Additional Information

Field	Value
Data last updated	August 21, 2026
Metadata last updated	October 5, 2026
Created	August 21, 2026
Format	['json']
License	No License Provided
Resource type	distribution
Access rights
Applicable legislation
Conforms to
Contact point
Description	The package contains data on the digitalised graves of cemeteries belonging to the municipalities of Lithuania and the deceased buried there. The characteristics of the tombs shall be indicated: length, width, size, number of buried deceased persons, WGS coordinates of the tombs, additional information. The characteristics of the buried deceased shall also include: name, surname, sex, dates of birth, death and burial, and data relating to his tomb (contact with other persons buried in the tomb, person supervising the tomb, depth of the tomb, place in the joint cemetery plan).
Documentation
Endpoint description
Endpoint URL
Keywords
Landing page
License	Creative Commons Attribution 4.0 International
Publisher
Serves dataset
Theme
Title	Data of the Register of Municipal Cemeteries (kupiskio_rajonas)
First field	DSR000001
Access URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188774975/tables/kupiskio_rajonas/query
Availability
Byte size	11886716
Checksum
Compression format
Download URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188774975/tables/kupiskio_rajonas/query
Has policy
Language	English Lithuanian
Linked schemas
Media type	json
Modification date	September 1, 2026
Packaging format
Release date	September 5, 2024
Rights
Spatial resolution
Status	Completed
Temporal resolution
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":26,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Valstybės Duomenų Agentūros įrašo identifikatorius","en":"Record identifier of the State Data Agency"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_id","titles":{"lt":"Kapavietės identifikatorius","en":"Burial plot identifier"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"savivaldybe","titles":{"lt":"Savivaldybės pavadinimas","en":"Municipality name"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Kaišiadorių savivaldybė"},{"tag":"Kupiškio rajono savivaldybė"}]},{"name":"kapines","titles":{"lt":"Kapinių pavadinimas","en":"Cemetery name"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Adomynės kaimo kapinės"},{"tag":"Alizavos kapinės"},{"tag":"Antašavos miestelio kapinės"},{"tag":"Apirbų kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Ažuvadžių kaimo kapinės"},{"tag":"Bagdonių kaimo konfesinės kapinės"},{"tag":"Bajorų kaimo kapinės (Kupiškio r.)"},{"tag":"Dailiūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Daukų kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Dominikonų vienuolių senųjų kapinių ir Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos komplekso Dominikonų vienuolių senosios kapinės"},{"tag":"Gikonių kaimo kapinės"},{"tag":"Girvalakių kaimo kapinės"},{"tag":"Griciūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Gyvakarų kaimo kapinės"},{"tag":"I-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės (Bražiškių I k.)"},{"tag":"Jokšių kaimo kapinės"},{"tag":"Juodinių kaimo I-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės"},{"tag":"Juodpėnų kaimo kapinės"},{"tag":"Jurėniškių kaimo kapinės"},{"tag":"Kandrenėlių kaimo kapinės"},{"tag":"Kandrėnų kaimo kapinės"},{"tag":"Keginių kaimo kapinės"},{"tag":"Kepurių kaimo kapinės"},{"tag":"Knygnešio Kazio Buroko kapas"},{"tag":"Kreipšių kaimo kapinės"},{"tag":"Kuosėnų kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Kupiškio laisvamanių senųjų kapinių kompleksas"},{"tag":"Kupiškio m. Lietuvos karių ir 1941 m. birželio sukilimo dalyvių kapai"},{"tag":"Kupiškio miesto naujosios civilinės kapinės"},{"tag":"Kupiškio miesto senosios civilinės kapinės"},{"tag":"Laičių kaimo kapinės"},{"tag":"Laukminiškių kaimo kapinės"},{"tag":"Lukonių kaimo kapinės"},{"tag":"Mikiškių kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Miliūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Mičiūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Mičiūnų kaimo kapinės (Kupiškio r.)"},{"tag":"Miškonių kaimo kapinės"},{"tag":"Narbutų kaimo kapinės"},{"tag":"Nociūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Nodiejiškių kaimo kapinės"},{"tag":"Obonių kaimo kapinės"},{"tag":"Palėvenėlės kaimo kapinės"},{"tag":"Palėvenėlės kapinės (Naujosios)"},{"tag":"Palėvenės miestelio kapinės"},{"tag":"Paprūdžių kaimo senosios kapinės, vad. Milžinkapiu"},{"tag":"Punkiškių kaimo kapinės"},{"tag":"Puponių II kaimo kapinės"},{"tag":"Puponių kaimo kapinės"},{"tag":"Puponių kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Rapackų šeimos senosios kapinės vad. Puknių k. antrosiomis kapinėmis"},{"tag":"Rudikų kaimo kapinės"},{"tag":"Salamiesčio kaimo kapinės I"},{"tag":"Senosios Ilčiūnų kapinaitės"},{"tag":"Skverbų kaimo kapinės"},{"tag":"Stračnių kaimo kapinės"},{"tag":"Stukonių kaimo kapinės"},{"tag":"Subačiaus mst. kapinės (Čirpiškis)"},{"tag":"Suvainių kaimo kapinės"},{"tag":"Tatkonių kaimo kapinės"},{"tag":"Terpeikių kaimo kapinės"},{"tag":"Tvirų kaimo kapinės"},{"tag":"Uoginių kaimo kapinės"},{"tag":"Vaduvų (Viluinių) kaimo kapinės"},{"tag":"Vaduvų kaimo kapinės"},{"tag":"Vilniaus kaimo kapinės"},{"tag":"Virbališkių kaimo kapinės"},{"tag":"Vizbarų kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Vėderiškių kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Vėveliškio k. senosios kapinės"},{"tag":"Čivonių kaimo kapinės"},{"tag":"Šaltenių kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Šimonių miestelio kapinės"},{"tag":"Švedukalnio (Mituvos, Totorių, Suomių) senosios kapinės"},{"tag":"Žaidelių kaimo kapinės"},{"tag":"Žasinyčių kaimo I-ojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapinės"}]},{"name":"ar_neatpazintas","titles":{"lt":"Neatpažinto velionio požymis","en":"Indicator of an unidentified deceased person"},"datatype":"boolean","x-order":5},{"name":"ar_perlaidotas","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo perlaidotas","en":"Indicator of whether the deceased was reburied"},"datatype":"boolean","x-order":6},{"name":"ar_urnoje","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis palaidotas urnoje","en":"Indicator of whether the deceased is buried in an urn"},"datatype":"boolean","x-order":7},{"name":"vardas","titles":{"lt":"Velionio vardas","en":"First name of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"pavarde","titles":{"lt":"Velionio pavardė","en":"Surname of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"lytis","titles":{"lt":"Velionio lytis, išskaičiuota iš asmens kodo.","en":"Gender of the deceased person, calculated from the personal identification number."},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Moteris"},{"tag":"Vyras"}]},{"name":"ar_izymybe","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo žinomas asmuo","en":"Indicator of whether the deceased was a known person"},"datatype":"boolean","x-order":11},{"name":"veikla","titles":{"lt":"veikla","en":"veikla"},"datatype":"string","x-order":12,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"aprasymas","en":"aprasymas"},"datatype":"string","x-order":13,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1938 m. apdovanotas 1-os rūšies 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi"},{"tag":"1941m tremtiniams. Mažylis Juozas  1889 - 1942m. palaidotas prie Laptevų jūros Bykov-Mys Ledo kalne."},{"tag":"1999-07-02 pripažintas kario savanorio statusas, 1999-09-03 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis."},{"tag":"1999-11-22 LR prezidento apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, štabo adjutantas, Montės partizanų būrio vadas"},{"tag":"8-ojo pėst. Kauno kun-ščio Vaidoto pulko eilinis J. Gelažavičius"},{"tag":"Adomynės vargonininkas"},{"tag":"Agronomas, literatas Liudvikas Šeštokas gimė 1935 02 19 Miliūnų kaime, (Kupiškio r.). 1940–1945 m. lankė pradžios mokyklą, 1950–1953 m. mokėsi vakarinėje septynmetėje mokykloje. Jaunystėje dirbo laiškininku, elektriku ir traktorininku, o baigęs Salų žemės ūkio technikumą – „Vienybės“ kolūkio brigadininku, agronomu, sandėlininku. Daugiau nei 40 metų L. Šeštokas buvo periodinės spaudos bendradarbis: spausdino straipsnius, vaizdelius, eilėraščius, noveles rajoninėje bei respublikinėje spaudoje. Jis taip pat pasižymėjo kaip dainininkas, šokėjas, muzikantas ir aktorius. 1998 m. susikūrus Kupiškio rajono literatų klubui „Lėvens balsai“ buvo pirmasis pirmininkas (iki 2001 m.). 1994 m. pasirodė jo publicistikos ir novelių knygelė „Prisiminimų upė“, kurioje atspindima Miliūnų kaimo istorija ir žmonių likimai. 1999 m. išėjo poezijos knygelė „Meilė paslaptis saugo“. Mirė 2003 04 06, palaidotas Miliūnų kaimo kapinėse."},{"tag":"Aktorė, pirmoji režisierė moteris Lietuvoje Unė Babickaitė-Graičiūnienė (Uny Baye) gimė 1897 04 19 Laukminiškiuose (Kupiškio r.). Mokėsi pradžios mokykloje, Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1914–1918 m. gyveno Petrograde, mokėsi Polako muzikos, dramos ir operos kursuose, Petrogrado imperatoriškoje konservatorijoje. 1918–1919 m. Kauno „Dainos be scenos“ draugijos dramos būrelio vadovė. 1919 m. pabaigoje dėl nesutarimų su Antanu Sutkumi ir kitais režisieriais išvyko į JAV, vaidino amerikiečių filmuose. Aktorė nesutiko priimti JAV pilietybės, tai turėjo įtakos tolesnei jos karjerai. 1926–1927 m. su vyru Vytautu A. Graičiūnu gyveno Kaune, 1928–1935 m. – Anglijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Londone su režisieriumi F. Komisarževskiu sukūrė teatro trupę, vaidino Paryžiaus Eliziejaus laukų „Femina“ teatruose. 1935 m. grįžo į Lietuvą, 1936–1939 m. Šiaulių sąjungos teatro vadovė, 1948–1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto dramos būrelio vadovė. Rinko eksponatus teatro muziejui (kolekcija eksponuojama Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje). 1951 m. nuteista 5 metams lagerio. 1953 m. grįžo į Kauną. Mirė 1961 08 01, palaidota Palėvenės miestelio kapinėse. Babickų sodyboje veikia Laukminiškių kaimo muziejus, nuo 2016 m. Kupiškyje organizuojamas Unės Babickaitės profesionalių teatrų festivalis „Art do“."},{"tag":"Akušerė, kraštotyrininkė Stefanija Glemžaitė gimė 1885 10 10 Kupiškyje. Gyvendama pas tėvus pramoko siūti ir 1906 m. išvyko į Peterburgą. Įsidarbino namų siuvėja, o vakarais lankė siuvimo kursus. 1909 m. grįžo į Kupiškį, platino kupiškėnų studentų atvežtą nelegalią literatūrą. 1911–1919 m. vėl gyveno Peterburge, globojo čia atvykusias mokytis jaunesnes seseris ir brolius, 1914 m. baigė akušerijos mokyklą. 1919 m. pavasarį grįžo į Kupiškį ir dirbo akušere. 1923 m. baigė papildomus akušerijos kursus Kaune. 1924–1925 m. tėvų namuose savo lėšomis įrengė ir išlaikė butą gimdyvėms (5 lovos). Dirbo akušere Šimonyse, Kaune, 1941–1957 m. – Kupiškio ligoninės gimdymo skyriuje. Visą gyvenimą rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo tautosaką ir liaudies medicinos papročius, užrašė per 200 dainų su melodijomis. Kartu su seserimi Elvyra Dulaitiene parengė darbus: „Kaimo moterų nėštumas, gimdymas ir kūdikių priežiūra prietaruose Kupiškio ir Šimonių apylinkėse“ (1948), „Liaudies medicina prietaruose“, „Senoji liaudies gyvulininkystė ir žemės ūkis“ (1948). Kartu su seserimis Kupiškio ir kitiems Lietuvos muziejams perdavė per 6000 eksponatų. Mirė 1974 08 26, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Architektas Žybartas Simonaitis gimė 1929 03 20 Juodžiūnuose (Kupiškio r.). 1947 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, 1953 m. – Kauno politechnikos institutą. Žymesni objektai, kuriuose atliko architektūrinius tyrimus, vedė restauravimo darbus: Kauno, Panemunės, Raudonės, Videniškių pilys, Vilniaus miesto Subačiaus vartai, 15 individualių gyvenamųjų namų, 30 užmiesčio poilsio vilų soduose ir 10 antkapinių ir kitų paminklų autorius. Respublikinės premijos (1978 m.) laureatas. Vilniaus kupiškėnų klubo pirmininkas (1991–1997 m.), aktyvus narys. Jo ir kitų kupiškėnų iniciatyva Kupiškio krašte pastatyta daug paminklų, kurie skirti čia seniau veikusioms mokykloms, žymiems kupiškėnams atminti. Mirė 2019 04 08, palaidotas Šimonių miestelio kapinėse."},{"tag":"Architektė Gražina Pajarskaitė (Gaga) gimė 1944 09 22 Juodžiūnuose (Kupiškio r.). Jau mokydamasi Šimonių vidurinėje mokykloje svajojo, kad bus architektė. 1968 m. baigė tuometinį Valstybinį dailės institutą, baigiamajam darbui projektavo parodų paviljonų kompleksą. Dirbo Miestų statybos ir projektavimo institute su pačiais įdomiausiais to laiko architektais: Eduardui Chlomauskui padėjo įrengti Vilniaus sporto rūmus, Nijolei Bučiūtei – projektuoti Operos ir baleto teatro interjerą, Vytautui Čekanauskui – kurti LKP Centro komiteto (dabartinių Vyriausybės) rūmų interjerą. Bendradarbiavo su architektų Gedimino Baravyko, Leonido Merkio ir Sauliaus Šarkino komanda. G. Baravyko paskatinta, 1981 m. G. Pajarskaitė pristatė savo kūrybą pasaulinėje architektūros bienalėje Sofijoje (Bulgarija). Jos projektas „Dialogas su Laurynu Stuoka-Gucevičiumi“ pateko į 40-ies geriausių turą, architektė buvo apdovanota bienalės atminimo medaliu. Yra laimėjusi trečią vietą tarptautiniame konkurse už Erfurto (Vokietija) halės interjero projektą. Sėkmingai konkuravo kuriant Paryžiaus operos interjerą. 1988 m. Dailininkų sąjunga pakvietė ją dirbti Parodų rūmų, vėliau pervadintų Šiuolaikinio meno centru (ŠMC), direktoriaus pavaduotoja. 1997 m. palikusi šias pareigas tvarkė Kazio Varnelio namų-muziejaus ekspoziciją, įrengė nuolatinę ekspoziciją Teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje, mažuosiuose Radvilų rūmuose, tvarkė Kanados lietuvių Antano ir Anastazijos Tamošaičių galeriją „Židinys“, dirbo Vilniaus dailės akademijoje. 1999 m. buvo Kauno tekstilės bienalės architektė. Po kelerių metų drauge su Birute Kulnyte pertvarkė Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) centrinių rūmų erdvę ir pavertė LNM moderniu, patraukliu muziejumi. Išėjusi į pensiją apsigyveno su mama gimtajame kaime. 2013 m. Kupiškio etnografijos muziejuje parengė nuolatinę ekspoziciją, kuri atskleidžia XIX a. pab. – XX a. pr. kaimo žmogaus buitį ir būtį – gyvenimą nuo lopšio iki mirties. Jos profesinės veiklos geografija Kupiškiu nesiribojo, ji siekė Panevėžį, Telšius, kartais ir Vilnių. Mirė 2019 01 24, palaidota Šimonių miestelio kapinėse."},{"tag":"Bažnyčios fundatorius"},{"tag":"Bibliotekininkė, kraštotyrininkė Janina (Jonė) Žebrytė gimė 1929 09 01 Šalnakundžių kaime (Kupiškio r.). Mokyklą lankė Puponyse, Kupiškyje. 1954 m. baigė Vilniaus universitetą. 1954–1966 m. dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Persikėlusi į Vilnių, 1966–1989 m. dirbo bibliografe Lietuvos respublikinėje bibliotekoje rankraščių skyriuje. Parengė bibliografines rodykles: „Pažinkime gimtąjį kraštą“ (1974, 1979, 1992), apžvalgą „Asmenų archyvai“ (1989). Prisiekusi kraštotyrininkė, išbandė tautosakos rinkėjos darbą. Buvo subūrusi Puponių etnografinį ansamblį. Rinko medžiagą Puponių kaimo istorijai, išleido knygą „Puponių kaimas“ (2000), knygelę apie jaunalietuvių veiklą Kupiškio krašte „Paberžių jaunalietuviai ir jų vadas Jonas Augulis“ (2000), „Kupiškėnų skautai ir šauliai“ (2012), „Kupiškio žiemos žemės ūkio mokykla“ (2005). Parašė daug straipsnių „Kupiškėnų enciklopedijai“. 2011 m. apdovanota Kupiškio rajono mero ženkleliu „Už nuopelnus“. Mirė 2011 08 17, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Disidentas, rašytoja, kalinys, pogrindžio spaustuvininkas"},{"tag":"Elena ir Juozapas Markevičiai su septyniais vaikais Romu, Valerija, Jonu, Vladu, Jadvyga, Marija ir Regina gyveno Trinapolyje, netoli Subačiaus. Karo metais ši šeima nuo mirties išgelbėjo devynis žmones. Juozapas Markevičius nuo seno pažinojo Subačiaus krautuvininką Volfą Kušnerį. Kušnerio žmona buvo suimta ir nužudyta pirmomis karo dienomis. Kušneris su trimis savo vaikais – trylikos metų Asia, aštuoniolikos Sonia ir septynerių metų sūnumi Josefu – atėjo pas Juozą Markevičių ir paprašė gelbėti. Juozapas Markevičius juos priglaudė svirne. Netrukus prie jų prisidėjo Sima Ševelytė ir du pabėgėliai iš Lenkijos. Nuo 1943-iųjų į Trinapolio vienkiemį, pabėgę iš priverstinių darbų Panevėžyje, atėjo Šolomas Šorenzonas ir Špindelis. Visada grėsė pavojus, kad juos gali sugauti naciai ar jų pagalbininkai. Buvo nelengva išmaitinti tiek daug žmonių ir pasirūpinti kitais jų poreikiais. Nepamainomi Juozapo Markevičiaus padėjėjai gelbėjant žmones buvo jo vyresnieji vaikai Jonas, Romas, Vladas, Marija ir Valerija. Jonas Markevičius pasakojo: Susidarė didelė kuopa, reikėjo maisto aštuoniolikai burnų. Sesuo kepė duoną, man teko nešti pieną, krūmuose virti valgyti. Po karo Juozapas Markevičius, jo sūnus Romas ir dukra Valerija buvo ištremti į Sibirą. