Additional Information

Field	Value
Data last updated	August 21, 2026
Metadata last updated	October 5, 2026
Created	August 21, 2026
Format	['json']
License	No License Provided
Resource type	distribution
Access rights
Applicable legislation
Conforms to
Contact point
Description	The package contains data on the digitalised graves of cemeteries belonging to the municipalities of Lithuania and the deceased buried there. The characteristics of the tombs shall be indicated: length, width, size, number of buried deceased persons, WGS coordinates of the tombs, additional information. The characteristics of the buried deceased shall also include: name, surname, sex, dates of birth, death and burial, and data relating to his tomb (contact with other persons buried in the tomb, person supervising the tomb, depth of the tomb, place in the joint cemetery plan).
Documentation
Endpoint description
Endpoint URL
Keywords
Landing page
License	Creative Commons Attribution 4.0 International
Publisher
Serves dataset
Theme
Title	Data of the Register of Municipal Cemeteries (kaisiadorys)
First field	DSR000001
Access URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/288778120/tables/kaisiadorys/query
Availability
Byte size	18461940
Checksum
Compression format
Download URL	https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/288778120/tables/kaisiadorys/query
Has policy
Language	English Lithuanian
Linked schemas
Media type	json
Modification date	September 1, 2026
Packaging format
Release date	September 5, 2024
Rights
Spatial resolution
Status	Completed
Temporal resolution
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":26,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Valstybės Duomenų Agentūros įrašo identifikatorius","en":"Record identifier of the State Data Agency"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_id","titles":{"lt":"Kapavietės identifikatorius","en":"Burial plot identifier"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"savivaldybe","titles":{"lt":"Savivaldybės pavadinimas","en":"Municipality name"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Kaišiadorių rajono savivaldybė"},{"tag":"Kaišiadorių savivaldybė"}]},{"name":"kapines","titles":{"lt":"kapines","en":"kapines"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"ar_neatpazintas","titles":{"lt":"Neatpažinto velionio požymis","en":"Indicator of an unidentified deceased person"},"datatype":"boolean","x-order":5},{"name":"ar_perlaidotas","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo perlaidotas","en":"Indicator of whether the deceased was reburied"},"datatype":"boolean","x-order":6},{"name":"ar_urnoje","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis palaidotas urnoje","en":"Indicator of whether the deceased is buried in an urn"},"datatype":"boolean","x-order":7},{"name":"vardas","titles":{"lt":"Velionio vardas","en":"First name of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"pavarde","titles":{"lt":"Velionio pavardė","en":"Surname of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"lytis","titles":{"lt":"Velionio lytis, išskaičiuota iš asmens kodo.","en":"Gender of the deceased person, calculated from the personal identification number."},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Moteris"},{"tag":"Vyras"}]},{"name":"ar_izymybe","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo žinomas asmuo","en":"Indicator of whether the deceased was a known person"},"datatype":"boolean","x-order":11},{"name":"veikla","titles":{"lt":"veikla","en":"veikla"},"datatype":"string","x-order":12,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1830-1831 m. sukilimo dalyvis, Trakų apskrities sukilėlių vadas."},{"tag":"1863 m. Sibiro maištininkas"},{"tag":"5 P.P. eilinis"},{"tag":"6 P.P. Eilinis"},{"tag":"Advokatė"},{"tag":"Būrio vadas"},{"tag":"Dailininkas"},{"tag":"Dailininkė"},{"tag":"Darsūniškio klebonas"},{"tag":"Didžiosios Kovos apygardos partizanų būrio vadas"},{"tag":"Diraktorė"},{"tag":"Docentas"},{"tag":"Docentė"},{"tag":"Farmacentas - provizorius"},{"tag":"Gydytojas"},{"tag":"Hab. Dr."},{"tag":"I P.P. Eilinis"},{"tag":"I pėstininkų pulko eilinis"},{"tag":"II pėstininkų pulk."},{"tag":"Inžinierius"},{"tag":"Kapitonas II P.P."},{"tag":"Karys savanoris"},{"tag":"Knygnešys"},{"tag":"Kolūkio pirmininkas"},{"tag":"Kunigas"},{"tag":"Kunigas. Rumšiškės vikaras."},{"tag":"L.V.R. Savanoris"},{"tag":"Lietuvai nusipelnęs kultūros veikėjas"},{"tag":"Lietuvių lyrikas, eseistas"},{"tag":"Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris"},{"tag":"Lietuvos partizanas"},{"tag":"Lietuvos partizanas, \"Balandžio\" būrio narys"},{"tag":"Lietuvos savanoris 1918-1920"},{"tag":"Med. felčeris"},{"tag":"Mokytoja"},{"tag":"Mokytojas"},{"tag":"Partizanas"},{"tag":"Partizanas. Antanas Obelevičius - Tautginas. Kovotojas už Lietuvos laisvę"},{"tag":"Partizanas. Balys Pupeikis - Tauras"},{"tag":"Partizano motina"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolis"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolė"},{"tag":"Prof.dr."},{"tag":"Skulptorius"},{"tag":"Sodininkas"},{"tag":"Teisės istorikas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų"},{"tag":"V P.P. Eilinis"},{"tag":"VII P.P. Eilinis"},{"tag":"Vaistininkas"},{"tag":"Vyties kryžiaus kavalierius 1919 m."