tag":"4"},{"tag":"5"},{"tag":"6"},{"tag":"6A"},{"tag":"7"},{"tag":"8"},{"tag":"9"},{"tag":"N"},{"tag":"S"}]},{"name":"eile","titles":{"lt":"Velionio kapavietės eilė kapinėse, jei ji egzistuoja (ypač naudojama tvarkingo išplanavimo ir naujose kapinėse). Jeigu kapinėse nebuvo naudojamos eilės, tuomet žymima 000.","en":"Row of the deceased’s grave in the cemetery, if it exists (especially used in orderly-layout and new cemeteries). If rows were not used in the cemetery, then 000 is indicated."},"datatype":"string","x-order":23,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"005"},{"tag":"006"},{"tag":"007"},{"tag":"008"},{"tag":"009"},{"tag":"010"},{"tag":"011"},{"tag":"012"},{"tag":"013"},{"tag":"014"},{"tag":"015"},{"tag":"016"},{"tag":"017"},{"tag":"018"},{"tag":"019"},{"tag":"01A"},{"tag":"020"},{"tag":"021"},{"tag":"022"},{"tag":"023"},{"tag":"024"},{"tag":"025"},{"tag":"026"},{"tag":"027"},{"tag":"028"},{"tag":"029"},{"tag":"02A"},{"tag":"030"},{"tag":"03A"}]},{"name":"kapaviete","titles":{"lt":"Velionio kapavietės numeris kapinėse","en":"Number of the deceased’s grave in the cemetery"},"datatype":"string","x-order":24,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"vieta_kape","titles":{"lt":"Velionio palaidojimo vieta kapavietėje. Pavyzdžiui, 3 vietų kapavietėje per vidurį laidojamam velioniui būtų žymima 2.","en":"Burial location of the deceased person within the burial plot. For example, in a burial plot with 3 spaces, a deceased person buried in the middle would be marked as 2."},"datatype":"long","x-order":25,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":1.0,"max":7.0}},{"name":"geometrija","titles":{"lt":"Velionio kapavietės vietos taško koordinatės pagal WGS84 / Pseudo-Mercator koordinačių sistemą.","en":"Coordinates of the point location of the deceased person's burial plot according to the WGS84 / Pseudo-Mercator coordinate system."},"datatype":"string","x-order":26,"x-filterType":"TEXT"}]}}
Title translated	{'lt': 'Savivaldybių kapinių registro duomenys (plunges_rajonas)', 'en': 'Data of the Register of Municipal Cemeteries (plunges_rajonas)'}