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Sima Cijonienė Šolomas Šorenzonas Špindelis Volfas Kušneris Volfo Kušnerio vaikai Sonia, Asia ir Josefas Levinas Keselis"},{"tag":"Etnografinio teatro „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ dalyvė, Kupiškio krašto dainų pateikėja Konstancija Dovydaitė-Jugulienė gimė 1899 09 30 Biriečių kaime (Kupiškio r.). Meilę dainai paveldėjo iš motinos, kuri buvo geriausia kaimo giedotoja. Nuo 1966 m. spektaklio „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ Jaunoji. Kiekvieną kartą raudojo iš širdies, visuose 600 spektaklių. Scenoje pergyveno keletą Jaunikių. Su spektakliu išvažinėjo visą Lietuvą. Paskutinį kartą į sceną išėjo jau būdama 90 metų. Vaidino ir kitame etnografinio teatro spektaklyje „Šienpjovių dainos“, dainavo Vlado Zinkevičiaus vadovaujamame pensininkų chore. Padainavo nemažai kupiškėniškų dainų, žaidimų, kurių įrašai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve, Kupiškio kultūros centre. Apdovanota LTSR meno saviveiklos žymūno ženkleliu. Mirė 1998 07 30, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Daugelio kupiškėnų atmintyje K. Jugulienė išliko vestuvių Jaunoji – liekna, tiesi, metų naštos nepalenkta."},{"tag":"Etnografė, pedagogė Mikalina Glemžaitė gimė 1891 09 02 Kupiškyje. Pradžios mokslą išėjo privačiai namuose, trumpai mokėsi Kupiškio parapijos mokykloje. 1908 m. rugpjūčio mėnesį kartu su seserimi Paulina įstojo į „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. Mokytojavo įvairiose vietose. Vėliau dirbo Kaune „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, Dotnuvoje dėstė rankdarbių ir siuvimo kursą. Dirbdama pedagoginį darbą, ji ne tik rinko eksponatus, užrašinėjo tautosaką, bet rengė etnografines ir rankdarbių parodas. Sudarė 43 albumus su audinių pavyzdžiais. Išleido knygas: „Kupiškėnų vestuvininkai“ (1936), „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“ (1939), „Lietuvių tautiniai drabužiai“ (1955) ir kitas. Kraštotyrininkė Mikalina Glemžaitė mirė 1985 03 29, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Daug seserų Glemžaičių surinktų eksponatų, parengtų darbų yra Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose."},{"tag":"Felčeris, visuomenės veikėjas Tomas Gižinskas gimė 1884 08 17 Butkūnuose (Kupiškio r.). Pradinį mokslą baigė tėviškėje. Nuo 1905 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje, įgijo medicinos felčerio specialybę, dirbo Dnieprovskio gamyklos felčeriu. Pasižymėjo visuomenine veikla: buvo ligonių kasos, taupomosios kasos, invalidų sąjungos, katalikų labdaros draugijos narys, gamyklos kooperatyvo (turėjusio 12 tūkst. narių) vicepirmininkas. 1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Karo ligoninėje Kaune. Vėliau Kauno „Nemuno“ ir Brolių Tilmansų fabrikų gydytojas. 1926–1927 m. kaip lenkų atstovas dalyvavo III Seimo darbe. 1932 m. iš tėvo paveldėjęs ūkį grįžo į tėviškę, ūkininkavo, Šimonyse dirbo felčeriu. 1954–1959 vadovavo Šimonių ambulatorijai. Tarpukariu buvo vienintelis medikas Šimonių valsčiuje. Mirė 1965 07 06, palaidotas šeimos kape Šimonių miestelio kapinėse. Gimimo data 1884-06-18 nustatyta pagal įrašą krikšto metrikų knygoje. Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1884 m. sausio 17 d. ar 1884 m. rugpjūčio 17 d. Tėvai: Adolfas Gižinskas (apie 1844 – 1921) ir Felicija Šveikauskaitė-Gižinskienė (apie 1852 – 1891) – lenkų kilmės dvarininkai bajorai. Brolis ir seserys: Adolfas Gižinskas (? – po 1921), sesuo dvynė Marijona Gižinskaitė (1884 – iki 1921), Kamilė Gižinskaitė (? – po 1921). Pradinį išsilavinimą įgijo tėviškėje. 1893 m. kartu su broliais išvyko į Kamenskoje (Ukraina), kur iki 1899 m. baigė gimnaziją. 1899–1903 m. mokėsi Jekaterinoslavo (dabar – Dniepropetrovskas, Ukraina) felčerių mokykloje. 1903–1904 m. T. Gižinskas dirbo Jekaterinoslave felčeriu. 1904 m. spalio 3 d. jis buvo mobilizuotas į karinę tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje ir 1904–1910 m. tarnavo Borisoglebske (Voronežo sritis, Rusija) 6-ajame raitelių pulke vyresniuoju felčeriu. 1910 m. pavasarį demobilizuotas, T. Gižinskas grįžo į Jekaterinoslavą, pusmetį dirbo Dniepro fabriko epidemijos (choleros) barako vedėju, paskui 1910–1920 m. buvo to paties fabriko ligoninės felčeris. Jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Invalidų sąjungos ir Katalikų labdaros draugijos narys, gamyklos kooperatyvo, turėjusio 1,2 tūkst. narių, vicepirmininkas. 1920 m. pradžioje T. Gižinskas grįžo į Lietuvą ir apsistojo Kaune, kur gyveno 1920–1932 m. 1920 m. liepą jis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir iki 1920 m. gruodžio dirbo Kauno karo ligoninėje IV epideminio skyriaus vedėju. 1921–1929 m. jis buvo akcinės bendrovės \"Nemunas\" ambulatorijos vedėjas, 1929–1932 m. – Kauno miesto ligonių kasos gydytojo-kontrolieriaus pavaduotojas. 1928–1932 m. jis buvo Lietuvos medicinos felčerių sąjungos vicepirmininkas ir iždininkas. Nuo 1920 m. T. Gižinskas dalyvavo Lietuvos lenkų visuomeninėje veikloje, buvo vienas iš Bendros lenkų darbo žmonių sąjungos (Ogolny polski związek Zawodowy ludzi pracy) steigėjų. 1926 m. birželį 2-ojoje Kauno rinkimų apygardoje T. Gižinskas kaip Lenkų miesto ir kaimo darbininkų sąrašo atstovas buvo išrinktas III Lietuvos Respublikos Seimo nariu, buvo vienas iš keturių Lenkų frakcijos narių, kol 1927 m. balandžio 12 d. šis Seimas buvo paleistas. Jis buvo Darbo ir socialinės komisijos bei Švietimo komisijos narys. Kaip tautinių mažumų frakcijų atstovas jis pasisakė už valstiečių liaudininkų inicijuotą interpeliaciją Ministrui Pirmininkui. 1932 m. T. Gižinskas persikėlė į gimtinę, buvusią tuometiniame Šimonių (Kupiškio r.) valsčiuje. 1932–1940 m. jis dirbo Šimonių sveikatos punkto vedėju, buvo šio punkto felčeris, dirbo ligonių kasoje. Kartu jis ūkininkavo gimtajame Butkūnų kaime, turėjo iš tėvų paveldėtą 17 hektarų ūkį. 1940–1941 m. pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje jo ūkis buvo nacionalizuotas, T. Gižinskas tuo metu buvo Šimonių ambulatorijos vedėjas, paskui kelis mėnesius dirbo felčeriu, 1941 m. pavasarį buvo trumpam perkeltas į Troškūnus (Anykščių r.) ambulatorijos vedėju, vasarą vėl grįžo į Šimonių ambulatoriją ir 1941–1949 m. buvo jos vedėjas. Jis  buvo patekęs į tremtinių sąrašus, bet vietiniams žmonėms energingai jį užstojus, liko neištremtas. 1949–1950 m. T. Gižinskas dirbo Viešintų (Anykščių r.) ambulatorijos vedėju, 1950 m. nuo sausio iki rugpjūčio buvo Svėdasų (Anykščių r.) ambulatorijos vedėjas, o nuo rugjūčio iki lapkričio – Adomynės (Kupiškio r.) felčerių-akušerių punkto vedėjas. 1950–1959 m. T. Gižinskas vėl dirbo Viešintų ambulatorijos vedėju, kol išėjo į pensiją. Tarp viešintiškių jis išgarsėjo kaip įžvalgus gydytojas, ypač tiksliai diagnozavęs ir gydęs plaučių uždegimą, kitas plaučių ligas, greta medikamentų taikęs ir liaudiškas gydymo priemones. 1959–1963 m. jis gyveno tėviškėje, ūkininkaudamas 6 arų sklypelyje prie namų, dalį laiko praleisdamas ir Kaune pas dukteris Eugeniją ir Sofiją. 1961 m. rugpjūtį šventė savo šeimos auksinę sukaktį. Senatvėje dėl pablogėjusios sveikatos nebegalėdamas vienas tvarkytis, 1963–1965 m., iki gyvenimo pabaigos, jis gyveno Rudaminoje (Vilniaus r.) pas dukterį Ireną. Buvo vedęs 1911 m., žmona Kazimiera Kolarska-Gižynska (1892–1974). Šeimoje užaugo 6 vaikai: Irena Gižinskaitė-Christauskienė (1912–1990) – pedagogė, Tomas Gižinskas (1914–1985) – ekonomistas, Eugenija Gižinskaitė-Tamoliūnienė (1919–1983) – ikimokyklinio ugdymo pedagogė, Adolfas Gižinskas (1922–1984) – kunigas Prancūzijoje ir Lenkijoje, Marija Gižinskaitė (1923–1986) – namų šeimininkė ir Sofija Gižinskaitė-? (1930–1997) – prekybininkė. Užaugino dar tris mirusio brolio vaikus. Laisvalaikiu mėgo žaisti kortomis, ypač preferansą, mėgo dirbti sode ir darže. Mirė 1965 m. liepos 6 d. Rudaminoje (Vilniaus r.). Palaidotas Šimonių (Kupiškio r.) kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina metalinis skulptūrinis karūnuotas obeliskas su įrašais metalinėmis raidėmis jo sienose. Dešiniojoje sienoje įrašas: \"Tomasz / Gižynski / 1884–1965 / Kazimiera / Gižynska / 1892–1974\".  T. Gižinsko gyvenimas ir politinė veikla pristatyta \"Didžiojo Lietuvos parlamentarų biografinio žodyno\" tome \"Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas\" (2007 m.)."},{"tag":"Fotografas Povilas Šinskis gimė 1878 09 26 Valiuliškiuose (Biržų r.). Skaityti ir rašyti pramoko iš žydo kromelniko. Bagdalavos gydytojo K. Zaborskio dėka išvyko į Maskvą, dirbo siuvėju. Ten susidomėjo fotografija, įsigijo reikiamą techniką ir, grįžęs į Lietuvą, Panevėžyje ėmė verstis siuvėjo bei fotografo amatais. I pasaulinio karo metais tarnavo divizijos štabo fotografu. Apie 1918 m. grįžo į Panevėžį, o 1922 m. įsikūrė Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje. M Šiaučiūno namuose įsteigė fotoateljė. 1932 m. pasistatė namuką Biržų gatvėje ir priestate įrengė foto ateljė. Mėgo fotografuoti gamtoje, žmonių sambūrius, daug objektų ir įvykių užfiksavo aplinkiniuose kaimuose (Geležiuose, Tiltagaliuose, Paežeryje, Palaukiuose, Karsakiškyje). Eksperementavo: darė stereofotografijas, foto montažus, vinjetes, naudojo trafaretus, spalvindavo nuotraukas. Ilgą laiką buvo vienintelis profesionalus fotografas Subačiaus apylinkėse, įamžino daugelį svarbiausių šio krašto įvykių, švenčių, kasdienį gyvenimą. Mirė 1974 08 03, palaidotas Stračnių kapinėse. Didelė dalis fotografo palikimo pasklidę privačiuose albumuose, nemažai nuotraukų saugo Kupiškio etnografijos ir Panevėžio kraštotyros muziejai."},{"tag":"Gydytojas terapeutas Petras Černiauskas gimė 1904 07 20 Vytėnuose (Pasvalio r.). 1927 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1927–1937 m. studijavo VDU Medicinos fakultete. 1938–1965 dirbo Subačiuje. Buvo pirmasis valstybės išlaikomas gydytojas miestelyje, ambulatoriją įkūrė savo privačiame bute. 1944 m. kartu su I. Franckevičiumi liko vieninteliai gydytojai Kupiškio krašte. 1946 m. vadovavo Kupiškio aps. Sveikatos apsaugos skyriui. 1949 m. P. Černiausko iniciatyva Subačiuje atidaryti gimdymo namai (8 lovos), kurie 1952 m. perorganizuoti į gimdymo skyrių ir perkelti į kitas patalpas (Biržų g. 49). Čia buvo atidarytas Terapinis skyrius, perkelta ambulatorija. Subatėnų buvo labai gerbiamas ir mylimas daktaras. Mirė 1965 11 25, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse. Miestelio medikų iniciatyva ir subatėnų lėšomis 1970 m. ant jo kapo pastatytas paminklinis akmuo. 1991 m. Petro Černiausko vardu pavadinta viena Subačiaus gatvė (buv. J. Janonio)."},{"tag":"KRAPAVICKAS POVILAS [1869 Račiupėnuose (Kupiškio r.) – 1951 12 05 ten pat, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse], ūkininkas, knygnešys, visuomenininkas. Palaikė ryšius su knygnešiais Juozu Madeikiu, Povilu Petroniu ir kt. P. Krapavicko ūkyje knygas slėpdavo knygnešys Kazys Burokas. 1902 m. iš parvykusių atostogauti gimnazistų (Pelikso Bugailiškio, Prano Mažylio ir Jono Glemžos) gavęs pasiskaityti „Darbininkų balso“ laikraščių, įsitraukė į socialdemokratinę veiklą. Susidarė kuopelė bendraminčių (J. Madeikis, P. Petronis, P. Kručas, J. Bukėnas). Per Liepojos gimnazistus gavę atsišaukimų, juos platindavo. P. Krapavicko namuose Račiupėnų kaime 1908–1914 m. veikė socialdemokratų ratelio knygynas-skaitykla, kurioje 1912 m. buvo 600 knygų. 1919 08 13–1920 01 19 Kupiškio valsčiaus sekretorius, vienas iš Kupiškio smulkaus kredito banko steigėjų (1924) ir valdybos narys. Lietuvos katalikų draugijos „Blaivybė“ Kupiškio skyriaus valdybos narys , vaidino šios organizacijos pastatytoje komedijoje „Namai pragarai“ (1908 10 08). 2008 06 14 prie Krapavickų sodybos klėties (Račiupėnų g. 8, Kupiškis) atidengta memorialinė lenta (aut. Algis Sakalauskas iš Prienų) su užrašu: „1869–1951. Šioje sodyboje gyveno knygnešys Povilas Krapavickas. Šią klėtį pastatė apie 1875 m. Jonas Krapavickas“. Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: Norvilaitė, Nora. Tautos istorinė atmintis su viltimi: [birželio 14 d. Račiupėnuose atidengta paminklinė lenta čia gyvenusiam knygnešiui Povilui Krapavickui] // Kupiškėnų mintys. 2008, birž. 17, p. 1, 3."},{"tag":"Kaimo šviesuolis, poetas, pirmųjų slaptų lietuviškų vakarų Kupiškio krašte organizatorius Kazimieras Alekna gimė 1859 03 04 Plundakų kaime. Baigė Kupiškio liaudies mokyklos 3 klases bei K. Kozmiano slaptą mokyklą. Skaitė ir rašė lietuviškai bei rusiškai, kūrė eiles. Eilėraštis „Pavosaris“ išspausdintas A. Baranausko sudarytame tarmiškų tekstų rinkinyje „Litauische Mundarten“ (Leipzig, 1920). Išlikusi 300 eilučių oracija „Auksinis šliūbas“, parašyta Kazimiero ir Anelės Aleknų auksinių vestuvių proga (1934). Kazimieras Alekna buvo doras ir teisingas žmogus, keletą metų renkamas Plundakų kaimo garbės teisėju, palaikė ryšius su knygnešiais. Pats turėjo nemažai knygų, žurnalų, rinkdavo senus daiktus, kryžius, rūpintojėlius. Buvo Kupiškio bažnyčios komiteto narys, 20 metų rūpinosi naujosios bažnyčios statybos medžio darbais. 1898 m. sodyboje Plundakų kaime buvo suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“ ir Vaižganto „Nepadėjus nėr ko kasti“. Tai pirmasis žinomas slaptas lietuviškas vakaras Kupiškio krašte. Jį organizavo Kazimieras Alekna ir tuometiniai Kupiškio kunigai Felicijonas Lialis bei Julijonas Kasperavičius. Režisierius ir Faibčiko vaidmens atlikėjas buvo pats K. Alekna, vaidindavo ir jo vaikai, Plundakų bei aplinkinių kaimų žmonės. Su žmona Anele Černiūte išaugino 6 sūnus ir 3 dukras. Kazimieras Alekna mirė 1936 m., palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Plundakų kaime išliko senoji Aleknų sodyba, kurioje 1998 10 29, minint pirmojo slapto lietuviško vakaro 100-metį, ant gyvenamojo namo sienos atidengta paminklinė lenta (aut. J. Šmigelskas ir R. Vizbaras)."},{"tag":"Kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, esperantininkas Laurynas Algimantas Skūpas gimė 1937 08 10 Salamiestyje (Kupiškio r.). Dar vaikystėje su tėvais persikėlė į Subačiaus miestelį. 1955 m. baigė Subačiaus vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir Maskvos užsienio kalbų institute. Nuo 1964 m. Vilniaus universiteto prancūzų kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1970–1980 m. stažavosi Paryžiaus, Briuselio, Maskvos universitetuose. 1992–1995 m. dėstė lietuvių kalbą Paryžiaus Rytų kalbų institute, išleido lietuvių kalbos vadovėlį prancūzakalbiams. Vadovavo Lietuvos esperantininkų asociacijai, nuo 1989 m. vedė Lietuvos radijo laidas esperanto kalba. Poliglotas, laisvai kalbėjo rusų, lenkų, ispanų, vokiečių, prancūzų, italų, provanso, turkų, esperanto kalbomis."},{"tag":"Kariškis Vilius Elisonas gimė 1897 04 14/26 Aukštaičių kaime (Kupiškio valsčius). Mokėsi Akmenytės pradinėje mokykloje. 1918 m. baigė 6 klases Komercijos mokykloje Petrograde, studijavo Politechnikos mokykloje Tomske. 1919 03 31 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio batalioną, paskirtas į 1 kuopą. Dalyvavo kovose su bolševikais. Nuo 1919 05 07 mokėsi Karo mokykloje. 1919 12 16 gavo aviacijos inžinerijos leitenanto laipsnį ir paskirtas į karo aviaciją. 1924 01 01 pakeltas į  vyr. leitenantus. 1925 10 31 baigė Aukštųjų karo technikos kursų Elektromechanikos skyrių. 1927 m. pakeltas į kapitonus, 1930 m. – į majorus. 1939 m. išėjo į atsargą, grįžo į tėviškę. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Savanorių medaliu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1969 04 03, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse."},{"tag":"Knygnešys Kazys Burokas gimė 1866 m. (informaciniuose šaltiniuose ir ant paminklo nurodoma gimimo data nesutampa) Drulėnų kaime (Kupiškio r.). Mažas būdamas neteko motinos ir augo pas tetą Pajuodžiuose (Anykščių r.). Nuo 5 metų piemenavo, nuo 13 metų tarnavo pusberniu, nuo 15 metų mokėsi kalvystės amato Kupiškyje. Sugrįžęs gyventi į Kupiškį, Skapiškio gatvėje nusipirko grytelę, pasistatė kalvę ir pradėjo verstis kalvystės amatu. Apie 1885 m. susipažino su knygnešiais (Kazokaite-Brukniene, Justinu ir Jokūbu Kuliais) ir leisdavo jiems savo namuose slėpti lietuviškus spaudinius, o 1895 m. ir pats tapo knygnešiu. Platino knygnešio iš Žemaitijos Juozo Matuzo į namus atvežtą spaudą, o netrukus ir pats ėmė važinėti pas jį į Sandrausiškės dvarą prie Šiluvos ir iš ten vežti knygas. Vėliau Kazys Burokas pats vykdavo į Tilžę ir vežė lietuvišką spaudą jau dideliais kiekiais (už 1000–1500 rb.). Per metus iš Tilžės atveždavo po 2–3 vežimus. Atsivežtą literatūrą (maldaknyges, elementorius, kalendorius, laikraščius) išplatindavo Kupiškio ir aplinkinių miestelių škaplierininkai M. Songailienė, Majauskienė, Žalnieriūnienė, Petrulis ir kiti). Traukiniu knygų pasiųsdavo ir Peterburgo lietuviams. Spaudą slėpdavo Račiupėnuose – pas Povilą Krapavicką, Krasnavoje – pas Jokūbą Balį, Kupiškio kapinių koplyčioje ir kitur. Slėptuvės vietą dažnai keisdavo. Kratos pas K. Buroką būdavo dažnai, bet jokių įkalčių žandarai nerasdavo, neįkliuvo ir su per sieną vežamomis knygomis. Turėjo konspiratoriaus talentą, sėkmingai gabeno knygas kupiškėnams iki pat lietuviškos spaudos atgavimo (1904). Jis Kupiškio socialdemokratams buvo padaręs hektografą atsišaukimams spausdinti. Apie 1905 m. išsikėlė iš Kupiškio ir iki mirties gyveno Pyragiuose. Mirė 1934 04 04 Kupiškyje, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Ant jo kapo pastatytas akmeninis kryžius. 1997 m. knygnešio Kazio Buroko kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, 2000 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažinta valstybės saugoma vertybe."},{"tag":"Kunigas Leonas Klenauskas gimė 1838 m. Kilęs iš žemaičių bajorų. 1861 m. baigė Raseinių bajorų mokyklą. Mokėsi Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje. Įšventintas 1866 m. Buvo vikaras: nuo 1866 m. Veiviržėnuose, nuo 1868 m. Anykščiuose (kartu mokytojavo liaudies mokykloje). Nuo 1874 04 08 Palėvenės klebonas. Kunigavo čia beveik 3 dešimtmečius. Atstatė 1851 m. sudegusį bažnyčios bokštą, aptvėrė bažnyčios šventorių ir įrengė Kryžiaus kelio koplytėles. Nuo buvusio vienuolyno sienų iki upės visame šlaite įveisė didžiulį (per 300 vaismedžių) sodą. Atnaujinti didieji vartai, nupirktos 3 medinės klausyklos, gipsinės kryžiaus kelio stotys. Bažnytinės vyresnybės vertintas kaip labai geras ganytojas. Mirė 1902 m., palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse   ."},{"tag":"Kunigas Jonas Morkūnas gimė 1918 11 18 Butrimų kaime (Kupiškio r.). Mokėsi Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokykloje, 1933–1939m. – Kupiškio gimnazijoje. Studijavo Vilniaus, Kauno kunigų seminarijose. 1945 m. spalio 28 d. arkivyskupas Mečislovas Reinys jį įšventino į kunigus. Jaunojo kunigo primicijos vyko Subačiaus geležinkelio stoties bažnyčioje. 1950 m. birželio 21 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1956 m. rugpjūčio kunigavo Varėnos, Kaltanėnų, Švenčionių bažnyčiose. Nuo 1967 m. vasaros, 34 metus klebono pareigas ėjo Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje. Klebonavimo metais bažnyčia restauruota, atnaujintas jos interjeras. Mirė 2004 09 30, palaidotas gimtųjų Stračnių kaimo kapinėse."},{"tag":"LTSR nusipelnęs mokytojas"},{"tag":"Liaudies muzikantas, smuikininkas, lumzdelininkas Jurgis Stankevičius gimė 1928 11 19 Sineliškių kaime (Kupiškio r.). Groti mokėsi nuo vaikystės iš apylinkės muzikantų. Būdamas dvylikos metų iš vidugiriečio Petro Tvaskaus išmoko lumzdžiuoti, iš jo gavo dovanų ir pirmąjį savo lumzdelį. 1946 m. tapo partizanų ryšininku slapyvardžiu Viršininkas. 1949 m. sovietinė valdžia jį suėmė, kalino ir žiauriai kankino Kupiškio, Panevėžio, Vilniaus Lukiškių kalėjimuose, septynerius metus buvo kalinamas Kazachijoje. Griežti smuiku už duonos davinį jį pamokė taip pat įkalintas profesionalus rusų muzikantas. 1956 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Byčių kolūkyje laukininku, Kupiškio ligoninėje kūriku ir kitur. Nuo 1974 m. J. Stankevičius tapo Puponių etnografinio ansamblio muzikantu, važinėjo su dainininkais į koncertus ir vakarones Vilniuje bei kituose miestuose, 1979 m. dalyvavo pirmajame „Skamba skamba kankliai“ festivalyje. 1984 m. Rumšiškėse vykusioje folkloro ansamblių šventėje „Ant marių krantelio“ jo grota polka įrašyta į to paties pavadinimo 1986 m. išleistą plokštelę. Jo grojamos melodijos įrašytos plokštelėse „Aukštaitija: valsai, polkos, maršai“ (1999), „Aukštaitijos muzikantai“ (1999), „Grajyk, grajyk, muzikėle“ (2004) ir kt. Yra padaręs lumzdelių „Sadaujos“ ir kitiems ansambliams. Nuo 1983 m. gyveno Rudiliuose, rinko senoviškus daiktus, savo namuose įkūrė muziejėlį. Mirė 2000 08 09, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyties Kryžiaus ordininkas Aleksas Bausys gimė 1895 01 18 Skauradų kaime (Anykščių r.). 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Priimtas į Vilniaus batalioną, vėliau tapusį 5-uoju pėstininkų Kęstučio pulku. Dalyvavo kovose prieš bolševikus ir lenkus. 1919 m. lapkričio mėnesį už narsą bolševikų fronte apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“. Karinę tarnybą baigė 1920 m. balandžio 8 d., apsigyveno Skauraduose. Buvo labai gerbiamas, vienintelis apylinkės Vyties Kryžiaus kavalierius. 1924 m. kaip savanoris gavo 10 ha žemės Noriūnų kaime (Kupiškio r.), kūrė ūkį. 1929 m. jam pripažintas kūrėjo-savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr. 7691. Dirbo Pajuostės aerodrome, vėliau kolūkyje. Mokėjo rusų, lenkų, vokiečių kalbas, daug skaitė. Mirė 1979 10 13, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse."},{"tag":"Lukonių koplytėlės statytojas Povilas Šukys (gimimo metai ir vieta nežinoma) buvo našlaitis, savamokslis meistras, keliaudavo iš vienos meistrystės vietos į kitą. Turėjo ir savo nedidelius namelius Palaukių kaime (Panevėžio r.). 1938 m. pradėjo statyti Lukonių kaimo koplytėlę, visą statybos laikotarpį gyveno lukoniečio A. Varnausko šeimoje. 1939 m. statybos darbai buvo baigti. 1943 m. žiemą peršalo, susirgo ir 1944 m. mirė, palaidotas Lukonių kaimo kapinėse. Paminklas pastatytas A. Varnausko šeimos lėšomis."},{"tag":"Mokytojas, kraštotyrininkas Vladas Sasnauskas gimė 1918 06 29 Čugujeve (Ukraina). 1919 m. šeima grįžo į tėvų namus Aukštupėnuose. Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, Biržų, Panevėžio gimnazijose. Nuo 1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete, bet jo nebaigė. 1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo geografijos ir astronomijos mokytojo specialybę. Nuo 1944 m. Kupiškio vidurinės mokyklos geografijos ir astronomijos mokytojas. Surinko daug labai vertingos kraštotyrinės medžiagos apie Kupiškį ir jo praeitį, rašė mokyklos istoriją. Parengė kraštotyros darbus: „Mirabelio piliakalnis ir Kuosėnų senkapis“ (1959–1977), „Varležeris“ (1964), „Kupiškio VI. Rekašiaus vidurinės mokyklos istorija“ (1965), „Kupiškio miesto istorija“ (1965), „Kupiškio piliakalnis“ (1975), „Kupa“ (1975), „Senovės kupiškėnų vestuvės“ (1976), „Kupiškėnų žodynas. 1007 žodžiai“ (1977), „Kupiškio smulkaus kredito bankas“ (1979), „Kupiškio miesto amatai, prekyba ir kai kurie kiti verslai XX amžiaus pirmoje pusėje“ (1979), „Prof. Povilas Matulionis – žymus kupiškėnas miškininkas“ (1979), „Knygnešys Burokas Kazys“ (1979), „Orai Kupiškyje 1960–1979 metais“ (1980), „Kleofas Kuzminas (Kozmianas) – žymus kupiškėnų švietėjas ir auklėtojas“ (1981) ir kt. Jo paruošti straipsniai spausdinti monografijoje „Kupiškio kraštas“ (1997), rajono laikraštyje. V. Sasnausko darbai saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje, Kupiškio etnografijos ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos muziejuose, Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Mirė 1981 04 18, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Mokytojas, visuomenininkas Vincas Eidukas gimė 1885 02 14 Gudiškiuose, Jevaravo valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Kilęs iš valstiečių. Mokėsi Igliškėlių pradžios mokykloje, 1902–1905 m. – Veiverių mokytojų seminarijoje ir įgijo kaimo mokytojo teises. 1906–1911 m. mokytojavo Radviliškyje, Obeliuose, 1911–1914 m. ir 1918–1919 m. – Punkiškių (Kupiškio r.) liaudies mokyklos mokytojas. 1914–1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Nuo 1919 m. Kupiškio vidurinės mokyklos (progimnazijos) mokytojas, o nuo 1924 m. – direktorius. 1927 m. pripažintas vidurinės mokyklos mokytojo cenzas. Dėstė gamtos mokslus, geometriją. Buvo aktyvus visuomenininkas, vietos savivaldybės ir Panevėžio apskrities tarybos narys, dalyvavo tautinių organizacijų veikloje: organizavo šaulių būrį Kupiškyje, pastatė paminklą žuvusiems kariams atminti ir sutvarkė tų karių kapus. Įkūrė lietuvių tautininkų mokytojų skyrių Kupiškyje, dirbo Lietuvai pagrąžinti draugijoje. Daug laiko ir jėgų paskyrė Kupiškio miestelio aplinkos tvarkymui. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuva“, „Švietimo darbas“. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (4 laipsnio). V. Eidukas buvo viena ryškiausių ir įtakingiausių asmenybių tarpukario Kupiškyje, priklausė miestelio šviesuolių ratui. Jo netikėta ir ankstyva mirtis (sulaukus vos 51-erių, 1936 04 03) kupiškėnams buvo didelė netektis. Palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Paminkle (aut. Bernardas Bučas) įrašas: „30 metų mokiau ir auklėjau jaunuomenę ir visa, ką turėjau kilniausio ir geriausio, jai atidaviau.“"},{"tag":"Nepriklausomos Lietuvos Ministras Pirmininkas"},{"tag":"Nusipelniusi mokytoja, Kupiškio rajono Garbės pilietė (2001) Felicija Jakutytė gimė 1914 04 08 Kupiškyje Anelės ir Jono Jakučių šeimoje. Tėvas buvo stalius, motina – namų šeimininkė. 1922 m. pradėjo lankyti Kupiškio pradžios mokyklos trečią skyrių, 1927 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, 1931 m. – Panevėžio Mokytojų seminariją, 1957 m. – Vilniaus Pedagoginį institutą. 1932–1946 m. mokytojavo Meilūnų, Palaimos ir Šimonių pradinėse mokyklose. 1946–1979 m. – Kupiškio V. Rekašiaus vidurinės mokyklos (dabar L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1979–1992 m. dirbo mokytoja įvairiose Kupiškio rajono kaimų mokyklose. Mokiniai ir mokytojai gerbė ir mylėjo Mokytoją. Išleido knygą „Prisiminimai apie Kupiškio kraštą ir jo žmones“ (2002). Mirė 2012 08 05, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Pedagogas Jonas Karazija gimė 1900 12 20 Jauniūnų kaime (Kupiškio r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Panevėžio realinėje mokykloje, kilus I pasauliniam karui išvyko į Rusiją, mokėsi Petrogrado V (buv. Varšuvos I), Jakaterinodaro realinėse mokyklose. 1919–1920 m. dirbo Velžio ir Rodų (Panevėžio r.) pradžios mokyklų, nuo 1922 m. Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokyklos vedėju. Dėstė žemės ūkio klasėje, suaugusiųjų kursuose, organizavo jaunimo ir suaugusiųjų vakarus. J. Karazijos iniciatyva Subačiaus vls. savivaldybė pastatė 4 komplektų mokyklos pastatą. Nuo 1928 m. Lietuvos tautininkų sąjungos (LTS) narys, 1931–1933 m. ir 1939–1940 m. LTS Subačiaus apylinkės pirmininkas, 1934–1938 m. sekretorius, iždininkas, Vytauto Didžiojo komiteto Subačiaus skyriaus pirmininkas. 1931 m. Vilniaus vadavimo sąjungos Subačiaus skyriaus pirmininkas, 1935 m. šaulių būrio valdybos narys. 1944–1947 m. Subačiaus progimnazijos direktorius. 1947–1950 m. Subačiaus gimnazijos pirmasis direktorius. Atsisakęs šių pareigų iki 1963 m. dirbo mokytoju. 1945–1947 m. Subačiaus valsčiaus Liaudies švietimo skyriaus vedėjas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928 m.), Vytauto Didžiojo ordino 3 medaliu (1931 m., už darbą Vytauto Didžiojo komitete). Mirė 1986 12 10, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse."},{"tag":"Pedagogė, kraštotyrininkė Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė gimė 1893 09 19 Kupiškyje. 1911 m. baigė dviklasę Kupiškio mokyklą ir išvyko į Peterburgą. Mokėsi šv. Kotrynos gimnazijoje, lankė pedagoginius kursus ir įgijo pradžios mokytojos cenzą, 1915–1919 m. mokytojavo Rusijoje. Grįžusi į Lietuvą, dirbo įvairiose mokyklose, kartu su seserimis rinko Kupiškio apylinkių etnografinę medžiagą. 1948 m. pasirodė Mikalinos ir Elvyros darbas „Kupiškio apylinkės kaimiečių rūbai vilkėti XIX a. antroje pusėje“. Elvyra sirgo džiova, todėl jos darbą tęsė seserys Stefanija ir Mikalina, kurios padėjo paruošti knygą „Kupiškėnų senovė“, pasirodžiusią po jos mirties 1958 m. Daug kraštotyrinės ir etnografinės medžiagos perdavė Kupiškio ir kitiems muziejams. Mirė 1958 07 05, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Poetas, vertėjas Vytautas Rudokas gimė 1928 02 13 Noriūnuose (Kupiškio r.). 1935–1939 m. lankė Noriūnų, 1939–1941 m. Kupiškio pradžios mokyklas. 1941 m. mokyklos sienlaikraštyje buvo atspausdintas pirmasis V. Rudoko eilėraštis. 1941–1947 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje, 1947–1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros skyriuje, buvo universiteto akademinio literatūros kritikos būrelio pirmininku. Nuo 1948 m. V. Rudoko eilėraščius spausdino respublikos spauda, buvo Jaunųjų rašytojų sąjungos narys. 1951 m. „Tiesos“ laikraščio korektorius, „Žvaigždutės“ literatūros skyriaus vedėjas, 1952–1958 m. grožinės literatūros leidyklos redaktorius, 1958–1961 m. žurnalo „Moksleivis“ atsakingasis sekretorius, 1962–1970 m. Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas, 1970–1989 m. žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius, 1971–1977 m. almanacho „Poezijos pavasaris“ vyr. redaktorius. Parašė ir išleido daugiau kaip 20 knygų suaugusiems ir vaikams. Išvertė H. Laxnesso, R. Akutagavos prozos, N. Baratašvilio, R. Gamzatovo, B. Pasternako, J. Tuwimo ir kt. poezijos. V. Rudoko poezijos yra išversta į rusų kalbą. Poezijos pavasario laureatas (1976). Mirė 2006 07 13, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse."},{"tag":"Poetė, žurnalistė, pedagogė Zita Lukošiūtė-Staškūnienė gimė 1951 09 05 Stičkalnyje (Kupiškio r.). Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje. 1975 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, mokytojavo Molėtų rajone, dirbo Kupiškio centrinėje bibliotekoje, rajono laikraščio „Kupiškėnų mintys“ redakcijoje.1969–1983 metų kūryba spausdinta respublikinėje ir rajoninėje spaudoje. Ji buvo viena pirmųjų konkurso „Lino žiedas“ laureatų. Keliolika dainų Z. Lukošiūtės tekstais yra parašęs kompozitorius A. Kriūka. Mirė 1992 01 16 po autoavarijos, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Po mirties 1996 m. išleistas eilėraščių rinkinys „Autoportretas su vėjo pamušalu“."},{"tag":"SPAIČYS KAZIMIERAS [1858 Juodpėnuose (Kupiškio r.) – 1946 ten pat, palaidotas Juodpėnų kaimo kapinėse], knygnešys, laisvamanis, kaimo šviesuolis. Mokyklos nelankė, bet buvo dirbęs spaustuvėje. Penkerius metus gyveno Amerikoje, šešerius – Sankt Peterburge. Mokėjo rusų, vokiečių, lenkų kalbas. Lietuviškos spaudos draudimo metais nešė knygas iš Prūsijos ir slėpdavo jas savo sodyboje Juodpėnuose. Kartą buvo Ukmergėje žandarų sulaikytas, bet sėkmingai pabėgo. Su kaimynu Pranu Pastarnoku buvo suorganizavę slaptą lietuvišką mokyklą. Rūpinosi pradžios mokyklos įkūrimu Juodpėnuose. Aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuciniame sąjūdyje. Ir vėliau savo namuose turėjo knygų, laikraščių, kuriuos skolindavo kitiems, ypač jaunimui. Buvo vienas iš Juodpėnų-Puožo pieno perdirbimo bendrovės įkūrimo iniciatorių. Nagingas stalius, žemės ūkio darbų nemėgo, senatvėje daug laiko skyrė visuomeninei, švietėjiškai veiklai. 2003 05 15 Kazimiero Spaičio vardu pavadinta pagrindinė Juodpėnų kaimo (Šimonių sen.) gatvė, kurioje tebestovi jo namas (Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2003 05 15 sprendimas Nr. TS-64 „Dėl gatvių pavadinimų“). Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus archyvo duomenys. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. duomenys apie Kupiškio rajono savivaldybės gatvių pavadinimus."