},{"tag":"Vyčio kryžiaus kavalierius"},{"tag":"humanitarinių mokslų daktaras, graikų ir lotyniškosios literatūros vertėjas"},{"tag":"kapitonas"},{"tag":"kunigas"},{"tag":"tautosakos puoselėtoja"}]},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"aprasymas","en":"aprasymas"},"datatype":"string","x-order":13,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"A. Obelevičius buvo kilęs iš buv. Vajakiškių k. (dab. Rumšiškės), augo 8 vaikų šeimoje. Vyriausioji Antano sesuo Magdalena kartu su broliais Jonu ir Pranu buvo aktyvi partizanų rėmėja, brolis Petras priklausė Laisvės kovotojų sąjungai, o sesuo Valerija buvo asmeninė Antano ryšininkė. 1943 m. A. Obelevičius su draugais Kaune įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA) ir pradėjo kovoti už savarankišką valstybę. Antanas už partizaninę veiklą buvo kalinamas Mikunės darbo lageryje, Intos specializuotame lageryje. Čia praleido 7 m. A. Obelevičius-Tautginas dirbo su tokiais žymiais Kaišiadorių rajono partizanais kaip Jonas Misiūnas-Žalias Velnias ir Benediktas Trakimas-Genelis. Būdamas partizanu, buvo paskirtas atsakingu už ryšius bei žvalgybą. Pasipriešinimo laikais dirbo Didžiosios kovos rinktinėje Žvirblio būryje. Nepriklausomybės aušroje taip pat buvo Parlamento gynėjas, vienas pirmųjų Lietuvos karių savanorių bei kariuomenės kūrėjų. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, tapo Šaulių sąjungos nariu, aktyviai keliaudavo po Lietuvą pasakodamas apie Partizaninį pasipriešinimą, yra išleidęs atsiminimų knygų. 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus įsakymu Antanui Obelevičiui, kaip ginkluoto pasipriešinimo dalyviui, buvo suteiktas kario savanorio teisinis statusas, 2002 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, taip pat buvo pradėtas procesas dėl Vyčio Kryžiaus ordino suteikimo."},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Dimšų šeima gyveno Klėriškių kaime, Kaišiadorių rajone, šeimai priklausė žemės, jie užsiėmė ūkio darbais, buvo kilę iš bajoriškos Dimšų giminės ir kaimynų buvo laikomi pasiturinčiais. 1925 m. gimė septintas, paskutinis šeimos vaikas – Antanina Dimšaitė. Būdama maža Antanina susirgo kokliušu, pasveiko, tačiau visą gyvenimą buvo kiek silpnesnės sveikatos. Mokykloje baigė kelis skyrius, raštingumas buvo menkas, jaunystėje, kaip ir kiti šeimos nariai, dirbo šeimos ūkyje. Antanina buvo labai artima su savo vyresne seserimi Gabriele Dimšaite (vėliau – Prakelienė). Mergaitės save laikė jaunomis damomis, kalbėjo lenkiškai ir mėgo puoštis.   Prasidėjus karui Kalamickų šeima (8 žmonės nuo 3 iki 70 metų amžiaus) iš gretimo kaimo, su kuriais Dimšos bendravo, pradėjo slapstytis. Iš viso iki karo pabaigos Kalamickai slapstėsi daugiau nei 70 vietų ir iš 8 šeimos narių 7 išgyveno. Kalamickų šeimą drabužiais ir maistu rėmė ir Dimšų šeima. Vienu metu, kuomet tuometinėje slėptuvėje pasidarė nebesaugu, Kalamickai pasiprašė įleidžiami į Dimšų senąjį namą.   Dimšos priėmė žydų šeimą ir pradėjo ją globoti. Dabar turėjo pasirūpinti dar aštuoniais žmonėmis. Julija Dimšienė, Antaninos ir Gabrielės mama, ruošdavo maistą, o Antanina jį nešdavo pasislėpusiai žydų šeimai. Pas Dimšas praleidę žiemą Kalamickai pavasarį ir vėl turėjo ieškoti naujos slaptavietės, nes apylinkėse pasklido gandas, jog Dimšos kažką slepia.   1948 m. Antaniną Dimšaitę ištrėmė į Sibirą. Kuomet apsupo namus, Antanina juose buvo viena, tačiau jos sesuo Gabrielė pamatė, kas vyksta, ir pasakiusi, kad „jei trems, tai abi“, grįžo namo. Taip abi seserys papuolė į tremtį. Trėmė visą Dimšų šeimą, nes Henrikas Dimša, merginų brolis, buvo fotografas ir fotografuodavo partizanus, parūpindavo jiems medikamentų. Jis buvo ištremtas į Archangelską ir iš ten negrįžo. Kitas brolis Albinas buvo nušautas. Trečias brolis Steponas ištremtas į Oršą, vėliau grįžo į Lietuvą. Seserys Antanina ir Gabrielė kelionėje į Sibirą globojo du nepažįstamus nepilnamečius broliukus.    Išgyvenusios badą ir šalia esančių žmonių mirtis, jos neprarado noro džiaugtis gyvenimu – seserys siuvinėdavo, eidavo į šokius, linksmindavosi ir palaikė tradicijas – net švęsdavo Kūčias. Krasnojarske plukdant sielius Antanina susipažino su būsimu vyru Alfonsu Palčiausku. Tremtyje jiems gimė du vaikai - Rita ir Vilmandas. 1957 m. Antanina su sese ir vaikais grįžo į Lietuvą. Kelionėje atgal, kaip ir į priekį, seserys rūpinosi ne tik savimi –slapta iš tremties jos sugebėjo padėti grįžti į Lietuvą vyresnio amžiaus moteriai, kuri net dokumentų neturėjo. Seserys po dešimties metų tremties su dviem mažais vaikais grįžo į nusiaubtas Klėriškes. Pavasarį iš tremties grįžo ir Antaninos vyras Alfonsas.   Šeima sunkiai vertėsi, Alfonso niekas nenorėjo priimti į darbą, vadino „liaudės priešu“. Vėliau jam pavyko įsidarbinti Grigiškių popieriaus fabrike ir šeima išsikėlė į Grigiškes. Kartu vyko ir Gabrielė, netrukus ištekėjo. Antanina kurį laiką namuose augino vaikus, tačiau vėliau ir pati įsidarbino popieriaus fabrike, nes šeimai reikėjo pajamų. Gabrielė persikėlė į Vilnių, tačiau seserys ir toliau artimai bendravo. Seserų bajorių Antaninos ir Gabrielės Dimšaičių gyvenimai nebuvo lengvi, tačiau jos niekada nesiskundė, su niekuo nesipyko ir apie savo gerus darbus garsiai nekalbėjo. Dimšų šeimos vertybes – garbę ir atjautą – išsaugojo visą gyvenimą. Seserys džiaugėsi ir mėgavosi tuo, ką turi – mylėjo viena kitą, mylėjo savo šeimas, o per šventes, kad ir kaip viską buvo priverstos taupyti, vis tiek būtinai pasipuošdavo...   