},{"tag":"Tautodailininkas, medžio drožėjas Jonas Čeknys gimė 1906 06 23 Jurkštuose (Kupiškio r.). Drožinėti išmoko piemenaudamas, suaugęs vertėsi staliaus, dailidės amatu. Vedęs apsigyveno Kinderių kaime (Kupiškio r.), kur 1946 m. prie mažo tiltelio pastatė pirmą savo koplytstulpį „Jonas Krikštytojas“ (iki mūsų dienų neišliko). Daugiau kaip 40 metų gyveno Panevėžyje, su žmona Julija (audėja) dirbo suvenyrus gaminančioje „Tulpės“ įmonėje. J. Čeknio drožti koplytstulpiai stovi Kupiškio, Šimonių, Kauno Petrašiūnų bei Romainių kapinėse. Iš šešiametrinių ąžuolų išskobė skulptūras Anykščių ir Staniūnų memorialams, sukūrė medžio kompoziciją „Atgimimas“, įamžino žinomus visuomenės veikėjus, rašytojus, Lietuvos kunigaikščius. Jis sukūrė klausyklas Šv. Onos bažnyčiai Vilniuje, Naujamiesčio, Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioms. Padarė daug liaudiško stiliaus baldų ir rekonstravo senus baldus. Mirė 1997 06 16 Panevėžyje. Palaidotas Šimonių miestelio kapinėse (Kupiškio r.).1998 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje surengta pomirtinė jo kūrybos paroda. Prie namo (Pajuostės plentas Nr. 8, Panevėžio r.), kur gyveno 41 metus, atidengta paminklinė lenta (aut. Vidmantas Griauzdė). Didelę dalį jo išdrožtų skulptūrėlių saugojo jo dukra Nerutė Kligienė (mirė 2011 m.), gyvenusi Vilniuje. Aukštųjų mokslų J. Čeknys nebuvo baigęs, tačiau buvo plačios erudicijos žmogus, domėjosi menu, mokslu, buvo sukaupęs turtingą biblioteką."},{"tag":"Tautodailininkas, medžio drožėjas Leonas Perekšlis gimė 1929 10 27 Inkūnuose (Biržų r.). 1937–1944 m. lankė Palaimos pradžios mokyklą, 1946–1949 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje. 1949–1952 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Po armijos grįžo į Kupiškį. Dirbo Kupiškio rajono vykdomojo Statybos skyriaus inžinieriumi, Komunalinių įmonių kombinato viršininku. Drožinėti pradėjo anksti, piemenaudamas. Nuo 1984 m. dalyvauja parodose. Išdrožė daugiau kaip penkiasdešimt kryžių, pasklidusių po visą Lietuvą. L. Perekšlis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (1985), LR Kultūros ministerijos P. Galaunės premijos laureatas (1997). Leonas Perekšlis mirė 2014 07 27, urna palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Tautodailininkas, tapytojas Antanas Tučius gimė 1902 01 19 Užkupio k. (Kupiškio r.). Tautodailininkų sąjungos narys nuo 1976 m. Parodose dalyvavo nuo 1975 m. Kupiškio etnografijos muziejuje 1988 m. eksponuota personalinė A. Tučiaus darbų paroda. Tapė realistinius siužetinius paveikslus, ne vien ką matė, bet ir apie ką svajojo. Stebina autoriaus gebėjimas perteikti jam brangių žmonių nuotaikas. Žymesni darbai: „Autoportretas“ (1960), „Partizanai“ (1979), „Sekmadienis“ (1984), „Ustovas“ (1984), „Šienapjūtė“ (1986), „Medkirčiai“. Daug jo darbų turi Kupiškio etnografijos muziejus. A. Tučius – Pauliaus Galaunės ir Adomo Varno premijų laureatas. Mirė 2000 10 28, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Tautodailininkas Algirdas Leonas Balna gimė 1928 12 03 Vaitkuškyje (Ukmergės r.). Po karo su tėvais persikėlė gyventi į Rudilius. 1955 m. baigė Vilniaus buhalterijos technikumą, dirbo „Laisvės“ kolūkyje vyr. buhalteriu. Nuo 1956 m. atsidėjo menui, pradėjo dirbti Kauno dailės kombinate. Medžio drožyba tampa pomėgiu. 1958–1962 m. lankė liaudies menininkų kursus prie VDI. Nuo 1959 m. gyveno Subačiuje. Čia pasistatė namus, kuriuos išpuošė savo darbais, jo sodyba daugelį metų turėjo „Pavyzdinės sodybos“ vardą. Nuo 1957 m. dalyvavo rajoninėse, zoninėse, respublikinėse, sąjunginėse parodose. Skulptūrose vyrauja siužetai iš lietuvių tautosakos. Iš monumentalių kūrinių paminėtinos skulptūros prie Subačiaus ambulatorijos ir mokyklos „Laukianti motina“, „Rūpintojėlis partizanams“ Stračnių kaimo kapinėse. Mirė 2012 09 03, palaidotas Stračnių kapinėse."},{"tag":"Tautodailininkė, skulptorė Adelė Katelienė-Družalauskaitė gimė 1913 07 04 Juodžiūnų kaime (Kupiškio r.). Ankstyvoje jaunystėje buvo puiki siuvėja. 1937 m. ištekėjo už Vlado Katelės, gyveno Mirabelyje, vėliau – Kupiškyje. Tvarkė namus, prižiūrėjo vaikus ir niekam apie tai nesigirdama piešė, lipdė. 1944 m. jos vyras, Kupiškio valsčiaus sekretorius Vladas Katelė pasitraukė į Vakarus, o ji liko Kupiškyje. Tik per didelius vargus 1969 m. išvyko pas vyrą į Kanadą. Gyvendama Toronte pradėjo domėtis medžių šaknų ir šakų figūromis. Sukūrė daugiau kaip 400 darbų, aktyviai dalyvavo Kanados lietuvių dailininkų veikloje. Toronte surengė 4 personalines parodas. 1992 m. grįžo į Lietuvą. Didelę savo darbų kolekciją A. Katelienė padovanojo Lietuvos kultūros fondui. Personalinės parodos Panevėžyje (1992,1999), Kupiškyje (1993), Rokiškyje (1994), Biržuose (1994). Darbų turi Panevėžio kraštotyros, Kupiškio etnografijos muziejai, Šimonių bažnyčia. Mirė 2005 06 02, palaidota Šimonių miestelio kapinėse."},{"tag":"Teisininkas, 1920-1923 m. ir 1925-1926 m. Lietuvos teisingumo ministras, 1922-1923 m. ministro pirmininko Ernesto Galvanausko pavaduotojas, 1923-1927 m. Seimo atstovas, 1924-1925 m. valstybės kontrolierius Teisininkas, valstybės veikėjas, teisingumo ministras Vincentas Karoblis gimė 1866 09 08/20 Natiškiuose (Biržų r.). Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, studijavo teisę Kijevo universitete. Nuo 1895 m. dirbo Rygos apygardos teismo sekretoriaus padėjėju, vėliau sekretoriumi. Nuo 1908 m. Vitebsko apygardos teismo vyr. notaras. I pasaulinio karo metų Draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebsko skyriaus įkūrėjas ir pirmininkas, Tatjanos komiteto narys, iki 1917 m. ėjo pašalpų komisijos pirmininko pareigas. 1918 m. grįžo į Lietuvą, prisidėjo prie Teisingumo ministerijos kūrimo. Nuo 1919 m. Kauno apygardos teismo narys, renkant Steigiamąjį seimą – II rinkimų apygardos komisijos pirmininkas. VI Kazio Griniaus (1920 06 19–1922 02 02), VII Ernesto Galvanausko (1922 02 02–1923 02 23, VIII Ernesto Galvanausko (1923 02 23–1923 06 29), XII Leono Bistro (1925 09 25–1926 06 15) Ministrų kabinetuose buvo teisingumo ministras. Kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas 1926 m. išrinktas į III seimą. Trumpai ėjo valstybės kontrolieriaus pareigas. 1927 m. paleidus Seimą, liko be darbo, gyveno Kaune. Laisvą laiką leisdavo žmonos Vlados Laumenskaitės ūkyje Kukaukoje (Kupiškio r.)."},{"tag":"Vienas žymesnių Kupiškio miesto fotografų Juozas Karazija gimė 1906 01 17 Paberžių kaime (Kupiškio r.). Nuo pat mažų dienų teko piemenauti, vėliau dirbo samdiniu pas ūkininkus. Tris metus mokėsi Puponių pradžios mokykloje. J. Karazija fotografija susidomėjo būdamas 24 metų, tarnaudamas pas Antašavos kleboną. Pirmąją nuotrauką padarė 1931 m. 1936 m. mokėsi fotografijos pas Kupiškio fotografą Milašių. Po kelių mėnesių atsidarė Kupiškio priemiestyje Račiupėnuose savo ateljė. 1941 m. J. Karazija nusipirko paviljoną miesto centre ir liko vienintelis miestelio fotografas. Fotografo nuotraukose liko įamžinti miestelio ir apylinkių žmonių portretai, įvairios šventės, ūkio darbai, laisvalaikis. Mirė Juozas Karazija 1987 01 23, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Vilius Petras Sasnáuskas (1943 - 2006), kanojininkas, baidarių ir kanojų irklavimo treneris. SSRS kanojų irklavimo sporto meistras (1967). LSSR nusipelnęs treneris (1980). 1965 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1965 Kauno jaunimo sporto mokyklos, 1966–1971 Aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 1971 Specializuotos vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius pavaduotojas, 1972–1992 Specializuotos olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokyklos, 1992 Respublikinio sportininkų rengimo centro baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 1992–1994 Kauno olimpinio rezervo irklavimo centro direktorius, 1994–1996, 2000 sporto mokyklos Gaja irklavimo bazės vedėjas, 1997 šios mokyklos baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 2001–2006 Kauno irklavimo mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams. Pasaulio vicečempionų kanojininkų R. Vienažindžio (1973), P. Grigonio (1978), pasaulio čempionato 4 vietos laimėtojos R. Vaitkevičiūtės (1981) treneris."},{"tag":"Visuomenės veikėjas, fotografas Nikodemas Mickevičius gimė 1912 02 17 Dvariškiuose (Kupiškio r.). Mokėsi Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokykloje, tarnavo pas ūkininkus. 1952–1955 m. su šeima gyveno Zarasuose, Kamajuose, vėliau iki 1972 m. dirbo Kupiškio melioracijos statybos valdyboje. Nuo jaunystės buvo aktyvus kultūrinio gyvenimo dalyvis ir organizatorius. 1924 m. dalyvavo I Dainų šventėje Kaune, dainavo Subačiaus miestelio ir stoties bažnyčių choruose, vaidino saviveikliniuose spektakliuose, kūrė jiems dekoracijas. Buvo Subačiaus bažnyčios vargonininkas. 4-ajam dešimtmetyje priklausė Subačiaus pavasarininkų kuopos valdybai. Domėjosi kraštotyra, išmokęs fotografuoti pokario metais Subačiuje įsirengė foto ateljė. Bandė verstis dailiaisiais amatais. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1996 12 29 Subačiuje, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse."},{"tag":"Vyties Kryžiaus ordininkas Aleksas Vėta gimė 1898 02 04 Bražiškių kaime (Kupiškio r.). 1919 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Iš pradžių tarnavo Panevėžio apskrities komendantūroje. Vėliau pervestas į 3-iąjį artilerijos pulką grandiniu-jojiku. 1920 m. lapkričio 6 d. perkeltas jau į normalų grandinio laipsnį. Pirmosios artilerijos brigados šeštos baterijos grandinis A. Vėta lenkų fronte pasižymėjo 1920 m. lapkričio 17 d. kautynėse ties Širvintomis. 1921 m. už narsą bei didvyriškumą lenkų fronte apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1049. Karo tarnybą baigė 1922 m. balandžio 6 d. Prieš karą ūkininkavo Kupiškio valsčiaus Rudilių kaime, vėliau dirbo kolūkyje. Mirė 1969 03 23, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse."},{"tag":"Žuvęs už Lietuvos laisvę"}]},{"name":"gimimo_data","titles":{"lt":"Velionio gimimo data","en":"Date of birth of the deceased"},"datatype":"date","x-order":14},{"name":"mirties_data","titles":{"lt":"Velionio mirties data","en":"Date of death of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":15},{"name":"laidojimo_data","titles":{"lt":"Velionio laidojimo data","en":"Date of burial of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":16},{"name":"liudijimo_isdavimas","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo data","en":"Date of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"date","x-order":17},{"name":"isdavimo_vieta","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo vieta","en":"Place of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"string","x-order":18,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_gylis_m","titles":{"lt":"Velionio kapo gylis","en":"Depth of the deceased person's grave"},"datatype":"long","x-order":19,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":1.0,"max":2.0}},{"name":"rysys_su_palaidotu","titles":{"lt":"Velionio ryšys su kitu kapavietėje palaidotu asmeniu","en":"Relationship of the deceased person to another person buried in the burial plot"},"datatype":"string","x-order":20,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"brolis"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dėdė"},{"tag":"mama"},{"tag":"marti"},{"tag":"motina"},{"tag":"motina ir žmona"},{"tag":"naujas kapas"},{"tag":"ona murolienė 2002;sūnus romualdas murolis;"},{"tag":"palaidota mama"},{"tag":"palaidotas vyras"},{"tag":"palaidotas vyras jonas povilauskas, 1987m."},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sugyventinė"},{"tag":"sutuoktinis"},{"tag":"sutuoktinė"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnus ir brolis"},{"tag":"sūnus, anūkas"},{"tag":"teta"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvai, sūnus"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošviai"},{"tag":"uošvienė"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyras juozas kubilius 2012 m., elena kubilienė 2002 m., alvydas kubilius 2002m."},{"tag":"vyras, vaikai"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona leonija petrulienė"},{"tag":"žmona, mama"},{"tag":"žmona, sūnus"}]},{"name":"kapa_priziuri","titles":{"lt":"Kapą prižiūrinčio asmens ryšys su velioniu","en":"Relationship of the person maintaining the grave to the deceased"},"datatype":"string","x-order":21,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"brolienė"},{"tag":"brolis"},{"tag":"draugas"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukros"},{"tag":"dukterėčia"},{"tag":"duktė"},{"tag":"giminaitis"},{"tag":"giminaitė"},{"tag":"giminė"},{"tag":"globėjas"},{"tag":"krikšto dukra"},{"tag":"krikšto mama"},{"tag":"krikšto sūnus"},{"tag":"kupiškio r. sav."},{"tag":"mama"},{"tag":"marti"},{"tag":"motina"},{"tag":"močiutė"},{"tag":"pamotė"},{"tag":"patėvis"},{"tag":"podukra"},{"tag":"pusbrolis-krikšro sūnus"},{"tag":"pusseserė"},{"tag":"senelis"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sesė"},{"tag":"soc. d."},{"tag":"soc. darbuotoja"},{"tag":"soc.d. padėjėja"},{"tag":"sugyventinė"},{"tag":"sūnenas"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnėnas"},{"tag":"sūnūs"},{"tag":"teta"},{"tag":"tėtis"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošvienė"},{"tag":"vyras"},{"tag":"įsūnis"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmonos sesuo"}]},{"name":"sektorius","titles":{"lt":"Velionio kapavietės sektoriaus identifikatorius. Tai yra kapinėse esantis kvartalas, dažnu atveju išskiriamas pagal matomus takus kapinėse arba pagal pateiktą informaciją iš savivaldybių/ seniūnijų. Mažose kapinėse dažniausiai būna tik vienas kvartalas be jokių skirstymų.","en":"Identifier of the sector of the deceased person's burial plot. This is a section in the cemetery, often distinguished by visible paths in the cemetery or according to information provided by municipalities/elderships. In small cemeteries, there is usually only one section without any divisions."},"datatype":"string","x-order":22,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"1"},{"tag":"10"},{"tag":"11"},{"tag":"12"},{"tag":"13"},{"tag":"14"},{"tag":"15"},{"tag":"2"},{"tag":"3"},{"tag":"4"},{"tag":"5"},{"tag":"6"},{"tag":"7"},{"tag":"8"},{"tag":"9"},{"tag":"A"},{"tag":"B"},{"tag":"C"},{"tag":"D"},{"tag":"I"},{"tag":"II"},{"tag":"PKNK"},{"tag":"SAV."},{"tag":"SOC. GL."}]},{"name":"eile","titles":{"lt":"Velionio kapavietės eilė kapinėse, jei ji egzistuoja (ypač naudojama tvarkingo išplanavimo ir naujose kapinėse). Jeigu kapinėse nebuvo naudojamos eilės, tuomet žymima 000.","en":"Row of the deceased’s grave in the cemetery, if it exists (especially used in orderly-layout and new cemeteries). If rows were not used in the cemetery, then 000 is indicated."},"datatype":"string","x-order":23,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"005"},{"tag":"006"},{"tag":"007"},{"tag":"008"},{"tag":"009"},{"tag":"00B"},{"tag":"010"},{"tag":"011"},{"tag":"012"},{"tag":"013"},{"tag":"014"},{"tag":"015"},{"tag":"016"},{"tag":"017"},{"tag":"018"},{"tag":"019"},{"tag":"020"},{"tag":"021"},{"tag":"022"},{"tag":"023"},{"tag":"024"},{"tag":"II"},{"tag":"K"},{"tag":"KK"},{"tag":"PKVKK"}]},{"name":"kapaviete","titles":{"lt":"Velionio kapavietės numeris kapinėse","en":"Number of the deceased’s grave in the cemetery"},"datatype":"string","x-order":24,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"vieta_kape","titles":{"lt":"Velionio palaidojimo vieta kapavietėje. Pavyzdžiui, 3 vietų kapavietėje per vidurį laidojamam velioniui būtų žymima 2.","en":"Burial location of the deceased person within the burial plot. For example, in a burial plot with 3 spaces, a deceased person buried in the middle would be marked as 2."},"datatype":"long","x-order":25,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":0.0,"max":15.0}},{"name":"geometrija","titles":{"lt":"Velionio kapavietės vietos taško koordinatės pagal WGS84 / Pseudo-Mercator koordinačių sistemą.","en":"Coordinates of the point location of the deceased person's burial plot according to the WGS84 / Pseudo-Mercator coordinate system."},"datatype":"string","x-order":26,"x-filterType":"TEXT"}]}}
Identifier	odr000327
Other identifier	kupiskio_rajonas
distribution type	Web service/API
Access url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188774975/tables/kupiskio_rajonas/query']
Access service	['DSR000001']
Byte size	11,886,716