Iš Jokūbo ir Dovydo Kalamickų liudijimo: 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, mūsų šeima nesuspėjo pabėgti į Rytus ir atsidūrė vokiečių užimtoje Lietuvoje. Kai prasidėjo žydų gaudymas, areštai ir šaudymai, pradėjome slapstytis pas tėvų pažįstamus ūkininkus ir, mūsų laimei, pavyko išgyventi per visą trejų metų okupacijos laikotarpį, nors ir neapleisdavo kasdieniai pavojai ir baimė. Per tuos trejus siaubingus metus pakeitėme daugiau kaip 70  slapstymosi vietų kaimuose ir vienkiemiuose, miškuose, bulvių saugojimo duobėse, iškastuose  bunkeriuose. Vieną naktį Kalamickų šeimos narius – Iciką Kalamicką ir jo žmoną Idą, sūnus Jokūbą ir Dovydą, Kalamicko žmonos seserį  Rają, mažąjį Emanuelį, Rajos Berkman-Šlom sūnų pas Juliją ir Kazimierą Dimšas į Klieriškių iš Guronių kaimo atvežė Feliksas Bušauskas, pas kurį Kalamickai iki tol slapstėsi, tačiau, pastebėjus kaimynams, buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą. Julijos ir Kazimiero Dimšų šeimoje buvo septyni vaikai – trys dukterys ir keturi sūnūs. Ūkį tvarkė šeimos nariai, tik sezoniniams darbams samdė darbininkus. Šeima maitinosi iš savo žemėje užauginamų produktų, sutarė su kaimynais sentikiais rusais, pažinojo daugelį žydų iš artimiausio Žiežmarų miestelio, taip pat ir Iciką Kalamicką iš Sepijoniškių kaimo. Dimšų šeima padėjo Kalamickams drabužiais ir maistu, dar prieš jiems apsigyvenant jų ūkio senajame name. Atsiradę pas Dimšas vieną žiemos naktį, jie išbuvo iki pavasario, kol pasklido gandas, kad kažkas gyvena pas Dimšas, ir Kalamickams teko keisti slapstymosi vietą. Kalamickams apsigyvenus Dimšų ūkyje, jiems padėjo ir Dimšų vaikai. Antanina Dimšaitė (vėliau Palčiauskienė) ir Gabrielė Dimšaitė (vėliau Prakelienė), nešiodavo maistą, kartu su savo broliais ir seserimis saugodavo nuo pašalinių akių. Išgelbėti žmonės: Icikas Kalamickas Ida Kalamickienė Jakovas ir Dovydas Kalamickai Šeina Berkman - Šadur Raja Berkman - Šlom - Šiff Emanuelis Šlomas Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt http://www.yadvashem.org http://www.jmuseum.lt Katalogas \"Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį\" Antaninos Dimšaitės Palčiauskienės dukters Ritos pasakojimu ​"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Dimšų šeima gyveno Klėriškių kaime, Kaišiadorių rajone, šeimai priklausė žemės, jie užsiėmė ūkio darbais, buvo kilę iš bajoriškos Dimšų giminės ir kaimynų buvo laikomi pasiturinčiais. 1925 m. gimė septintas, paskutinis šeimos vaikas – Antanina Dimšaitė. Visi šeimos nariai dirbo šeimos ūkyje. Antanina buvo labai artima su savo vyresne seserimi Gabriele Dimšaite (vėliau – Prakelienė). Mergaitės save laikė jaunomis damomis, kalbėjo lenkiškai ir mėgo puoštis.   Prasidėjus karui Kalamickų šeima (8 žmonės nuo 3 iki 70 metų amžiaus) iš gretimo kaimo, su kuriais Dimšos bendravo, pradėjo slapstytis. Iš viso iki karo pabaigos Kalamickai slapstėsi daugiau nei 70 vietų ir iš 8 šeimos narių 7 išgyveno. Kalamickų šeimą drabužiais ir maistu rėmė ir Dimšų šeima. Vienu metu, kuomet tuometinėje slėptuvėje pasidarė nebesaugu, Kalamickai pasiprašė įleidžiami į Dimšų senąjį namą.   Dimšos priėmė žydų šeimą ir pradėjo ją globoti. Dabar turėjo pasirūpinti dar aštuoniais žmonėmis. Julija Dimšienė ruošdavo maistą, o Antanina jį nešdavo pasislėpusiai žydų šeimai. Pas Dimšas praleidę žiemą Kalamickai pavasarį ir vėl turėjo ieškoti naujos slaptavietės, nes apylinkėse pasklido gandas, jog Dimšos kažką slepia.   1948 m. Antaniną Dimšaitę ištrėmė į Sibirą. Kuomet apsupo namus, Antanina juose buvo viena, tačiau jos sesuo Gabrielė pamatė, kas vyksta, ir pasakiusi, kad „jei trems, tai abi“, grįžo namo. Taip abi seserys papuolė į tremtį. Trėmė visą Dimšų šeimą, nes Henrikas Dimša, merginų brolis, buvo fotografas ir fotografuodavo partizanus, parūpindavo jiems medikamentų. Jis buvo ištremtas į Archangelską ir iš ten negrįžo. Kitas brolis Albinas buvo nušautas. Trečias brolis Steponas ištremtas į Oršą, vėliau grįžo į Lietuvą. Seserys Antanina ir Gabrielė kelionėje į Sibirą globojo du nepažįstamus nepilnamečius broliukus.    Iš Jokūbo ir Dovydo Kalamickų liudijimo: 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, mūsų šeima nesuspėjo pabėgti į Rytus ir atsidūrė vokiečių užimtoje Lietuvoje. Kai prasidėjo žydų gaudymas, areštai ir šaudymai, pradėjome slapstytis pas tėvų pažįstamus ūkininkus ir, mūsų laimei, pavyko išgyventi per visą trejų metų okupacijos laikotarpį, nors ir neapleisdavo kasdieniai pavojai ir baimė. Per tuos trejus siaubingus metus pakeitėme daugiau kaip 70  slapstymosi vietų kaimuose ir vienkiemiuose, miškuose, bulvių saugojimo duobėse, iškastuose  bunkeriuose. Vieną naktį Kalamickų šeimos narius – Iciką Kalamicką ir jo žmoną Idą, sūnus Jokūbą ir Dovydą, Kalamicko žmonos seserį  Rają, mažąjį Emanuelį, Rajos Berkman-Šlom sūnų pas Juliją ir Kazimierą Dimšas į Klieriškių iš Guronių kaimo atvežė Feliksas Bušauskas, pas kurį Kalamickai iki tol slapstėsi, tačiau, pastebėjus kaimynams, buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą. Julijos ir Kazimiero Dimšų šeimoje buvo septyni vaikai – trys dukterys ir keturi sūnūs. Ūkį tvarkė šeimos nariai, tik sezoniniams darbams samdė darbininkus. Šeima maitinosi iš savo žemėje užauginamų produktų, sutarė su kaimynais sentikiais rusais, pažinojo daugelį žydų iš artimiausio Žiežmarų miestelio, taip pat ir Iciką Kalamicką iš Sepijoniškių kaimo. Dimšų šeima padėjo Kalamickams drabužiais ir maistu, dar prieš jiems apsigyvenant jų ūkio senajame name. Atsiradę pas Dimšas vieną žiemos naktį, jie išbuvo iki pavasario, kol pasklido gandas, kad kažkas gyvena pas Dimšas, ir Kalamickams teko keisti slapstymosi vietą. Kalamickams apsigyvenus Dimšų ūkyje, jiems padėjo ir Dimšų vaikai. Antanina Dimšaitė (vėliau Palčiauskienė) ir Gabrielė Dimšaitė (vėliau Prakelienė), nešiodavo maistą, kartu su savo broliais ir seserimis saugodavo nuo pašalinių akių. Išgelbėti žmonės: Icikas Kalamickas Ida Kalamickienė Jakovas ir Dovydas Kalamickai Šeina Berkman - Šadur Raja Berkman - Šlom - Šiff Emanuelis Šlomas Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt http://www.yadvashem.org http://www.jmuseum.lt Katalogas \"Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį\" Antaninos Dimšaitės Palčiauskienės dukters Ritos pasakojimu"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Dėl Kazimiero ir Julijos Dimšų bei jų dukrų Antaninos ir Gabrielės pripažinimo Pasaulio Tautų Teisuoliais į Jad Vašem kreipėsi dabar gyvenantys Izraelyje Jakovas ir Dovydas Kalmickai   Kalamickų šeimos išsigelbėjimo istorija: Prieš karą Iciko ir Idos Kalamickų šeima gyveno Sepijoniškių kaime, Žiežmarių valsčiuje, ir užsiėmė žemdirbyste bei gyvulių prekyba. Iš kartos į kartą toje pačioje vietoje gyvenę Kalamickai gerai pažinojo savo kaimynus lietuvius ir lenkus, su jais bendravo ir bendradarbiavo.   Iš Jokūbo ir Dovydo Kalamickų liudijimo: 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, mūsų šeima nesuspėjo pabėgti į Rytus ir atsidūrė vokiečių užimtoje Lietuvoje. Kai prasidėjo žydų gaudymas, areštai ir šaudymai, pradėjome slapstytis pas tėvų pažįstamus ūkininkus ir, mūsų laimei, pavyko išgyventi per visą trejų metų okupacijos laikotarpį, nors ir neapleisdavo kasdieniai pavojai ir baimė. Per tuos trejus siaubingus metus pakeitėme daugiau kaip 70  slapstymosi vietų kaimuose ir vienkiemiuose, miškuose, bulvių saugojimo duobėse, iškastuose  bunkeriuose. Vieną naktį Kalamickų šeimos narius – Iciką Kalamicką ir jo žmoną Idą, sūnus Jokūbą ir Dovydą, Kalamicko žmonos seserį  Rają, mažąjį Emanuelį, Rajos Berkman-Šlom sūnų pas Juliją ir Kazimierą Dimšas į Klieriškių iš Guronių kaimo atvežė Feliksas Bušauskas, pas kurį Kalamickai iki tol slapstėsi, tačiau, pastebėjus kaimynams, buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą. Julijos ir Kazimiero Dimšų šeimoje buvo septyni vaikai – trys dukterys ir keturi sūnūs. Ūkį tvarkė šeimos nariai, tik sezoniniams darbams samdė darbininkus. Šeima maitinosi iš savo žemėje užauginamų produktų, sutarė su kaimynais sentikiais rusais, pažinojo daugelį žydų iš artimiausio Žiežmarų miestelio, taip pat ir Iciką Kalamicką iš Sepijoniškių kaimo. Dimšų šeima padėjo Kalamickams drabužiais ir maistu, dar prieš jiems apsigyvenant jų ūkio senajame name. Atsiradę pas Dimšas vieną žiemos naktį, jie išbuvo iki pavasario, kol pasklido gandas, kad kažkas gyvena pas Dimšas, ir Kalamickams teko keisti slapstymosi vietą. Kalamickams apsigyvenus Dimšų ūkyje, jiems padėjo ir Dimšų vaikai. Antanina Dimšaitė (vėliau Palčiauskienė) ir Gabrielė Dimšaitė (vėliau Prakelienė), nešiodavo maistą, kartu su savo broliais ir seserimis saugodavo nuo pašalinių akių. Išgelbėti žmonės: Icikas Kalamickas Ida Kalamickienė Jakovas ir Dovydas Kalamickai Šeina Berkman - Šadur Raja Berkman - Šlom - Šiff Emanuelis Šlomas Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt http://www.yadvashem.org http://www.jmuseum.lt Katalogas \"Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį\""},{"tag":"Balys Pupeikis - Tauras gimė 1914 m. spalio 25 d. Lygalaukių kaime, Antavės valsčiuje.  Jis mokėsi Marijampolės karo mokykloje. Jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Išformavus P.Plechavičiaus dalinį Balys Pupeikis grįžo į savo tėviškę - Lygalaukių kaimą. Tais pačiais metais, ištrėmus tėvą, kartu su savo seserimis Brone ir Vale nusprendė trauktis į mišką, ėmėsi iniciatyvos organizuojant partizanų būrius. Partizanavo Rokiškio, Zarasų ir Latvijos apylinkėse. Žymiausios kautynės, kuriose dalyvavo Balys Pupeikis - 1944-12-26 įvykęs Antazavės šilo mūšis bei 1945-07-13 įvykęs Obelių šilo mūšis. 1953 m. sausio 27 d. buvo susimtas bunkeryje įrengtame Augustinos Valainienės sodyboje. 1953 m. gegužės 16 d. Karinio tribunolo buvo nuteistas mirties bausme sušaudant, tačiau ji pakeista į 25 metus nelaisvės. Bausmę atliko Magadane, SSRS MVD Ypatingajame lageryje Beregovoj. Po 15 m. jis buvo paleistas, tačiau be teisės gyventi Lietuvoje. Jis kurį laiką gyveno Latvijoje. Balys Pupeikis mirė 1988 m. spalio 8 d. Kaune."},{"tag":"Jonas Aistis-Aleksandravičius gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, netoli Rumšiškių, tuometinėje Kauno apskrityje. Augo kalvio šeimoje. Mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje, vėliau Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1927 m. įstojo į Kauno universitetą studijuoti lituanistikos, tuo pat metu dirbo raštininku Žemės banke. Studijavo iki 1932 m. 1926 m. „Ateities“ žurnale išspausdino pirmąjį eilėraštį „Gegutėlė“. 1936 m. poetui skiriama Švietimo ministerijos stipendija ir jis išvyksta į Prancūziją, Grenobilio universitetą studijuoti prancūzų kalbos ir literatūros. Nuo to laiko į Lietuvą jis nebegrįžo. 1940 m. gavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją tęsti studijas, 1944 m. apgynė disertaciją „Lingvistinis etiudas apie Evangelijos tekstų vertimus į senąją provansalų kalbą“. Kurį laiką dirbo Nicos archyve, Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje. Iki 1940 m. pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, nuo 1952 m. oficiali pavardė Aistis. 1946 m. persikėlė gyventi į JAV. Iš pradžių dirbo Marianapolio kolegijoje, dėstė lietuvių, prancūzų ir ispanų kalbas. 