Description translated	{'lt': 'Rinkinyje pateikiami suskaitmenintų Lietuvos savivaldybėms priklausančių kapinių kapaviečių ir jose palaidotų velionių duomenys. Nurodomos kapaviečių charakteristikos: ilgis, plotis, dydis, palaidotų velionių skaičius, kapavietės WGS koordinatės, papildomo pobūdžio informacija. Taip pat pateikiamos palaidoto velionio charakteristikos: vardas, pavardė, lytis, gimimo, mirties ir palaidojimo datos, ir su jo kapaviete susiję duomenys (ryšys su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis, kapą prižiūrinčiu asmeniu, kapo gylis, vieta bendrame kapinių plane). Duomenų teikėjas – Savivaldybės administracija.', 'en': 'The package contains data on the digitalised graves of cemeteries belonging to the municipalities of Lithuania and the deceased buried there. The characteristics of the tombs shall be indicated: length, width, size, number of buried deceased persons, WGS coordinates of the tombs, additional information. The characteristics of the buried deceased shall also include: name, surname, sex, dates of birth, death and burial, and data relating to his tomb (contact with other persons buried in the tomb, person supervising the tomb, depth of the tomb, place in the joint cemetery plan).'}
Distribution status	completed
Distribution type	web_service
Download url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/188774975/tables/kupiskio_rajonas/query']
Has views	False
Id	odr000327
Identifier	odr000327
Language	['eng', 'lit']
Licence	cc_by_4_0
Media type	json
Modification date	2026-09-02T00:00:00+02:00
Other identifier	['kupiskio_rajonas']
Package id	od000327
Position	0
Release date	2024-09-06T00:00:00+02:00
Resource type	distribution
State	active
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":26,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Valstybės Duomenų Agentūros įrašo identifikatorius","en":"Record identifier of the State Data Agency"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_id","titles":{"lt":"Kapavietės identifikatorius","en":"Burial plot identifier"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"savivaldybe","titles":{"lt":"Savivaldybės pavadinimas","en":"Municipality name"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Kaišiadorių savivaldybė"},{"tag":"Kupiškio rajono savivaldybė"}]},{"name":"kapines","titles":{"lt":"Kapinių pavadinimas","en":"Cemetery name"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Adomynės kaimo kapinės"},{"tag":"Alizavos kapinės"},{"tag":"Antašavos miestelio kapinės"},{"tag":"Apirbų kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Ažuvadžių kaimo kapinės"},{"tag":"Bagdonių kaimo konfesinės kapinės"},{"tag":"Bajorų kaimo kapinės (Kupiškio r.)"},{"tag":"Dailiūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Daukų kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Dominikonų vienuolių senųjų kapinių ir Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos komplekso Dominikonų vienuolių senosios kapinės"},{"tag":"Gikonių kaimo kapinės"},{"tag":"Girvalakių kaimo kapinės"},{"tag":"Griciūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Gyvakarų kaimo kapinės"},{"tag":"I-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės (Bražiškių I k.)"},{"tag":"Jokšių kaimo kapinės"},{"tag":"Juodinių kaimo I-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės"},{"tag":"Juodpėnų kaimo kapinės"},{"tag":"Jurėniškių kaimo kapinės"},{"tag":"Kandrenėlių kaimo kapinės"},{"tag":"Kandrėnų kaimo kapinės"},{"tag":"Keginių kaimo kapinės"},{"tag":"Kepurių kaimo kapinės"},{"tag":"Knygnešio Kazio Buroko kapas"},{"tag":"Kreipšių kaimo kapinės"},{"tag":"Kuosėnų kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Kupiškio laisvamanių senųjų kapinių kompleksas"},{"tag":"Kupiškio m. Lietuvos karių ir 1941 m. birželio sukilimo dalyvių kapai"},{"tag":"Kupiškio miesto naujosios civilinės kapinės"},{"tag":"Kupiškio miesto senosios civilinės kapinės"},{"tag":"Laičių kaimo kapinės"},{"tag":"Laukminiškių kaimo kapinės"},{"tag":"Lukonių kaimo kapinės"},{"tag":"Mikiškių kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Miliūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Mičiūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Mičiūnų kaimo kapinės (Kupiškio r.)"},{"tag":"Miškonių kaimo kapinės"},{"tag":"Narbutų kaimo kapinės"},{"tag":"Nociūnų kaimo kapinės"},{"tag":"Nodiejiškių kaimo kapinės"},{"tag":"Obonių kaimo kapinės"},{"tag":"Palėvenėlės kaimo kapinės"},{"tag":"Palėvenėlės kapinės (Naujosios)"},{"tag":"Palėvenės miestelio kapinės"},{"tag":"Paprūdžių kaimo senosios kapinės, vad. Milžinkapiu"},{"tag":"Punkiškių kaimo kapinės"},{"tag":"Puponių II kaimo kapinės"},{"tag":"Puponių kaimo kapinės"},{"tag":"Puponių kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Rapackų šeimos senosios kapinės vad. Puknių k. antrosiomis kapinėmis"},{"tag":"Rudikų kaimo kapinės"},{"tag":"Salamiesčio kaimo kapinės I"},{"tag":"Senosios Ilčiūnų kapinaitės"},{"tag":"Skverbų kaimo kapinės"},{"tag":"Stračnių kaimo kapinės"},{"tag":"Stukonių kaimo kapinės"},{"tag":"Subačiaus mst. kapinės (Čirpiškis)"},{"tag":"Suvainių kaimo kapinės"},{"tag":"Tatkonių kaimo kapinės"},{"tag":"Terpeikių kaimo kapinės"},{"tag":"Tvirų kaimo kapinės"},{"tag":"Uoginių kaimo kapinės"},{"tag":"Vaduvų (Viluinių) kaimo kapinės"},{"tag":"Vaduvų kaimo kapinės"},{"tag":"Vilniaus kaimo kapinės"},{"tag":"Virbališkių kaimo kapinės"},{"tag":"Vizbarų kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Vėderiškių kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Vėveliškio k. senosios kapinės"},{"tag":"Čivonių kaimo kapinės"},{"tag":"Šaltenių kaimo senosios kapinės"},{"tag":"Šimonių miestelio kapinės"},{"tag":"Švedukalnio (Mituvos, Totorių, Suomių) senosios kapinės"},{"tag":"Žaidelių kaimo kapinės"},{"tag":"Žasinyčių kaimo I-ojo pasaulinio karo vokiečių ir rusų karių kapinės"}]},{"name":"ar_neatpazintas","titles":{"lt":"Neatpažinto velionio požymis","en":"Indicator of an unidentified deceased person"},"datatype":"boolean","x-order":5},{"name":"ar_perlaidotas","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo perlaidotas","en":"Indicator of whether the deceased was reburied"},"datatype":"boolean","x-order":6},{"name":"ar_urnoje","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis palaidotas urnoje","en":"Indicator of whether the deceased is buried in an urn"},"datatype":"boolean","x-order":7},{"name":"vardas","titles":{"lt":"Velionio vardas","en":"First name of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"pavarde","titles":{"lt":"Velionio pavardė","en":"Surname of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"lytis","titles":{"lt":"Velionio lytis, išskaičiuota iš asmens kodo.","en":"Gender of the deceased person, calculated from the personal identification number."},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Moteris"},{"tag":"Vyras"}]},{"name":"ar_izymybe","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo žinomas asmuo","en":"Indicator of whether the deceased was a known person"},"datatype":"boolean","x-order":11},{"name":"veikla","titles":{"lt":"veikla","en":"veikla"},"datatype":"string","x-order":12,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"aprasymas","en":"aprasymas"},"datatype":"string","x-order":13,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1938 m. apdovanotas 1-os rūšies 3-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi"},{"tag":"1941m tremtiniams. Mažylis Juozas  1889 - 1942m. palaidotas prie Laptevų jūros Bykov-Mys Ledo kalne."},{"tag":"1999-07-02 pripažintas kario savanorio statusas, 1999-09-03 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis."},{"tag":"1999-11-22 LR prezidento apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, štabo adjutantas, Montės partizanų būrio vadas"},{"tag":"8-ojo pėst. Kauno kun-ščio Vaidoto pulko eilinis J. Gelažavičius"},{"tag":"Adomynės vargonininkas"},{"tag":"Agronomas, literatas Liudvikas Šeštokas gimė 1935 02 19 Miliūnų kaime, (Kupiškio r.). 1940–1945 m. lankė pradžios mokyklą, 1950–1953 m. mokėsi vakarinėje septynmetėje mokykloje. Jaunystėje dirbo laiškininku, elektriku ir traktorininku, o baigęs Salų žemės ūkio technikumą – „Vienybės“ kolūkio brigadininku, agronomu, sandėlininku. Daugiau nei 40 metų L. Šeštokas buvo periodinės spaudos bendradarbis: spausdino straipsnius, vaizdelius, eilėraščius, noveles rajoninėje bei respublikinėje spaudoje. Jis taip pat pasižymėjo kaip dainininkas, šokėjas, muzikantas ir aktorius. 1998 m. susikūrus Kupiškio rajono literatų klubui „Lėvens balsai“ buvo pirmasis pirmininkas (iki 2001 m.). 1994 m. pasirodė jo publicistikos ir novelių knygelė „Prisiminimų upė“, kurioje atspindima Miliūnų kaimo istorija ir žmonių likimai. 1999 m. išėjo poezijos knygelė „Meilė paslaptis saugo“. Mirė 2003 04 06, palaidotas Miliūnų kaimo kapinėse."},{"tag":"Aktorė, pirmoji režisierė moteris Lietuvoje Unė Babickaitė-Graičiūnienė (Uny Baye) gimė 1897 04 19 Laukminiškiuose (Kupiškio r.). Mokėsi pradžios mokykloje, Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1914–1918 m. gyveno Petrograde, mokėsi Polako muzikos, dramos ir operos kursuose, Petrogrado imperatoriškoje konservatorijoje. 1918–1919 m. Kauno „Dainos be scenos“ draugijos dramos būrelio vadovė. 1919 m. pabaigoje dėl nesutarimų su Antanu Sutkumi ir kitais režisieriais išvyko į JAV, vaidino amerikiečių filmuose. Aktorė nesutiko priimti JAV pilietybės, tai turėjo įtakos tolesnei jos karjerai. 1926–1927 m. su vyru Vytautu A. Graičiūnu gyveno Kaune, 1928–1935 m. – Anglijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Londone su režisieriumi F. Komisarževskiu sukūrė teatro trupę, vaidino Paryžiaus Eliziejaus laukų „Femina“ teatruose. 1935 m. grįžo į Lietuvą, 1936–1939 m. Šiaulių sąjungos teatro vadovė, 1948–1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto dramos būrelio vadovė. Rinko eksponatus teatro muziejui (kolekcija eksponuojama Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje). 1951 m. nuteista 5 metams lagerio. 1953 m. grįžo į Kauną. Mirė 1961 08 01, palaidota Palėvenės miestelio kapinėse. Babickų sodyboje veikia Laukminiškių kaimo muziejus, nuo 2016 m. Kupiškyje organizuojamas Unės Babickaitės profesionalių teatrų festivalis „Art do“."},{"tag":"Akušerė, kraštotyrininkė Stefanija Glemžaitė gimė 1885 10 10 Kupiškyje. Gyvendama pas tėvus pramoko siūti ir 1906 m. išvyko į Peterburgą. Įsidarbino namų siuvėja, o vakarais lankė siuvimo kursus. 1909 m. grįžo į Kupiškį, platino kupiškėnų studentų atvežtą nelegalią literatūrą. 1911–1919 m. vėl gyveno Peterburge, globojo čia atvykusias mokytis jaunesnes seseris ir brolius, 1914 m. baigė akušerijos mokyklą. 1919 m. pavasarį grįžo į Kupiškį ir dirbo akušere. 1923 m. baigė papildomus akušerijos kursus Kaune. 1924–1925 m. tėvų namuose savo lėšomis įrengė ir išlaikė butą gimdyvėms (5 lovos). Dirbo akušere Šimonyse, Kaune, 1941–1957 m. – Kupiškio ligoninės gimdymo skyriuje. Visą gyvenimą rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo tautosaką ir liaudies medicinos papročius, užrašė per 200 dainų su melodijomis. Kartu su seserimi Elvyra Dulaitiene parengė darbus: „Kaimo moterų nėštumas, gimdymas ir kūdikių priežiūra prietaruose Kupiškio ir Šimonių apylinkėse“ (1948), „Liaudies medicina prietaruose“, „Senoji liaudies gyvulininkystė ir žemės ūkis“ (1948). Kartu su seserimis Kupiškio ir kitiems Lietuvos muziejams perdavė per 6000 eksponatų. Mirė 1974 08 26, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Architektas Žybartas Simonaitis gimė 1929 03 20 Juodžiūnuose (Kupiškio r.). 1947 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, 1953 m. – Kauno politechnikos institutą. Žymesni objektai, kuriuose atliko architektūrinius tyrimus, vedė restauravimo darbus: Kauno, Panemunės, Raudonės, Videniškių pilys, Vilniaus miesto Subačiaus vartai, 15 individualių gyvenamųjų namų, 30 užmiesčio poilsio vilų soduose ir 10 antkapinių ir kitų paminklų autorius. Respublikinės premijos (1978 m.) laureatas. Vilniaus kupiškėnų klubo pirmininkas (1991–1997 m.), aktyvus narys. Jo ir kitų kupiškėnų iniciatyva Kupiškio krašte pastatyta daug paminklų, kurie skirti čia seniau veikusioms mokykloms, žymiems kupiškėnams atminti. Mirė 2019 04 08, palaidotas Šimonių miestelio kapinėse."},{"tag":"Architektė Gražina Pajarskaitė (Gaga) gimė 1944 09 22 Juodžiūnuose (Kupiškio r.). Jau mokydamasi Šimonių vidurinėje mokykloje svajojo, kad bus architektė. 1968 m. baigė tuometinį Valstybinį dailės institutą, baigiamajam darbui projektavo parodų paviljonų kompleksą. Dirbo Miestų statybos ir projektavimo institute su pačiais įdomiausiais to laiko architektais: Eduardui Chlomauskui padėjo įrengti Vilniaus sporto rūmus, Nijolei Bučiūtei – projektuoti Operos ir baleto teatro interjerą, Vytautui Čekanauskui – kurti LKP Centro komiteto (dabartinių Vyriausybės) rūmų interjerą. Bendradarbiavo su architektų Gedimino Baravyko, Leonido Merkio ir Sauliaus Šarkino komanda. G. Baravyko paskatinta, 1981 m. G. Pajarskaitė pristatė savo kūrybą pasaulinėje architektūros bienalėje Sofijoje (Bulgarija). Jos projektas „Dialogas su Laurynu Stuoka-Gucevičiumi“ pateko į 40-ies geriausių turą, architektė buvo apdovanota bienalės atminimo medaliu. Yra laimėjusi trečią vietą tarptautiniame konkurse už Erfurto (Vokietija) halės interjero projektą. Sėkmingai konkuravo kuriant Paryžiaus operos interjerą. 1988 m. Dailininkų sąjunga pakvietė ją dirbti Parodų rūmų, vėliau pervadintų Šiuolaikinio meno centru (ŠMC), direktoriaus pavaduotoja. 1997 m. palikusi šias pareigas tvarkė Kazio Varnelio namų-muziejaus ekspoziciją, įrengė nuolatinę ekspoziciją Teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje, mažuosiuose Radvilų rūmuose, tvarkė Kanados lietuvių Antano ir Anastazijos Tamošaičių galeriją „Židinys“, dirbo Vilniaus dailės akademijoje. 1999 m. buvo Kauno tekstilės bienalės architektė. Po kelerių metų drauge su Birute Kulnyte pertvarkė Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) centrinių rūmų erdvę ir pavertė LNM moderniu, patraukliu muziejumi. Išėjusi į pensiją apsigyveno su mama gimtajame kaime. 2013 m. Kupiškio etnografijos muziejuje parengė nuolatinę ekspoziciją, kuri atskleidžia XIX a. pab. – XX a. pr. kaimo žmogaus buitį ir būtį – gyvenimą nuo lopšio iki mirties. Jos profesinės veiklos geografija Kupiškiu nesiribojo, ji siekė Panevėžį, Telšius, kartais ir Vilnių. Mirė 2019 01 24, palaidota Šimonių miestelio kapinėse."},{"tag":"Bažnyčios fundatorius"},{"tag":"Bibliotekininkė, kraštotyrininkė Janina (Jonė) Žebrytė gimė 1929 09 01 Šalnakundžių kaime (Kupiškio r.). Mokyklą lankė Puponyse, Kupiškyje. 1954 m. baigė Vilniaus universitetą. 1954–1966 m. dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Persikėlusi į Vilnių, 1966–1989 m. dirbo bibliografe Lietuvos respublikinėje bibliotekoje rankraščių skyriuje. Parengė bibliografines rodykles: „Pažinkime gimtąjį kraštą“ (1974, 1979, 1992), apžvalgą „Asmenų archyvai“ (1989). Prisiekusi kraštotyrininkė, išbandė tautosakos rinkėjos darbą. Buvo subūrusi Puponių etnografinį ansamblį. Rinko medžiagą Puponių kaimo istorijai, išleido knygą „Puponių kaimas“ (2000), knygelę apie jaunalietuvių veiklą Kupiškio krašte „Paberžių jaunalietuviai ir jų vadas Jonas Augulis“ (2000), „Kupiškėnų skautai ir šauliai“ (2012), „Kupiškio žiemos žemės ūkio mokykla“ (2005). Parašė daug straipsnių „Kupiškėnų enciklopedijai“. 2011 m. apdovanota Kupiškio rajono mero ženkleliu „Už nuopelnus“. Mirė 2011 08 17, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Disidentas, rašytoja, kalinys, pogrindžio spaustuvininkas"},{"tag":"Elena ir Juozapas Markevičiai su septyniais vaikais Romu, Valerija, Jonu, Vladu, Jadvyga, Marija ir Regina gyveno Trinapolyje, netoli Subačiaus. Karo metais ši šeima nuo mirties išgelbėjo devynis žmones. Juozapas Markevičius nuo seno pažinojo Subačiaus krautuvininką Volfą Kušnerį. Kušnerio žmona buvo suimta ir nužudyta pirmomis karo dienomis. Kušneris su trimis savo vaikais – trylikos metų Asia, aštuoniolikos Sonia ir septynerių metų sūnumi Josefu – atėjo pas Juozą Markevičių ir paprašė gelbėti. Juozapas Markevičius juos priglaudė svirne. Netrukus prie jų prisidėjo Sima Ševelytė ir du pabėgėliai iš Lenkijos. Nuo 1943-iųjų į Trinapolio vienkiemį, pabėgę iš priverstinių darbų Panevėžyje, atėjo Šolomas Šorenzonas ir Špindelis. Visada grėsė pavojus, kad juos gali sugauti naciai ar jų pagalbininkai. Buvo nelengva išmaitinti tiek daug žmonių ir pasirūpinti kitais jų poreikiais. Nepamainomi Juozapo Markevičiaus padėjėjai gelbėjant žmones buvo jo vyresnieji vaikai Jonas, Romas, Vladas, Marija ir Valerija. Jonas Markevičius pasakojo: Susidarė didelė kuopa, reikėjo maisto aštuoniolikai burnų. Sesuo kepė duoną, man teko nešti pieną, krūmuose virti valgyti. Po karo Juozapas Markevičius, jo sūnus Romas ir dukra Valerija buvo ištremti į Sibirą. Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis): Sima Cijonienė Šolomas Šorenzonas Špindelis Volfas Kušneris Volfo Kušnerio vaikai Sonia, Asia ir Josefas Levinas Keselis"},{"tag":"Etnografinio teatro „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ dalyvė, Kupiškio krašto dainų pateikėja Konstancija Dovydaitė-Jugulienė gimė 1899 09 30 Biriečių kaime (Kupiškio r.). Meilę dainai paveldėjo iš motinos, kuri buvo geriausia kaimo giedotoja. Nuo 1966 m. spektaklio „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ Jaunoji. Kiekvieną kartą raudojo iš širdies, visuose 600 spektaklių. Scenoje pergyveno keletą Jaunikių. Su spektakliu išvažinėjo visą Lietuvą. Paskutinį kartą į sceną išėjo jau būdama 90 metų. Vaidino ir kitame etnografinio teatro spektaklyje „Šienpjovių dainos“, dainavo Vlado Zinkevičiaus vadovaujamame pensininkų chore. Padainavo nemažai kupiškėniškų dainų, žaidimų, kurių įrašai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyve, Kupiškio kultūros centre. Apdovanota LTSR meno saviveiklos žymūno ženkleliu. Mirė 1998 07 30, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Daugelio kupiškėnų atmintyje K. Jugulienė išliko vestuvių Jaunoji – liekna, tiesi, metų naštos nepalenkta."},{"tag":"Etnografė, pedagogė Mikalina Glemžaitė gimė 1891 09 02 Kupiškyje. Pradžios mokslą išėjo privačiai namuose, trumpai mokėsi Kupiškio parapijos mokykloje. 1908 m. rugpjūčio mėnesį kartu su seserimi Paulina įstojo į „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. Mokytojavo įvairiose vietose. Vėliau dirbo Kaune „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, Dotnuvoje dėstė rankdarbių ir siuvimo kursą. Dirbdama pedagoginį darbą, ji ne tik rinko eksponatus, užrašinėjo tautosaką, bet rengė etnografines ir rankdarbių parodas. Sudarė 43 albumus su audinių pavyzdžiais. Išleido knygas: „Kupiškėnų vestuvininkai“ (1936), „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“ (1939), „Lietuvių tautiniai drabužiai“ (1955) ir kitas. Kraštotyrininkė Mikalina Glemžaitė mirė 1985 03 29, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Daug seserų Glemžaičių surinktų eksponatų, parengtų darbų yra Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose."},{"tag":"Felčeris, visuomenės veikėjas Tomas Gižinskas gimė 1884 08 17 Butkūnuose (Kupiškio r.). Pradinį mokslą baigė tėviškėje. Nuo 1905 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje, įgijo medicinos felčerio specialybę, dirbo Dnieprovskio gamyklos felčeriu. Pasižymėjo visuomenine veikla: buvo ligonių kasos, taupomosios kasos, invalidų sąjungos, katalikų labdaros draugijos narys, gamyklos kooperatyvo (turėjusio 12 tūkst. narių) vicepirmininkas. 1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Karo ligoninėje Kaune. Vėliau Kauno „Nemuno“ ir Brolių Tilmansų fabrikų gydytojas. 1926–1927 m. kaip lenkų atstovas dalyvavo III Seimo darbe. 1932 m. iš tėvo paveldėjęs ūkį grįžo į tėviškę, ūkininkavo, Šimonyse dirbo felčeriu. 1954–1959 vadovavo Šimonių ambulatorijai. Tarpukariu buvo vienintelis medikas Šimonių valsčiuje. Mirė 1965 07 06, palaidotas šeimos kape Šimonių miestelio kapinėse. Gimimo data 1884-06-18 nustatyta pagal įrašą krikšto metrikų knygoje. Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1884 m. sausio 17 d. ar 1884 m. rugpjūčio 17 d. Tėvai: Adolfas Gižinskas (apie 1844 – 1921) ir Felicija Šveikauskaitė-Gižinskienė (apie 1852 – 1891) – lenkų kilmės dvarininkai bajorai. Brolis ir seserys: Adolfas Gižinskas (? – po 1921), sesuo dvynė Marijona Gižinskaitė (1884 – iki 1921), Kamilė Gižinskaitė (? – po 1921). Pradinį išsilavinimą įgijo tėviškėje. 1893 m. kartu su broliais išvyko į Kamenskoje (Ukraina), kur iki 1899 m. baigė gimnaziją. 1899–1903 m. mokėsi Jekaterinoslavo (dabar – Dniepropetrovskas, Ukraina) felčerių mokykloje. 1903–1904 m. T. Gižinskas dirbo Jekaterinoslave felčeriu. 1904 m. spalio 3 d. jis buvo mobilizuotas į karinę tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje ir 1904–1910 m. tarnavo Borisoglebske (Voronežo sritis, Rusija) 6-ajame raitelių pulke vyresniuoju felčeriu. 1910 m. pavasarį demobilizuotas, T. Gižinskas grįžo į Jekaterinoslavą, pusmetį dirbo Dniepro fabriko epidemijos (choleros) barako vedėju, paskui 1910–1920 m. buvo to paties fabriko ligoninės felčeris. Jis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Invalidų sąjungos ir Katalikų labdaros draugijos narys, gamyklos kooperatyvo, turėjusio 1,2 tūkst. narių, vicepirmininkas. 1920 m. pradžioje T. Gižinskas grįžo į Lietuvą ir apsistojo Kaune, kur gyveno 1920–1932 m. 1920 m. liepą jis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir iki 1920 m. gruodžio dirbo Kauno karo ligoninėje IV epideminio skyriaus vedėju. 1921–1929 m. jis buvo akcinės bendrovės \"Nemunas\" ambulatorijos vedėjas, 1929–1932 m. – Kauno miesto ligonių kasos gydytojo-kontrolieriaus pavaduotojas. 1928–1932 m. jis buvo Lietuvos medicinos felčerių sąjungos vicepirmininkas ir iždininkas. Nuo 1920 m. T. Gižinskas dalyvavo Lietuvos lenkų visuomeninėje veikloje, buvo vienas iš Bendros lenkų darbo žmonių sąjungos (Ogolny polski związek Zawodowy ludzi pracy) steigėjų. 1926 m. birželį 2-ojoje Kauno rinkimų apygardoje T. Gižinskas kaip Lenkų miesto ir kaimo darbininkų sąrašo atstovas buvo išrinktas III Lietuvos Respublikos Seimo nariu, buvo vienas iš keturių Lenkų frakcijos narių, kol 1927 m. balandžio 12 d. šis Seimas buvo paleistas. Jis buvo Darbo ir socialinės komisijos bei Švietimo komisijos narys. Kaip tautinių mažumų frakcijų atstovas jis pasisakė už valstiečių liaudininkų inicijuotą interpeliaciją Ministrui Pirmininkui. 1932 m. T. Gižinskas persikėlė į gimtinę, buvusią tuometiniame Šimonių (Kupiškio r.) valsčiuje. 1932–1940 m. jis dirbo Šimonių sveikatos punkto vedėju, buvo šio punkto felčeris, dirbo ligonių kasoje. Kartu jis ūkininkavo gimtajame Butkūnų kaime, turėjo iš tėvų paveldėtą 17 hektarų ūkį. 1940–1941 m. pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje jo ūkis buvo nacionalizuotas, T. Gižinskas tuo metu buvo Šimonių ambulatorijos vedėjas, paskui kelis mėnesius dirbo felčeriu, 1941 m. pavasarį buvo trumpam perkeltas į Troškūnus (Anykščių r.) ambulatorijos vedėju, vasarą vėl grįžo į Šimonių ambulatoriją ir 1941–1949 m. buvo jos vedėjas. Jis  buvo patekęs į tremtinių sąrašus, bet vietiniams žmonėms energingai jį užstojus, liko neištremtas. 1949–1950 m. T. Gižinskas dirbo Viešintų (Anykščių r.) ambulatorijos vedėju, 1950 m. nuo sausio iki rugpjūčio buvo Svėdasų (Anykščių r.) ambulatorijos vedėjas, o nuo rugjūčio iki lapkričio – Adomynės (Kupiškio r.) felčerių-akušerių punkto vedėjas. 1950–1959 m. T. Gižinskas vėl dirbo Viešintų ambulatorijos vedėju, kol išėjo į pensiją. Tarp viešintiškių jis išgarsėjo kaip įžvalgus gydytojas, ypač tiksliai diagnozavęs ir gydęs plaučių uždegimą, kitas plaučių ligas, greta medikamentų taikęs ir liaudiškas gydymo priemones. 1959–1963 m. jis gyveno tėviškėje, ūkininkaudamas 6 arų sklypelyje prie namų, dalį laiko praleisdamas ir Kaune pas dukteris Eugeniją ir Sofiją. 1961 m. rugpjūtį šventė savo šeimos auksinę sukaktį. Senatvėje dėl pablogėjusios sveikatos nebegalėdamas vienas tvarkytis, 1963–1965 m., iki gyvenimo pabaigos, jis gyveno Rudaminoje (Vilniaus r.) pas dukterį Ireną. Buvo vedęs 1911 m., žmona Kazimiera Kolarska-Gižynska (1892–1974). Šeimoje užaugo 6 vaikai: Irena Gižinskaitė-Christauskienė (1912–1990) – pedagogė, Tomas Gižinskas (1914–1985) – ekonomistas, Eugenija Gižinskaitė-Tamoliūnienė (1919–1983) – ikimokyklinio ugdymo pedagogė, Adolfas Gižinskas (1922–1984) – kunigas Prancūzijoje ir Lenkijoje, Marija Gižinskaitė (1923–1986) – namų šeimininkė ir Sofija Gižinskaitė-? (1930–1997) – prekybininkė. Užaugino dar tris mirusio brolio vaikus. Laisvalaikiu mėgo žaisti kortomis, ypač preferansą, mėgo dirbti sode ir darže. Mirė 1965 m. liepos 6 d. Rudaminoje (Vilniaus r.). Palaidotas Šimonių (Kupiškio r.) kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina metalinis skulptūrinis karūnuotas obeliskas su įrašais metalinėmis raidėmis jo sienose. Dešiniojoje sienoje įrašas: \"Tomasz / Gižynski / 1884–1965 / Kazimiera / Gižynska / 1892–1974\".  T. Gižinsko gyvenimas ir politinė veikla pristatyta \"Didžiojo Lietuvos parlamentarų biografinio žodyno\" tome \"Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas\" (2007 m.)."},{"tag":"Fotografas Povilas Šinskis gimė 1878 09 26 Valiuliškiuose (Biržų r.). Skaityti ir rašyti pramoko iš žydo kromelniko. Bagdalavos gydytojo K. Zaborskio dėka išvyko į Maskvą, dirbo siuvėju. Ten susidomėjo fotografija, įsigijo reikiamą techniką ir, grįžęs į Lietuvą, Panevėžyje ėmė verstis siuvėjo bei fotografo amatais. I pasaulinio karo metais tarnavo divizijos štabo fotografu. Apie 1918 m. grįžo į Panevėžį, o 1922 m. įsikūrė Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje. M Šiaučiūno namuose įsteigė fotoateljė. 1932 m. pasistatė namuką Biržų gatvėje ir priestate įrengė foto ateljė. Mėgo fotografuoti gamtoje, žmonių sambūrius, daug objektų ir įvykių užfiksavo aplinkiniuose kaimuose (Geležiuose, Tiltagaliuose, Paežeryje, Palaukiuose, Karsakiškyje). Eksperementavo: darė stereofotografijas, foto montažus, vinjetes, naudojo trafaretus, spalvindavo nuotraukas. Ilgą laiką buvo vienintelis profesionalus fotografas Subačiaus apylinkėse, įamžino daugelį svarbiausių šio krašto įvykių, švenčių, kasdienį gyvenimą. Mirė 1974 08 03, palaidotas Stračnių kapinėse. Didelė dalis fotografo palikimo pasklidę privačiuose albumuose, nemažai nuotraukų saugo Kupiškio etnografijos ir Panevėžio kraštotyros muziejai."},{"tag":"Gydytojas terapeutas Petras Černiauskas gimė 1904 07 20 Vytėnuose (Pasvalio r.). 1927 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1927–1937 m. studijavo VDU Medicinos fakultete. 1938–1965 dirbo Subačiuje. Buvo pirmasis valstybės išlaikomas gydytojas miestelyje, ambulatoriją įkūrė savo privačiame bute. 1944 m. kartu su I. Franckevičiumi liko vieninteliai gydytojai Kupiškio krašte. 1946 m. vadovavo Kupiškio aps. Sveikatos apsaugos skyriui. 1949 m. P. Černiausko iniciatyva Subačiuje atidaryti gimdymo namai (8 lovos), kurie 1952 m. perorganizuoti į gimdymo skyrių ir perkelti į kitas patalpas (Biržų g. 49). Čia buvo atidarytas Terapinis skyrius, perkelta ambulatorija. Subatėnų buvo labai gerbiamas ir mylimas daktaras. Mirė 1965 11 25, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse. Miestelio medikų iniciatyva ir subatėnų lėšomis 1970 m. ant jo kapo pastatytas paminklinis akmuo. 1991 m. Petro Černiausko vardu pavadinta viena Subačiaus gatvė (buv. J. Janonio)."},{"tag":"KRAPAVICKAS POVILAS [1869 Račiupėnuose (Kupiškio r.) – 1951 12 05 ten pat, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse], ūkininkas, knygnešys, visuomenininkas. Palaikė ryšius su knygnešiais Juozu Madeikiu, Povilu Petroniu ir kt. P. Krapavicko ūkyje knygas slėpdavo knygnešys Kazys Burokas. 1902 m. iš parvykusių atostogauti gimnazistų (Pelikso Bugailiškio, Prano Mažylio ir Jono Glemžos) gavęs pasiskaityti „Darbininkų balso“ laikraščių, įsitraukė į socialdemokratinę veiklą. Susidarė kuopelė bendraminčių (J. Madeikis, P. Petronis, P. Kručas, J. Bukėnas). Per Liepojos gimnazistus gavę atsišaukimų, juos platindavo. P. Krapavicko namuose Račiupėnų kaime 1908–1914 m. veikė socialdemokratų ratelio knygynas-skaitykla, kurioje 1912 m. buvo 600 knygų. 1919 08 13–1920 01 19 Kupiškio valsčiaus sekretorius, vienas iš Kupiškio smulkaus kredito banko steigėjų (1924) ir valdybos narys. Lietuvos katalikų draugijos „Blaivybė“ Kupiškio skyriaus valdybos narys , vaidino šios organizacijos pastatytoje komedijoje „Namai pragarai“ (1908 10 08). 2008 06 14 prie Krapavickų sodybos klėties (Račiupėnų g. 8, Kupiškis) atidengta memorialinė lenta (aut. Algis Sakalauskas iš Prienų) su užrašu: „1869–1951. Šioje sodyboje gyveno knygnešys Povilas Krapavickas. Šią klėtį pastatė apie 1875 m. Jonas Krapavickas“. Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: Norvilaitė, Nora. Tautos istorinė atmintis su viltimi: [birželio 14 d. Račiupėnuose atidengta paminklinė lenta čia gyvenusiam knygnešiui Povilui Krapavickui] // Kupiškėnų mintys. 2008, birž. 17, p. 1, 3."},{"tag":"Kaimo šviesuolis, poetas, pirmųjų slaptų lietuviškų vakarų Kupiškio krašte organizatorius Kazimieras Alekna gimė 1859 03 04 Plundakų kaime. Baigė Kupiškio liaudies mokyklos 3 klases bei K. Kozmiano slaptą mokyklą. Skaitė ir rašė lietuviškai bei rusiškai, kūrė eiles. Eilėraštis „Pavosaris“ išspausdintas A. Baranausko sudarytame tarmiškų tekstų rinkinyje „Litauische Mundarten“ (Leipzig, 1920). Išlikusi 300 eilučių oracija „Auksinis šliūbas“, parašyta Kazimiero ir Anelės Aleknų auksinių vestuvių proga (1934). Kazimieras Alekna buvo doras ir teisingas žmogus, keletą metų renkamas Plundakų kaimo garbės teisėju, palaikė ryšius su knygnešiais. Pats turėjo nemažai knygų, žurnalų, rinkdavo senus daiktus, kryžius, rūpintojėlius. Buvo Kupiškio bažnyčios komiteto narys, 20 metų rūpinosi naujosios bažnyčios statybos medžio darbais. 1898 m. sodyboje Plundakų kaime buvo suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“ ir Vaižganto „Nepadėjus nėr ko kasti“. Tai pirmasis žinomas slaptas lietuviškas vakaras Kupiškio krašte. Jį organizavo Kazimieras Alekna ir tuometiniai Kupiškio kunigai Felicijonas Lialis bei Julijonas Kasperavičius. Režisierius ir Faibčiko vaidmens atlikėjas buvo pats K. Alekna, vaidindavo ir jo vaikai, Plundakų bei aplinkinių kaimų žmonės. Su žmona Anele Černiūte išaugino 6 sūnus ir 3 dukras. Kazimieras Alekna mirė 1936 m., palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Plundakų kaime išliko senoji Aleknų sodyba, kurioje 1998 10 29, minint pirmojo slapto lietuviško vakaro 100-metį, ant gyvenamojo namo sienos atidengta paminklinė lenta (aut. J. Šmigelskas ir R. Vizbaras)."},{"tag":"Kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, esperantininkas Laurynas Algimantas Skūpas gimė 1937 08 10 Salamiestyje (Kupiškio r.). Dar vaikystėje su tėvais persikėlė į Subačiaus miestelį. 1955 m. baigė Subačiaus vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute ir Maskvos užsienio kalbų institute. Nuo 1964 m. Vilniaus universiteto prancūzų kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1970–1980 m. stažavosi Paryžiaus, Briuselio, Maskvos universitetuose. 1992–1995 m. dėstė lietuvių kalbą Paryžiaus Rytų kalbų institute, išleido lietuvių kalbos vadovėlį prancūzakalbiams. Vadovavo Lietuvos esperantininkų asociacijai, nuo 1989 m. vedė Lietuvos radijo laidas esperanto kalba. Poliglotas, laisvai kalbėjo rusų, lenkų, ispanų, vokiečių, prancūzų, italų, provanso, turkų, esperanto kalbomis."},{"tag":"Kariškis Vilius Elisonas gimė 1897 04 14/26 Aukštaičių kaime (Kupiškio valsčius). Mokėsi Akmenytės pradinėje mokykloje. 1918 m. baigė 6 klases Komercijos mokykloje Petrograde, studijavo Politechnikos mokykloje Tomske. 1919 03 31 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės Panevėžio batalioną, paskirtas į 1 kuopą. Dalyvavo kovose su bolševikais. Nuo 1919 05 07 mokėsi Karo mokykloje. 1919 12 16 gavo aviacijos inžinerijos leitenanto laipsnį ir paskirtas į karo aviaciją. 1924 01 01 pakeltas į  vyr. leitenantus. 1925 10 31 baigė Aukštųjų karo technikos kursų Elektromechanikos skyrių. 1927 m. pakeltas į kapitonus, 1930 m. – į majorus. 1939 m. išėjo į atsargą, grįžo į tėviškę. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Savanorių medaliu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Mirė 1969 04 03, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse."},{"tag":"Knygnešys Kazys Burokas gimė 1866 m. (informaciniuose šaltiniuose ir ant paminklo nurodoma gimimo data nesutampa) Drulėnų kaime (Kupiškio r.). Mažas būdamas neteko motinos ir augo pas tetą Pajuodžiuose (Anykščių r.). Nuo 5 metų piemenavo, nuo 13 metų tarnavo pusberniu, nuo 15 metų mokėsi kalvystės amato Kupiškyje. Sugrįžęs gyventi į Kupiškį, Skapiškio gatvėje nusipirko grytelę, pasistatė kalvę ir pradėjo verstis kalvystės amatu. Apie 1885 m. susipažino su knygnešiais (Kazokaite-Brukniene, Justinu ir Jokūbu Kuliais) ir leisdavo jiems savo namuose slėpti lietuviškus spaudinius, o 1895 m. ir pats tapo knygnešiu. Platino knygnešio iš Žemaitijos Juozo Matuzo į namus atvežtą spaudą, o netrukus ir pats ėmė važinėti pas jį į Sandrausiškės dvarą prie Šiluvos ir iš ten vežti knygas. Vėliau Kazys Burokas pats vykdavo į Tilžę ir vežė lietuvišką spaudą jau dideliais kiekiais (už 1000–1500 rb.). Per metus iš Tilžės atveždavo po 2–3 vežimus. Atsivežtą literatūrą (maldaknyges, elementorius, kalendorius, laikraščius) išplatindavo Kupiškio ir aplinkinių miestelių škaplierininkai M. Songailienė, Majauskienė, Žalnieriūnienė, Petrulis ir kiti). Traukiniu knygų pasiųsdavo ir Peterburgo lietuviams. Spaudą slėpdavo Račiupėnuose – pas Povilą Krapavicką, Krasnavoje – pas Jokūbą Balį, Kupiškio kapinių koplyčioje ir kitur. Slėptuvės vietą dažnai keisdavo. Kratos pas K. Buroką būdavo dažnai, bet jokių įkalčių žandarai nerasdavo, neįkliuvo ir su per sieną vežamomis knygomis. Turėjo konspiratoriaus talentą, sėkmingai gabeno knygas kupiškėnams iki pat lietuviškos spaudos atgavimo (1904). Jis Kupiškio socialdemokratams buvo padaręs hektografą atsišaukimams spausdinti. Apie 1905 m. išsikėlė iš Kupiškio ir iki mirties gyveno Pyragiuose. Mirė 1934 04 04 Kupiškyje, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Ant jo kapo pastatytas akmeninis kryžius. 1997 m. knygnešio Kazio Buroko kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, 2000 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažinta valstybės saugoma vertybe."},{"tag":"Kunigas Leonas Klenauskas gimė 1838 m. Kilęs iš žemaičių bajorų. 1861 m. baigė Raseinių bajorų mokyklą. Mokėsi Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje. Įšventintas 1866 m. Buvo vikaras: nuo 1866 m. Veiviržėnuose, nuo 1868 m. Anykščiuose (kartu mokytojavo liaudies mokykloje). Nuo 1874 04 08 Palėvenės klebonas. Kunigavo čia beveik 3 dešimtmečius. Atstatė 1851 m. sudegusį bažnyčios bokštą, aptvėrė bažnyčios šventorių ir įrengė Kryžiaus kelio koplytėles. Nuo buvusio vienuolyno sienų iki upės visame šlaite įveisė didžiulį (per 300 vaismedžių) sodą. Atnaujinti didieji vartai, nupirktos 3 medinės klausyklos, gipsinės kryžiaus kelio stotys. Bažnytinės vyresnybės vertintas kaip labai geras ganytojas. Mirė 1902 m., palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse   ."},{"tag":"Kunigas Jonas Morkūnas gimė 1918 11 18 Butrimų kaime (Kupiškio r.). Mokėsi Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokykloje, 1933–1939m. – Kupiškio gimnazijoje. Studijavo Vilniaus, Kauno kunigų seminarijose. 1945 m. spalio 28 d. arkivyskupas Mečislovas Reinys jį įšventino į kunigus. Jaunojo kunigo primicijos vyko Subačiaus geležinkelio stoties bažnyčioje. 1950 m. birželio 21 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1956 m. rugpjūčio kunigavo Varėnos, Kaltanėnų, Švenčionių bažnyčiose. Nuo 1967 m. vasaros, 34 metus klebono pareigas ėjo Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje. Klebonavimo metais bažnyčia restauruota, atnaujintas jos interjeras. Mirė 2004 09 30, palaidotas gimtųjų Stračnių kaimo kapinėse."},{"tag":"LTSR nusipelnęs mokytojas"},{"tag":"Liaudies muzikantas, smuikininkas, lumzdelininkas Jurgis Stankevičius gimė 1928 11 19 Sineliškių kaime (Kupiškio r.). Groti mokėsi nuo vaikystės iš apylinkės muzikantų. Būdamas dvylikos metų iš vidugiriečio Petro Tvaskaus išmoko lumzdžiuoti, iš jo gavo dovanų ir pirmąjį savo lumzdelį. 1946 m. tapo partizanų ryšininku slapyvardžiu Viršininkas. 1949 m. sovietinė valdžia jį suėmė, kalino ir žiauriai kankino Kupiškio, Panevėžio, Vilniaus Lukiškių kalėjimuose, septynerius metus buvo kalinamas Kazachijoje. Griežti smuiku už duonos davinį jį pamokė taip pat įkalintas profesionalus rusų muzikantas. 1956 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Byčių kolūkyje laukininku, Kupiškio ligoninėje kūriku ir kitur. Nuo 1974 m. J. Stankevičius tapo Puponių etnografinio ansamblio muzikantu, važinėjo su dainininkais į koncertus ir vakarones Vilniuje bei kituose miestuose, 1979 m. dalyvavo pirmajame „Skamba skamba kankliai“ festivalyje. 1984 m. Rumšiškėse vykusioje folkloro ansamblių šventėje „Ant marių krantelio“ jo grota polka įrašyta į to paties pavadinimo 1986 m. išleistą plokštelę. Jo grojamos melodijos įrašytos plokštelėse „Aukštaitija: valsai, polkos, maršai“ (1999), „Aukštaitijos muzikantai“ (1999), „Grajyk, grajyk, muzikėle“ (2004) ir kt. Yra padaręs lumzdelių „Sadaujos“ ir kitiems ansambliams. Nuo 1983 m. gyveno Rudiliuose, rinko senoviškus daiktus, savo namuose įkūrė muziejėlį. Mirė 2000 08 09, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyties Kryžiaus ordininkas Aleksas Bausys gimė 1895 01 18 Skauradų kaime (Anykščių r.). 1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Priimtas į Vilniaus batalioną, vėliau tapusį 5-uoju pėstininkų Kęstučio pulku. Dalyvavo kovose prieš bolševikus ir lenkus. 1919 m. lapkričio mėnesį už narsą bolševikų fronte apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“. Karinę tarnybą baigė 1920 m. balandžio 8 d., apsigyveno Skauraduose. Buvo labai gerbiamas, vienintelis apylinkės Vyties Kryžiaus kavalierius. 1924 m. kaip savanoris gavo 10 ha žemės Noriūnų kaime (Kupiškio r.), kūrė ūkį. 1929 m. jam pripažintas kūrėjo-savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr. 7691. Dirbo Pajuostės aerodrome, vėliau kolūkyje. Mokėjo rusų, lenkų, vokiečių kalbas, daug skaitė. Mirė 1979 10 13, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse."},{"tag":"Lukonių koplytėlės statytojas Povilas Šukys (gimimo metai ir vieta nežinoma) buvo našlaitis, savamokslis meistras, keliaudavo iš vienos meistrystės vietos į kitą. Turėjo ir savo nedidelius namelius Palaukių kaime (Panevėžio r.). 1938 m. pradėjo statyti Lukonių kaimo koplytėlę, visą statybos laikotarpį gyveno lukoniečio A. Varnausko šeimoje. 1939 m. statybos darbai buvo baigti. 1943 m. žiemą peršalo, susirgo ir 1944 m. mirė, palaidotas Lukonių kaimo kapinėse. Paminklas pastatytas A. Varnausko šeimos lėšomis."},{"tag":"Mokytojas, kraštotyrininkas Vladas Sasnauskas gimė 1918 06 29 Čugujeve (Ukraina). 1919 m. šeima grįžo į tėvų namus Aukštupėnuose. Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, Biržų, Panevėžio gimnazijose. Nuo 1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete, bet jo nebaigė. 1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo geografijos ir astronomijos mokytojo specialybę. Nuo 1944 m. Kupiškio vidurinės mokyklos geografijos ir astronomijos mokytojas. Surinko daug labai vertingos kraštotyrinės medžiagos apie Kupiškį ir jo praeitį, rašė mokyklos istoriją. Parengė kraštotyros darbus: „Mirabelio piliakalnis ir Kuosėnų senkapis“ (1959–1977), „Varležeris“ (1964), „Kupiškio VI. Rekašiaus vidurinės mokyklos istorija“ (1965), „Kupiškio miesto istorija“ (1965), „Kupiškio piliakalnis“ (1975), „Kupa“ (1975), „Senovės kupiškėnų vestuvės“ (1976), „Kupiškėnų žodynas. 1007 žodžiai“ (1977), „Kupiškio smulkaus kredito bankas“ (1979), „Kupiškio miesto amatai, prekyba ir kai kurie kiti verslai XX amžiaus pirmoje pusėje“ (1979), „Prof. Povilas Matulionis – žymus kupiškėnas miškininkas“ (1979), „Knygnešys Burokas Kazys“ (1979), „Orai Kupiškyje 1960–1979 metais“ (1980), „Kleofas Kuzminas (Kozmianas) – žymus kupiškėnų švietėjas ir auklėtojas“ (1981) ir kt. Jo paruošti straipsniai spausdinti monografijoje „Kupiškio kraštas“ (1997), rajono laikraštyje. V. Sasnausko darbai saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje, Kupiškio etnografijos ir Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos muziejuose, Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Mirė 1981 04 18, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Mokytojas, visuomenininkas Vincas Eidukas gimė 1885 02 14 Gudiškiuose, Jevaravo valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Kilęs iš valstiečių. Mokėsi Igliškėlių pradžios mokykloje, 1902–1905 m. – Veiverių mokytojų seminarijoje ir įgijo kaimo mokytojo teises. 1906–1911 m. mokytojavo Radviliškyje, Obeliuose, 1911–1914 m. ir 1918–1919 m. – Punkiškių (Kupiškio r.) liaudies mokyklos mokytojas. 1914–1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Nuo 1919 m. Kupiškio vidurinės mokyklos (progimnazijos) mokytojas, o nuo 1924 m. – direktorius. 1927 m. pripažintas vidurinės mokyklos mokytojo cenzas. Dėstė gamtos mokslus, geometriją. Buvo aktyvus visuomenininkas, vietos savivaldybės ir Panevėžio apskrities tarybos narys, dalyvavo tautinių organizacijų veikloje: organizavo šaulių būrį Kupiškyje, pastatė paminklą žuvusiems kariams atminti ir sutvarkė tų karių kapus. Įkūrė lietuvių tautininkų mokytojų skyrių Kupiškyje, dirbo Lietuvai pagrąžinti draugijoje. Daug laiko ir jėgų paskyrė Kupiškio miestelio aplinkos tvarkymui. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuva“, „Švietimo darbas“. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (4 laipsnio). V. Eidukas buvo viena ryškiausių ir įtakingiausių asmenybių tarpukario Kupiškyje, priklausė miestelio šviesuolių ratui. Jo netikėta ir ankstyva mirtis (sulaukus vos 51-erių, 1936 04 03) kupiškėnams buvo didelė netektis. Palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Paminkle (aut. Bernardas Bučas) įrašas: „30 metų mokiau ir auklėjau jaunuomenę ir visa, ką turėjau kilniausio ir geriausio, jai atidaviau.“"},{"tag":"Nepriklausomos Lietuvos Ministras Pirmininkas"},{"tag":"Nusipelniusi mokytoja, Kupiškio rajono Garbės pilietė (2001) Felicija Jakutytė gimė 1914 04 08 Kupiškyje Anelės ir Jono Jakučių šeimoje. Tėvas buvo stalius, motina – namų šeimininkė. 1922 m. pradėjo lankyti Kupiškio pradžios mokyklos trečią skyrių, 1927 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą, 1931 m. – Panevėžio Mokytojų seminariją, 1957 m. – Vilniaus Pedagoginį institutą. 1932–1946 m. mokytojavo Meilūnų, Palaimos ir Šimonių pradinėse mokyklose. 1946–1979 m. – Kupiškio V. Rekašiaus vidurinės mokyklos (dabar L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1979–1992 m. dirbo mokytoja įvairiose Kupiškio rajono kaimų mokyklose. Mokiniai ir mokytojai gerbė ir mylėjo Mokytoją. Išleido knygą „Prisiminimai apie Kupiškio kraštą ir jo žmones“ (2002). Mirė 2012 08 05, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Pedagogas Jonas Karazija gimė 1900 12 20 Jauniūnų kaime (Kupiškio r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Panevėžio realinėje mokykloje, kilus I pasauliniam karui išvyko į Rusiją, mokėsi Petrogrado V (buv. Varšuvos I), Jakaterinodaro realinėse mokyklose. 1919–1920 m. dirbo Velžio ir Rodų (Panevėžio r.) pradžios mokyklų, nuo 1922 m. Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokyklos vedėju. Dėstė žemės ūkio klasėje, suaugusiųjų kursuose, organizavo jaunimo ir suaugusiųjų vakarus. J. Karazijos iniciatyva Subačiaus vls. savivaldybė pastatė 4 komplektų mokyklos pastatą. Nuo 1928 m. Lietuvos tautininkų sąjungos (LTS) narys, 1931–1933 m. ir 1939–1940 m. LTS Subačiaus apylinkės pirmininkas, 1934–1938 m. sekretorius, iždininkas, Vytauto Didžiojo komiteto Subačiaus skyriaus pirmininkas. 1931 m. Vilniaus vadavimo sąjungos Subačiaus skyriaus pirmininkas, 1935 m. šaulių būrio valdybos narys. 1944–1947 m. Subačiaus progimnazijos direktorius. 1947–1950 m. Subačiaus gimnazijos pirmasis direktorius. Atsisakęs šių pareigų iki 1963 m. dirbo mokytoju. 1945–1947 m. Subačiaus valsčiaus Liaudies švietimo skyriaus vedėjas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928 m.), Vytauto Didžiojo ordino 3 medaliu (1931 m., už darbą Vytauto Didžiojo komitete). Mirė 1986 12 10, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse."},{"tag":"Pedagogė, kraštotyrininkė Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė gimė 1893 09 19 Kupiškyje. 1911 m. baigė dviklasę Kupiškio mokyklą ir išvyko į Peterburgą. Mokėsi šv. Kotrynos gimnazijoje, lankė pedagoginius kursus ir įgijo pradžios mokytojos cenzą, 1915–1919 m. mokytojavo Rusijoje. Grįžusi į Lietuvą, dirbo įvairiose mokyklose, kartu su seserimis rinko Kupiškio apylinkių etnografinę medžiagą. 1948 m. pasirodė Mikalinos ir Elvyros darbas „Kupiškio apylinkės kaimiečių rūbai vilkėti XIX a. antroje pusėje“. Elvyra sirgo džiova, todėl jos darbą tęsė seserys Stefanija ir Mikalina, kurios padėjo paruošti knygą „Kupiškėnų senovė“, pasirodžiusią po jos mirties 1958 m. Daug kraštotyrinės ir etnografinės medžiagos perdavė Kupiškio ir kitiems muziejams. Mirė 1958 07 05, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Poetas, vertėjas Vytautas Rudokas gimė 1928 02 13 Noriūnuose (Kupiškio r.). 1935–1939 m. lankė Noriūnų, 1939–1941 m. Kupiškio pradžios mokyklas. 1941 m. mokyklos sienlaikraštyje buvo atspausdintas pirmasis V. Rudoko eilėraštis. 1941–1947 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje, 1947–1952 m. studijavo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros skyriuje, buvo universiteto akademinio literatūros kritikos būrelio pirmininku. Nuo 1948 m. V. Rudoko eilėraščius spausdino respublikos spauda, buvo Jaunųjų rašytojų sąjungos narys. 1951 m. „Tiesos“ laikraščio korektorius, „Žvaigždutės“ literatūros skyriaus vedėjas, 1952–1958 m. grožinės literatūros leidyklos redaktorius, 1958–1961 m. žurnalo „Moksleivis“ atsakingasis sekretorius, 1962–1970 m. Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas, 1970–1989 m. žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius, 1971–1977 m. almanacho „Poezijos pavasaris“ vyr. redaktorius. Parašė ir išleido daugiau kaip 20 knygų suaugusiems ir vaikams. Išvertė H. Laxnesso, R. Akutagavos prozos, N. Baratašvilio, R. Gamzatovo, B. Pasternako, J. Tuwimo ir kt. poezijos. V. Rudoko poezijos yra išversta į rusų kalbą. Poezijos pavasario laureatas (1976). Mirė 2006 07 13, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse."},{"tag":"Poetė, žurnalistė, pedagogė Zita Lukošiūtė-Staškūnienė gimė 1951 09 05 Stičkalnyje (Kupiškio r.). Mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje. 1975 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, mokytojavo Molėtų rajone, dirbo Kupiškio centrinėje bibliotekoje, rajono laikraščio „Kupiškėnų mintys“ redakcijoje.1969–1983 metų kūryba spausdinta respublikinėje ir rajoninėje spaudoje. Ji buvo viena pirmųjų konkurso „Lino žiedas“ laureatų. Keliolika dainų Z. Lukošiūtės tekstais yra parašęs kompozitorius A. Kriūka. Mirė 1992 01 16 po autoavarijos, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse. Po mirties 1996 m. išleistas eilėraščių rinkinys „Autoportretas su vėjo pamušalu“."},{"tag":"SPAIČYS KAZIMIERAS [1858 Juodpėnuose (Kupiškio r.) – 1946 ten pat, palaidotas Juodpėnų kaimo kapinėse], knygnešys, laisvamanis, kaimo šviesuolis. Mokyklos nelankė, bet buvo dirbęs spaustuvėje. Penkerius metus gyveno Amerikoje, šešerius – Sankt Peterburge. Mokėjo rusų, vokiečių, lenkų kalbas. Lietuviškos spaudos draudimo metais nešė knygas iš Prūsijos ir slėpdavo jas savo sodyboje Juodpėnuose. Kartą buvo Ukmergėje žandarų sulaikytas, bet sėkmingai pabėgo. Su kaimynu Pranu Pastarnoku buvo suorganizavę slaptą lietuvišką mokyklą. Rūpinosi pradžios mokyklos įkūrimu Juodpėnuose. Aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuciniame sąjūdyje. Ir vėliau savo namuose turėjo knygų, laikraščių, kuriuos skolindavo kitiems, ypač jaunimui. Buvo vienas iš Juodpėnų-Puožo pieno perdirbimo bendrovės įkūrimo iniciatorių. Nagingas stalius, žemės ūkio darbų nemėgo, senatvėje daug laiko skyrė visuomeninei, švietėjiškai veiklai. 2003 05 15 Kazimiero Spaičio vardu pavadinta pagrindinė Juodpėnų kaimo (Šimonių sen.) gatvė, kurioje tebestovi jo namas (Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2003 05 15 sprendimas Nr. TS-64 „Dėl gatvių pavadinimų“). Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą: Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus archyvo duomenys. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. duomenys apie Kupiškio rajono savivaldybės gatvių pavadinimus."