1952 m. persikėlė į Niujorką ir dirbo Laisvosios Europos komitete, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas. Nuo 1958 m. dirbo JAV Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1973 m. birželio 13 d. mirė Vašingtone. 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse. 1994 m. minint 90-ąsias poeto gimimo metines Rumšiškėse pastatytas paminklinis biustas. 1997 m. atidarytas poeto vardo muziejus Rumšiškėse. 2004 m. švenčiant 100-ąsias poeto gimimo metines sugrąžino Jono Aisčio literatūros premija (buvo įsteigta sovietmečiu). Ji skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje."},{"tag":"Kaip teigia Ivanas Kupčikovas kapavietėje yra palaidoti viso 4 asmenys, tikslių duomenų neturi. Palaidotas Ivano diedukas (mamos Krylovos Annos gim. 1930-08-28 tėvas)  Artemijus Krylovas ir Artemijaus dukra bei 2 sūnūs."},{"tag":"Natalija Pupeikienė gimė 1921 m. rugsėjo 3 d. Gastilonių k., Rumšiškių valsč. Mokėsi Kaune, baigė mokytojų seminariją. 1944 m. vasarą, kai jos vyras Balys Pupeikis išėjo partizanauti, ji pradėjo savo rezistencinę veiką. 1947 m. už pagalbą partizanams ji susimta Kaune ir kalinama 1948-1956 metais Komijos, Intos lageriuose. Lageryje leido laikraštį \"Tautos taku\". KGB susekus jos veiklą lageryje, 1957 m. pakartotinai suimama ir kalinama 1958-1960 m. Rytų Sibiro lageriuose: Marijinske, Suslove, Taišete. 1960 m. ji grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Nijolė Pupeikienė 1998 m. gegužės 22 d. buvo apdovanota LR Vyriausubės už pasipriešinimą okupantui. Po sunkios ligos ji mirė 1998 m. leipos 25 d."},{"tag":"Seniūnija gavo telefoninį prašymą Rimanto Blažaičio ,mob. tel.864723179, nori sužinoti,kas prižiūri šią kapavietę."},{"tag":"Stasys Jokūbauskas - Lietuvos kariuomenės savanoris. Atskirojo bataliono, vėliau tapusio V pėst. pulku, eilinis (jaunesnysis puskarininkis), III laipsnio Vyčio kryžiaus kavalierius."},{"tag":"Vincas Nenortas - Lietuvos kariuomenės savanoris, II pėst. pulko eilinis."},{"tag":"mirė Sibire"},{"tag":"tėvas - mentorius, kapinių įsteigėjas 18 amž. pradžioje"},{"tag":"žurnale į rašas Zelenkovas Joanikijus"},{"tag":"Вечная Память Павшим Советским Войнам"},{"tag":"на этом кладбище заxороненны 318 неизвестныx советскиx воинов погибшиx 1944 - 1945 годаx"}]},{"name":"gimimo_data","titles":{"lt":"Velionio gimimo data","en":"Date of birth of the deceased"},"datatype":"date","x-order":14},{"name":"mirties_data","titles":{"lt":"Velionio mirties data","en":"Date of death of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":15},{"name":"laidojimo_data","titles":{"lt":"Velionio laidojimo data","en":"Date of burial of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":16},{"name":"liudijimo_isdavimas","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo data","en":"Date of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"date","x-order":17},{"name":"isdavimo_vieta","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo vieta","en":"Place of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"string","x-order":18,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_gylis_m","titles":{"lt":"Velionio kapo gylis","en":"Depth of the deceased person's grave"},"datatype":"long","x-order":19,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":-2.0,"max":2.0}},{"name":"rysys_su_palaidotu","titles":{"lt":"Velionio ryšys su kitu kapavietėje palaidotu asmeniu","en":"Relationship of the deceased person to another person buried in the burial plot"},"datatype":"string","x-order":20,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"anūkės vyras"},{"tag":"atstovė pagal įgaliojimą"},{"tag":"brolis"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukterėčia"},{"tag":"duktė"},{"tag":"giminaičiai"},{"tag":"giminės"},{"tag":"gyvenimo draugas"},{"tag":"mama"},{"tag":"motina"},{"tag":"močiutė"},{"tag":"nauja kapavietė"},{"tag":"palaidota mama"},{"tag":"palaidota mama, buvęs vyras"},{"tag":"palaidota sesuo"},{"tag":"palaidota uošvienė, žmona, dukra"},{"tag":"palaidota žmona"},{"tag":"palaidotas brolis"},{"tag":"palaidotas vyras"},{"tag":"palaidoti tėtis ir vyras"},{"tag":"palaidoti tėvai"},{"tag":"podukra"},{"tag":"proanūkis"},{"tag":"seneliai"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sugyventinis"},{"tag":"sutuoktinis"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"teta"},{"tag":"tevas"},{"tag":"tėtis ir mama"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvai ir brolis"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošvio tėvai"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyro motina"},{"tag":"šeima"},{"tag":"šeimos kapas"},{"tag":"šeimos kapavietė"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona vaclovo kiaunės"}]},{"name":"kapa_priziuri","titles":{"lt":"Kapą prižiūrinčio asmens ryšys su velioniu","en":"Relationship of the person maintaining the grave to the deceased"},"datatype":"string","x-order":21,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anukė"},{"tag":"anūkai"},{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"brolienė"},{"tag":"brolis"},{"tag":"brolis, žmona"},{"tag":"butų ūkis"},{"tag":"draugė"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukra, sūnus"},{"tag":"dukterėčia"},{"tag":"duktė"},{"tag":"dėdė"},{"tag":"firmos savininkas"},{"tag":"giminaitis"},{"tag":"giminaitė"},{"tag":"globėja"},{"tag":"globėjas"},{"tag":"iį dariaus kmelnicko"},{"tag":"kaimynas"},{"tag":"kaimynė"},{"tag":"kr.tėvas"},{"tag":"krikšto dukra"},{"tag":"krikšto sūnus"},{"tag":"mama"},{"tag":"marti"},{"tag":"motina"},{"tag":"močiutė"},{"tag":"pažystami"},{"tag":"podukra"},{"tag":"posūnis"},{"tag":"pusseserė"},{"tag":"ritualinių paslaugų centras. adm."},{"tag":"ruklos globos namų direktorė"},{"tag":"sargai"},{"tag":"seserys"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"soc. darb. padėjėja"},{"tag":"sugyv."},{"tag":"sugyventinė"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnėnas"},{"tag":"sūnūs"},{"tag":"teta"},{"tag":"true"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošvienė"},{"tag":"uošvė"},{"tag":"vaikai"},{"tag":"vaikaitė"},{"tag":"vyras"},{"tag":"šeimos nariai"},{"tag":"švogeris"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona, dukra"}]},{"name":"sektorius","titles":{"lt":"Velionio kapavietės sektoriaus identifikatorius. Tai yra kapinėse esantis kvartalas, dažnu atveju išskiriamas pagal matomus takus kapinėse arba pagal pateiktą informaciją iš savivaldybių/ seniūnijų. Mažose kapinėse dažniausiai būna tik vienas kvartalas be jokių skirstymų.","en":"Identifier of the sector of the deceased person's burial plot. This is a section in the cemetery, often distinguished by visible paths in the cemetery or according to information provided by municipalities/elderships. In small cemeteries, there is usually only one section without any divisions."},"datatype":"string","x-order":22,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"1"},{"tag":"1PK"},{"tag":"2"},{"tag":"3"},{"tag":"4"},{"tag":"5"},{"tag":"6"},{"tag":"7"},{"tag":"8"},{"tag":"9"},{"tag":"BRVCKK"},{"tag":"I"},{"tag":"II"},{"tag":"LASKK"},{"tag":"TOTKK"}]},{"name":"eile","titles":{"lt":"Velionio kapavietės eilė kapinėse, jei ji egzistuoja (ypač naudojama tvarkingo išplanavimo ir naujose kapinėse). Jeigu kapinėse nebuvo naudojamos eilės, tuomet žymima 000.","en":"Row of the deceased’s grave in the cemetery, if it exists (especially used in orderly-layout and new cemeteries). If rows were not used in the cemetery, then 000 is indicated."},"datatype":"string","x-order":23,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"005"},{"tag":"006"},{"tag":"007"},{"tag":"008"},{"tag":"009"},{"tag":"010"},{"tag":"011"},{"tag":"012"},{"tag":"013"},{"tag":"014"},{"tag":"015"},{"tag":"016"},{"tag":"017"},{"tag":"018"},{"tag":"019"},{"tag":"01A"},{"tag":"020"},{"tag":"021"},{"tag":"022"},{"tag":"023"},{"tag":"024"},{"tag":"025"},{"tag":"026"},{"tag":"027"},{"tag":"028"},{"tag":"029"},{"tag":"030"},{"tag":"031"},{"tag":"032"},{"tag":"033"},{"tag":"034"},{"tag":"035"},{"tag":"036"},{"tag":"037"},{"tag":"038"},{"tag":"039"},{"tag":"040"},{"tag":"041"},{"tag":"042"},{"tag":"043"},{"tag":"1"},{"tag":"CK"},{"tag":"K"},{"tag":"PKVKK"},{"tag":"VKK"}]},{"name":"kapaviete","titles":{"lt":"Velionio kapavietės numeris kapinėse","en":"Number of the deceased’s grave in the cemetery"},"datatype":"string","x-order":24,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"vieta_kape","titles":{"lt":"Velionio palaidojimo vieta kapavietėje. Pavyzdžiui, 3 vietų kapavietėje per vidurį laidojamam velioniui būtų žymima 2.","en":"Burial location of the deceased person within the burial plot. For example, in a burial plot with 3 spaces, a deceased person buried in the middle would be marked as 2."},"datatype":"long","x-order":25,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":0.0,"max":177.0}},{"name":"geometrija","titles":{"lt":"Velionio kapavietės vietos taško koordinatės pagal WGS84 / Pseudo-Mercator koordinačių sistemą.","en":"Coordinates of the point location of the deceased person's burial plot according to the WGS84 / Pseudo-Mercator coordinate system."},"datatype":"string","x-order":26,"x-filterType":"TEXT"}]}}
Identifier	odr000318
Other identifier	kaisiadorys
distribution type	Web service/API
Access url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/288778120/tables/kaisiadorys/query']
Access service	['DSR000001']
Byte size	18,461,940
Description translated	{'lt': 'Rinkinyje pateikiami suskaitmenintų Lietuvos savivaldybėms priklausančių kapinių kapaviečių ir jose palaidotų velionių duomenys. Nurodomos kapaviečių charakteristikos: ilgis, plotis, dydis, palaidotų velionių skaičius, kapavietės WGS koordinatės, papildomo pobūdžio informacija. Taip pat pateikiamos palaidoto velionio charakteristikos: vardas, pavardė, lytis, gimimo, mirties ir palaidojimo datos, ir su jo kapaviete susiję duomenys (ryšys su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis, kapą prižiūrinčiu asmeniu, kapo gylis, vieta bendrame kapinių plane). Duomenų teikėjas – Savivaldybės administracija.', 'en': 'The package contains data on the digitalised graves of cemeteries belonging to the municipalities of Lithuania and the deceased buried there. The characteristics of the tombs shall be indicated: length, width, size, number of buried deceased persons, WGS coordinates of the tombs, additional information. The characteristics of the buried deceased shall also include: name, surname, sex, dates of birth, death and burial, and data relating to his tomb (contact with other persons buried in the tomb, person supervising the tomb, depth of the tomb, place in the joint cemetery plan).'}
Distribution status	completed
Distribution type	web_service
Download url	['https://api.dataportal.gov.lt/namespaces/288778120/tables/kaisiadorys/query']
Has views	False
Id	odr000318
Identifier	odr000318
Language	['eng', 'lit']
Licence	cc_by_4_0
Media type	json