},{"tag":"Tautodailininkas, medžio drožėjas Jonas Čeknys gimė 1906 06 23 Jurkštuose (Kupiškio r.). Drožinėti išmoko piemenaudamas, suaugęs vertėsi staliaus, dailidės amatu. Vedęs apsigyveno Kinderių kaime (Kupiškio r.), kur 1946 m. prie mažo tiltelio pastatė pirmą savo koplytstulpį „Jonas Krikštytojas“ (iki mūsų dienų neišliko). Daugiau kaip 40 metų gyveno Panevėžyje, su žmona Julija (audėja) dirbo suvenyrus gaminančioje „Tulpės“ įmonėje. J. Čeknio drožti koplytstulpiai stovi Kupiškio, Šimonių, Kauno Petrašiūnų bei Romainių kapinėse. Iš šešiametrinių ąžuolų išskobė skulptūras Anykščių ir Staniūnų memorialams, sukūrė medžio kompoziciją „Atgimimas“, įamžino žinomus visuomenės veikėjus, rašytojus, Lietuvos kunigaikščius. Jis sukūrė klausyklas Šv. Onos bažnyčiai Vilniuje, Naujamiesčio, Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioms. Padarė daug liaudiško stiliaus baldų ir rekonstravo senus baldus. Mirė 1997 06 16 Panevėžyje. Palaidotas Šimonių miestelio kapinėse (Kupiškio r.).1998 m. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje surengta pomirtinė jo kūrybos paroda. Prie namo (Pajuostės plentas Nr. 8, Panevėžio r.), kur gyveno 41 metus, atidengta paminklinė lenta (aut. Vidmantas Griauzdė). Didelę dalį jo išdrožtų skulptūrėlių saugojo jo dukra Nerutė Kligienė (mirė 2011 m.), gyvenusi Vilniuje. Aukštųjų mokslų J. Čeknys nebuvo baigęs, tačiau buvo plačios erudicijos žmogus, domėjosi menu, mokslu, buvo sukaupęs turtingą biblioteką."},{"tag":"Tautodailininkas, medžio drožėjas Leonas Perekšlis gimė 1929 10 27 Inkūnuose (Biržų r.). 1937–1944 m. lankė Palaimos pradžios mokyklą, 1946–1949 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje. 1949–1952 m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Po armijos grįžo į Kupiškį. Dirbo Kupiškio rajono vykdomojo Statybos skyriaus inžinieriumi, Komunalinių įmonių kombinato viršininku. Drožinėti pradėjo anksti, piemenaudamas. Nuo 1984 m. dalyvauja parodose. Išdrožė daugiau kaip penkiasdešimt kryžių, pasklidusių po visą Lietuvą. L. Perekšlis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys (1985), LR Kultūros ministerijos P. Galaunės premijos laureatas (1997). Leonas Perekšlis mirė 2014 07 27, urna palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Tautodailininkas, tapytojas Antanas Tučius gimė 1902 01 19 Užkupio k. (Kupiškio r.). Tautodailininkų sąjungos narys nuo 1976 m. Parodose dalyvavo nuo 1975 m. Kupiškio etnografijos muziejuje 1988 m. eksponuota personalinė A. Tučiaus darbų paroda. Tapė realistinius siužetinius paveikslus, ne vien ką matė, bet ir apie ką svajojo. Stebina autoriaus gebėjimas perteikti jam brangių žmonių nuotaikas. Žymesni darbai: „Autoportretas“ (1960), „Partizanai“ (1979), „Sekmadienis“ (1984), „Ustovas“ (1984), „Šienapjūtė“ (1986), „Medkirčiai“. Daug jo darbų turi Kupiškio etnografijos muziejus. A. Tučius – Pauliaus Galaunės ir Adomo Varno premijų laureatas. Mirė 2000 10 28, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Tautodailininkas Algirdas Leonas Balna gimė 1928 12 03 Vaitkuškyje (Ukmergės r.). Po karo su tėvais persikėlė gyventi į Rudilius. 1955 m. baigė Vilniaus buhalterijos technikumą, dirbo „Laisvės“ kolūkyje vyr. buhalteriu. Nuo 1956 m. atsidėjo menui, pradėjo dirbti Kauno dailės kombinate. Medžio drožyba tampa pomėgiu. 1958–1962 m. lankė liaudies menininkų kursus prie VDI. Nuo 1959 m. gyveno Subačiuje. Čia pasistatė namus, kuriuos išpuošė savo darbais, jo sodyba daugelį metų turėjo „Pavyzdinės sodybos“ vardą. Nuo 1957 m. dalyvavo rajoninėse, zoninėse, respublikinėse, sąjunginėse parodose. Skulptūrose vyrauja siužetai iš lietuvių tautosakos. Iš monumentalių kūrinių paminėtinos skulptūros prie Subačiaus ambulatorijos ir mokyklos „Laukianti motina“, „Rūpintojėlis partizanams“ Stračnių kaimo kapinėse. Mirė 2012 09 03, palaidotas Stračnių kapinėse."},{"tag":"Tautodailininkė, skulptorė Adelė Katelienė-Družalauskaitė gimė 1913 07 04 Juodžiūnų kaime (Kupiškio r.). Ankstyvoje jaunystėje buvo puiki siuvėja. 1937 m. ištekėjo už Vlado Katelės, gyveno Mirabelyje, vėliau – Kupiškyje. Tvarkė namus, prižiūrėjo vaikus ir niekam apie tai nesigirdama piešė, lipdė. 1944 m. jos vyras, Kupiškio valsčiaus sekretorius Vladas Katelė pasitraukė į Vakarus, o ji liko Kupiškyje. Tik per didelius vargus 1969 m. išvyko pas vyrą į Kanadą. Gyvendama Toronte pradėjo domėtis medžių šaknų ir šakų figūromis. Sukūrė daugiau kaip 400 darbų, aktyviai dalyvavo Kanados lietuvių dailininkų veikloje. Toronte surengė 4 personalines parodas. 1992 m. grįžo į Lietuvą. Didelę savo darbų kolekciją A. Katelienė padovanojo Lietuvos kultūros fondui. Personalinės parodos Panevėžyje (1992,1999), Kupiškyje (1993), Rokiškyje (1994), Biržuose (1994). Darbų turi Panevėžio kraštotyros, Kupiškio etnografijos muziejai, Šimonių bažnyčia. Mirė 2005 06 02, palaidota Šimonių miestelio kapinėse."},{"tag":"Teisininkas, 1920-1923 m. ir 1925-1926 m. Lietuvos teisingumo ministras, 1922-1923 m. ministro pirmininko Ernesto Galvanausko pavaduotojas, 1923-1927 m. Seimo atstovas, 1924-1925 m. valstybės kontrolierius Teisininkas, valstybės veikėjas, teisingumo ministras Vincentas Karoblis gimė 1866 09 08/20 Natiškiuose (Biržų r.). Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, studijavo teisę Kijevo universitete. Nuo 1895 m. dirbo Rygos apygardos teismo sekretoriaus padėjėju, vėliau sekretoriumi. Nuo 1908 m. Vitebsko apygardos teismo vyr. notaras. I pasaulinio karo metų Draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebsko skyriaus įkūrėjas ir pirmininkas, Tatjanos komiteto narys, iki 1917 m. ėjo pašalpų komisijos pirmininko pareigas. 1918 m. grįžo į Lietuvą, prisidėjo prie Teisingumo ministerijos kūrimo. Nuo 1919 m. Kauno apygardos teismo narys, renkant Steigiamąjį seimą – II rinkimų apygardos komisijos pirmininkas. VI Kazio Griniaus (1920 06 19–1922 02 02), VII Ernesto Galvanausko (1922 02 02–1923 02 23, VIII Ernesto Galvanausko (1923 02 23–1923 06 29), XII Leono Bistro (1925 09 25–1926 06 15) Ministrų kabinetuose buvo teisingumo ministras. Kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas 1926 m. išrinktas į III seimą. Trumpai ėjo valstybės kontrolieriaus pareigas. 1927 m. paleidus Seimą, liko be darbo, gyveno Kaune. Laisvą laiką leisdavo žmonos Vlados Laumenskaitės ūkyje Kukaukoje (Kupiškio r.)."},{"tag":"Vienas žymesnių Kupiškio miesto fotografų Juozas Karazija gimė 1906 01 17 Paberžių kaime (Kupiškio r.). Nuo pat mažų dienų teko piemenauti, vėliau dirbo samdiniu pas ūkininkus. Tris metus mokėsi Puponių pradžios mokykloje. J. Karazija fotografija susidomėjo būdamas 24 metų, tarnaudamas pas Antašavos kleboną. Pirmąją nuotrauką padarė 1931 m. 1936 m. mokėsi fotografijos pas Kupiškio fotografą Milašių. Po kelių mėnesių atsidarė Kupiškio priemiestyje Račiupėnuose savo ateljė. 1941 m. J. Karazija nusipirko paviljoną miesto centre ir liko vienintelis miestelio fotografas. Fotografo nuotraukose liko įamžinti miestelio ir apylinkių žmonių portretai, įvairios šventės, ūkio darbai, laisvalaikis. Mirė Juozas Karazija 1987 01 23, palaidotas Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse."},{"tag":"Vilius Petras Sasnáuskas (1943 - 2006), kanojininkas, baidarių ir kanojų irklavimo treneris. SSRS kanojų irklavimo sporto meistras (1967). LSSR nusipelnęs treneris (1980). 1965 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1965 Kauno jaunimo sporto mokyklos, 1966–1971 Aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 1971 Specializuotos vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktorius pavaduotojas, 1972–1992 Specializuotos olimpinio rezervo vaikų ir jaunių sporto mokyklos, 1992 Respublikinio sportininkų rengimo centro baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 1992–1994 Kauno olimpinio rezervo irklavimo centro direktorius, 1994–1996, 2000 sporto mokyklos Gaja irklavimo bazės vedėjas, 1997 šios mokyklos baidarių ir kanojų irklavimo treneris, 2001–2006 Kauno irklavimo mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams. Pasaulio vicečempionų kanojininkų R. Vienažindžio (1973), P. Grigonio (1978), pasaulio čempionato 4 vietos laimėtojos R. Vaitkevičiūtės (1981) treneris."},{"tag":"Visuomenės veikėjas, fotografas Nikodemas Mickevičius gimė 1912 02 17 Dvariškiuose (Kupiškio r.). Mokėsi Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokykloje, tarnavo pas ūkininkus. 1952–1955 m. su šeima gyveno Zarasuose, Kamajuose, vėliau iki 1972 m. dirbo Kupiškio melioracijos statybos valdyboje. Nuo jaunystės buvo aktyvus kultūrinio gyvenimo dalyvis ir organizatorius. 1924 m. dalyvavo I Dainų šventėje Kaune, dainavo Subačiaus miestelio ir stoties bažnyčių choruose, vaidino saviveikliniuose spektakliuose, kūrė jiems dekoracijas. Buvo Subačiaus bažnyčios vargonininkas. 4-ajam dešimtmetyje priklausė Subačiaus pavasarininkų kuopos valdybai. Domėjosi kraštotyra, išmokęs fotografuoti pokario metais Subačiuje įsirengė foto ateljė. Bandė verstis dailiaisiais amatais. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1996 12 29 Subačiuje, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse."},{"tag":"Vyties Kryžiaus ordininkas Aleksas Vėta gimė 1898 02 04 Bražiškių kaime (Kupiškio r.). 1919 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Iš pradžių tarnavo Panevėžio apskrities komendantūroje. Vėliau pervestas į 3-iąjį artilerijos pulką grandiniu-jojiku. 1920 m. lapkričio 6 d. perkeltas jau į normalų grandinio laipsnį. Pirmosios artilerijos brigados šeštos baterijos grandinis A. Vėta lenkų fronte pasižymėjo 1920 m. lapkričio 17 d. kautynėse ties Širvintomis. 1921 m. už narsą bei didvyriškumą lenkų fronte apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1049. Karo tarnybą baigė 1922 m. balandžio 6 d. Prieš karą ūkininkavo Kupiškio valsčiaus Rudilių kaime, vėliau dirbo kolūkyje. Mirė 1969 03 23, palaidotas Palėvenės miestelio kapinėse."},{"tag":"Žuvęs už Lietuvos laisvę"}]},{"name":"gimimo_data","titles":{"lt":"Velionio gimimo data","en":"Date of birth of the deceased"},"datatype":"date","x-order":14},{"name":"mirties_data","titles":{"lt":"Velionio mirties data","en":"Date of death of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":15},{"name":"laidojimo_data","titles":{"lt":"Velionio laidojimo data","en":"Date of burial of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":16},{"name":"liudijimo_isdavimas","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo data","en":"Date of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"date","x-order":17},{"name":"isdavimo_vieta","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo vieta","en":"Place of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"string","x-order":18,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_gylis_m","titles":{"lt":"Velionio kapo gylis","en":"Depth of the deceased person's grave"},"datatype":"long","x-order":19,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":1.0,"max":2.0}},{"name":"rysys_su_palaidotu","titles":{"lt":"Velionio ryšys su kitu kapavietėje palaidotu asmeniu","en":"Relationship of the deceased person to another person buried in the burial plot"},"datatype":"string","x-order":20,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"brolis"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dėdė"},{"tag":"mama"},{"tag":"marti"},{"tag":"motina"},{"tag":"motina ir žmona"},{"tag":"naujas kapas"},{"tag":"ona murolienė 2002;sūnus romualdas murolis;"},{"tag":"palaidota mama"},{"tag":"palaidotas vyras"},{"tag":"palaidotas vyras jonas povilauskas, 1987m."},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sugyventinė"},{"tag":"sutuoktinis"},{"tag":"sutuoktinė"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnus ir brolis"},{"tag":"sūnus, anūkas"},{"tag":"teta"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvai, sūnus"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošviai"},{"tag":"uošvienė"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyras juozas kubilius 2012 m., elena kubilienė 2002 m., alvydas kubilius 2002m."},{"tag":"vyras, vaikai"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona leonija petrulienė"},{"tag":"žmona, mama"},{"tag":"žmona, sūnus"}]},{"name":"kapa_priziuri","titles":{"lt":"Kapą prižiūrinčio asmens ryšys su velioniu","en":"Relationship of the person maintaining the grave to the deceased"},"datatype":"string","x-order":21,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"brolienė"},{"tag":"brolis"},{"tag":"draugas"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukros"},{"tag":"dukterėčia"},{"tag":"duktė"},{"tag":"giminaitis"},{"tag":"giminaitė"},{"tag":"giminė"},{"tag":"globėjas"},{"tag":"krikšto dukra"},{"tag":"krikšto mama"},{"tag":"krikšto sūnus"},{"tag":"kupiškio r. sav."},{"tag":"mama"},{"tag":"marti"},{"tag":"motina"},{"tag":"močiutė"},{"tag":"pamotė"},{"tag":"patėvis"},{"tag":"podukra"},{"tag":"pusbrolis-krikšro sūnus"},{"tag":"pusseserė"},{"tag":"senelis"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sesė"},{"tag":"soc. d."},{"tag":"soc. darbuotoja"},{"tag":"soc.d. padėjėja"},{"tag":"sugyventinė"},{"tag":"sūnenas"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnėnas"},{"tag":"sūnūs"},{"tag":"teta"},{"tag":"tėtis"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošvienė"},{"tag":"vyras"},{"tag":"įsūnis"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmonos sesuo"}]},{"name":"sektorius","titles":{"lt":"Velionio kapavietės sektoriaus identifikatorius. Tai yra kapinėse esantis kvartalas, dažnu atveju išskiriamas pagal matomus takus kapinėse arba pagal pateiktą informaciją iš savivaldybių/ seniūnijų. Mažose kapinėse dažniausiai būna tik vienas kvartalas be jokių skirstymų.","en":"Identifier of the sector of the deceased person's burial plot. This is a section in the cemetery, often distinguished by visible paths in the cemetery or according to information provided by municipalities/elderships. In small cemeteries, there is usually only one section without any divisions."},"datatype":"string","x-order":22,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"1"},{"tag":"10"},{"tag":"11"},{"tag":"12"},{"tag":"13"},{"tag":"14"},{"tag":"15"},{"tag":"2"},{"tag":"3"},{"tag":"4"},{"tag":"5"},{"tag":"6"},{"tag":"7"},{"tag":"8"},{"tag":"9"},{"tag":"A"},{"tag":"B"},{"tag":"C"},{"tag":"D"},{"tag":"I"},{"tag":"II"},{"tag":"PKNK"},{"tag":"SAV."},{"tag":"SOC. GL."}]},{"name":"eile","titles":{"lt":"Velionio kapavietės eilė kapinėse, jei ji egzistuoja (ypač naudojama tvarkingo išplanavimo ir naujose kapinėse). Jeigu kapinėse nebuvo naudojamos eilės, tuomet žymima 000.","en":"Row of the deceased’s grave in the cemetery, if it exists (especially used in orderly-layout and new cemeteries). If rows were not used in the cemetery, then 000 is indicated."},"datatype":"string","x-order":23,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"005"},{"tag":"006"},{"tag":"007"},{"tag":"008"},{"tag":"009"},{"tag":"00B"},{"tag":"010"},{"tag":"011"},{"tag":"012"},{"tag":"013"},{"tag":"014"},{"tag":"015"},{"tag":"016"},{"tag":"017"},{"tag":"018"},{"tag":"019"},{"tag":"020"},{"tag":"021"},{"tag":"022"},{"tag":"023"},{"tag":"024"},{"tag":"II"},{"tag":"K"},{"tag":"KK"},{"tag":"PKVKK"}]},{"name":"kapaviete","titles":{"lt":"Velionio kapavietės numeris kapinėse","en":"Number of the deceased’s grave in the cemetery"},"datatype":"string","x-order":24,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"vieta_kape","titles":{"lt":"Velionio palaidojimo vieta kapavietėje. Pavyzdžiui, 3 vietų kapavietėje per vidurį laidojamam velioniui būtų žymima 2.","en":"Burial location of the deceased person within the burial plot. For example, in a burial plot with 3 spaces, a deceased person buried in the middle would be marked as 2."},"datatype":"long","x-order":25,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":0.0,"max":15.0}},{"name":"geometrija","titles":{"lt":"Velionio kapavietės vietos taško koordinatės pagal WGS84 / Pseudo-Mercator koordinačių sistemą.","en":"Coordinates of the point location of the deceased person's burial plot according to the WGS84 / Pseudo-Mercator coordinate system."},"datatype":"string","x-order":26,"x-filterType":"TEXT"}]}}
Title translated	{'lt': 'Savivaldybių kapinių registro duomenys (kupiskio_rajonas)', 'en': 'Data of the Register of Municipal Cemeteries (kupiskio_rajonas)'}