Modification date	2026-09-02T00:00:00+02:00
Other identifier	['kaisiadorys']
Package id	od000318
Position	0
Release date	2024-09-06T00:00:00+02:00
Resource type	distribution
State	active
Table schema	{"schema_type":"csvw","x-schemaVersion":"1.1","x-columnsCount":26,"tableSchema":{"columns":[{"name":"vda_id","titles":{"lt":"Valstybės Duomenų Agentūros įrašo identifikatorius","en":"Record identifier of the State Data Agency"},"datatype":"string","x-order":1,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_id","titles":{"lt":"Kapavietės identifikatorius","en":"Burial plot identifier"},"datatype":"string","x-order":2,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"savivaldybe","titles":{"lt":"Savivaldybės pavadinimas","en":"Municipality name"},"datatype":"string","x-order":3,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Kaišiadorių rajono savivaldybė"},{"tag":"Kaišiadorių savivaldybė"}]},{"name":"kapines","titles":{"lt":"kapines","en":"kapines"},"datatype":"string","x-order":4,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"ar_neatpazintas","titles":{"lt":"Neatpažinto velionio požymis","en":"Indicator of an unidentified deceased person"},"datatype":"boolean","x-order":5},{"name":"ar_perlaidotas","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo perlaidotas","en":"Indicator of whether the deceased was reburied"},"datatype":"boolean","x-order":6},{"name":"ar_urnoje","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis palaidotas urnoje","en":"Indicator of whether the deceased is buried in an urn"},"datatype":"boolean","x-order":7},{"name":"vardas","titles":{"lt":"Velionio vardas","en":"First name of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":8,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"pavarde","titles":{"lt":"Velionio pavardė","en":"Surname of the deceased person"},"datatype":"string","x-order":9,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"lytis","titles":{"lt":"Velionio lytis, išskaičiuota iš asmens kodo.","en":"Gender of the deceased person, calculated from the personal identification number."},"datatype":"string","x-order":10,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"Moteris"},{"tag":"Vyras"}]},{"name":"ar_izymybe","titles":{"lt":"Požymis, ar velionis buvo žinomas asmuo","en":"Indicator of whether the deceased was a known person"},"datatype":"boolean","x-order":11},{"name":"veikla","titles":{"lt":"veikla","en":"veikla"},"datatype":"string","x-order":12,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"1830-1831 m. sukilimo dalyvis, Trakų apskrities sukilėlių vadas."},{"tag":"1863 m. Sibiro maištininkas"},{"tag":"5 P.P. eilinis"},{"tag":"6 P.P. Eilinis"},{"tag":"Advokatė"},{"tag":"Būrio vadas"},{"tag":"Dailininkas"},{"tag":"Dailininkė"},{"tag":"Darsūniškio klebonas"},{"tag":"Didžiosios Kovos apygardos partizanų būrio vadas"},{"tag":"Diraktorė"},{"tag":"Docentas"},{"tag":"Docentė"},{"tag":"Farmacentas - provizorius"},{"tag":"Gydytojas"},{"tag":"Hab. Dr."},{"tag":"I P.P. Eilinis"},{"tag":"I pėstininkų pulko eilinis"},{"tag":"II pėstininkų pulk."},{"tag":"Inžinierius"},{"tag":"Kapitonas II P.P."},{"tag":"Karys savanoris"},{"tag":"Knygnešys"},{"tag":"Kolūkio pirmininkas"},{"tag":"Kunigas"},{"tag":"Kunigas. Rumšiškės vikaras."},{"tag":"L.V.R. Savanoris"},{"tag":"Lietuvai nusipelnęs kultūros veikėjas"},{"tag":"Lietuvių lyrikas, eseistas"},{"tag":"Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris"},{"tag":"Lietuvos partizanas"},{"tag":"Lietuvos partizanas, \"Balandžio\" būrio narys"},{"tag":"Lietuvos savanoris 1918-1920"},{"tag":"Med. felčeris"},{"tag":"Mokytoja"},{"tag":"Mokytojas"},{"tag":"Partizanas"},{"tag":"Partizanas. Antanas Obelevičius - Tautginas. Kovotojas už Lietuvos laisvę"},{"tag":"Partizanas. Balys Pupeikis - Tauras"},{"tag":"Partizano motina"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolis"},{"tag":"Pasaulio tautų teisuolė"},{"tag":"Prof.dr."},{"tag":"Skulptorius"},{"tag":"Sodininkas"},{"tag":"Teisės istorikas, vienas iš Lietuvos tautininkų sąjungos atkūrėjų"},{"tag":"V P.P. Eilinis"},{"tag":"VII P.P. Eilinis"},{"tag":"Vaistininkas"},{"tag":"Vyties kryžiaus kavalierius 1919 m."},{"tag":"Vyčio kryžiaus kavalierius"},{"tag":"humanitarinių mokslų daktaras, graikų ir lotyniškosios literatūros vertėjas"},{"tag":"kapitonas"},{"tag":"kunigas"},{"tag":"tautosakos puoselėtoja"}]},{"name":"aprasymas","titles":{"lt":"aprasymas","en":"aprasymas"},"datatype":"string","x-order":13,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"A. Obelevičius buvo kilęs iš buv. Vajakiškių k. (dab. Rumšiškės), augo 8 vaikų šeimoje. Vyriausioji Antano sesuo Magdalena kartu su broliais Jonu ir Pranu buvo aktyvi partizanų rėmėja, brolis Petras priklausė Laisvės kovotojų sąjungai, o sesuo Valerija buvo asmeninė Antano ryšininkė. 1943 m. A. Obelevičius su draugais Kaune įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA) ir pradėjo kovoti už savarankišką valstybę. Antanas už partizaninę veiklą buvo kalinamas Mikunės darbo lageryje, Intos specializuotame lageryje. Čia praleido 7 m. A. Obelevičius-Tautginas dirbo su tokiais žymiais Kaišiadorių rajono partizanais kaip Jonas Misiūnas-Žalias Velnias ir Benediktas Trakimas-Genelis. Būdamas partizanu, buvo paskirtas atsakingu už ryšius bei žvalgybą. Pasipriešinimo laikais dirbo Didžiosios kovos rinktinėje Žvirblio būryje. Nepriklausomybės aušroje taip pat buvo Parlamento gynėjas, vienas pirmųjų Lietuvos karių savanorių bei kariuomenės kūrėjų. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, tapo Šaulių sąjungos nariu, aktyviai keliaudavo po Lietuvą pasakodamas apie Partizaninį pasipriešinimą, yra išleidęs atsiminimų knygų. 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus įsakymu Antanui Obelevičiui, kaip ginkluoto pasipriešinimo dalyviui, buvo suteiktas kario savanorio teisinis statusas, 2002 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, taip pat buvo pradėtas procesas dėl Vyčio Kryžiaus ordino suteikimo."},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Dimšų šeima gyveno Klėriškių kaime, Kaišiadorių rajone, šeimai priklausė žemės, jie užsiėmė ūkio darbais, buvo kilę iš bajoriškos Dimšų giminės ir kaimynų buvo laikomi pasiturinčiais. 1925 m. gimė septintas, paskutinis šeimos vaikas – Antanina Dimšaitė. Būdama maža Antanina susirgo kokliušu, pasveiko, tačiau visą gyvenimą buvo kiek silpnesnės sveikatos. Mokykloje baigė kelis skyrius, raštingumas buvo menkas, jaunystėje, kaip ir kiti šeimos nariai, dirbo šeimos ūkyje. Antanina buvo labai artima su savo vyresne seserimi Gabriele Dimšaite (vėliau – Prakelienė). Mergaitės save laikė jaunomis damomis, kalbėjo lenkiškai ir mėgo puoštis.   Prasidėjus karui Kalamickų šeima (8 žmonės nuo 3 iki 70 metų amžiaus) iš gretimo kaimo, su kuriais Dimšos bendravo, pradėjo slapstytis. Iš viso iki karo pabaigos Kalamickai slapstėsi daugiau nei 70 vietų ir iš 8 šeimos narių 7 išgyveno. Kalamickų šeimą drabužiais ir maistu rėmė ir Dimšų šeima. Vienu metu, kuomet tuometinėje slėptuvėje pasidarė nebesaugu, Kalamickai pasiprašė įleidžiami į Dimšų senąjį namą.   Dimšos priėmė žydų šeimą ir pradėjo ją globoti. Dabar turėjo pasirūpinti dar aštuoniais žmonėmis. Julija Dimšienė, Antaninos ir Gabrielės mama, ruošdavo maistą, o Antanina jį nešdavo pasislėpusiai žydų šeimai. Pas Dimšas praleidę žiemą Kalamickai pavasarį ir vėl turėjo ieškoti naujos slaptavietės, nes apylinkėse pasklido gandas, jog Dimšos kažką slepia.   1948 m. Antaniną Dimšaitę ištrėmė į Sibirą. Kuomet apsupo namus, Antanina juose buvo viena, tačiau jos sesuo Gabrielė pamatė, kas vyksta, ir pasakiusi, kad „jei trems, tai abi“, grįžo namo. Taip abi seserys papuolė į tremtį. Trėmė visą Dimšų šeimą, nes Henrikas Dimša, merginų brolis, buvo fotografas ir fotografuodavo partizanus, parūpindavo jiems medikamentų. Jis buvo ištremtas į Archangelską ir iš ten negrįžo. Kitas brolis Albinas buvo nušautas. Trečias brolis Steponas ištremtas į Oršą, vėliau grįžo į Lietuvą. Seserys Antanina ir Gabrielė kelionėje į Sibirą globojo du nepažįstamus nepilnamečius broliukus.    Išgyvenusios badą ir šalia esančių žmonių mirtis, jos neprarado noro džiaugtis gyvenimu – seserys siuvinėdavo, eidavo į šokius, linksmindavosi ir palaikė tradicijas – net švęsdavo Kūčias. Krasnojarske plukdant sielius Antanina susipažino su būsimu vyru Alfonsu Palčiausku. Tremtyje jiems gimė du vaikai - Rita ir Vilmandas. 1957 m. Antanina su sese ir vaikais grįžo į Lietuvą. Kelionėje atgal, kaip ir į priekį, seserys rūpinosi ne tik savimi –slapta iš tremties jos sugebėjo padėti grįžti į Lietuvą vyresnio amžiaus moteriai, kuri net dokumentų neturėjo. Seserys po dešimties metų tremties su dviem mažais vaikais grįžo į nusiaubtas Klėriškes. Pavasarį iš tremties grįžo ir Antaninos vyras Alfonsas.   Šeima sunkiai vertėsi, Alfonso niekas nenorėjo priimti į darbą, vadino „liaudės priešu“. Vėliau jam pavyko įsidarbinti Grigiškių popieriaus fabrike ir šeima išsikėlė į Grigiškes. Kartu vyko ir Gabrielė, netrukus ištekėjo. Antanina kurį laiką namuose augino vaikus, tačiau vėliau ir pati įsidarbino popieriaus fabrike, nes šeimai reikėjo pajamų. Gabrielė persikėlė į Vilnių, tačiau seserys ir toliau artimai bendravo. Seserų bajorių Antaninos ir Gabrielės Dimšaičių gyvenimai nebuvo lengvi, tačiau jos niekada nesiskundė, su niekuo nesipyko ir apie savo gerus darbus garsiai nekalbėjo. Dimšų šeimos vertybes – garbę ir atjautą – išsaugojo visą gyvenimą. Seserys džiaugėsi ir mėgavosi tuo, ką turi – mylėjo viena kitą, mylėjo savo šeimas, o per šventes, kad ir kaip viską buvo priverstos taupyti, vis tiek būtinai pasipuošdavo...   Iš Jokūbo ir Dovydo Kalamickų liudijimo: 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, mūsų šeima nesuspėjo pabėgti į Rytus ir atsidūrė vokiečių užimtoje Lietuvoje. Kai prasidėjo žydų gaudymas, areštai ir šaudymai, pradėjome slapstytis pas tėvų pažįstamus ūkininkus ir, mūsų laimei, pavyko išgyventi per visą trejų metų okupacijos laikotarpį, nors ir neapleisdavo kasdieniai pavojai ir baimė. Per tuos trejus siaubingus metus pakeitėme daugiau kaip 70  slapstymosi vietų kaimuose ir vienkiemiuose, miškuose, bulvių saugojimo duobėse, iškastuose  bunkeriuose. Vieną naktį Kalamickų šeimos narius – Iciką Kalamicką ir jo žmoną Idą, sūnus Jokūbą ir Dovydą, Kalamicko žmonos seserį  Rają, mažąjį Emanuelį, Rajos Berkman-Šlom sūnų pas Juliją ir Kazimierą Dimšas į Klieriškių iš Guronių kaimo atvežė Feliksas Bušauskas, pas kurį Kalamickai iki tol slapstėsi, tačiau, pastebėjus kaimynams, buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą. Julijos ir Kazimiero Dimšų šeimoje buvo septyni vaikai – trys dukterys ir keturi sūnūs. Ūkį tvarkė šeimos nariai, tik sezoniniams darbams samdė darbininkus. Šeima maitinosi iš savo žemėje užauginamų produktų, sutarė su kaimynais sentikiais rusais, pažinojo daugelį žydų iš artimiausio Žiežmarų miestelio, taip pat ir Iciką Kalamicką iš Sepijoniškių kaimo. Dimšų šeima padėjo Kalamickams drabužiais ir maistu, dar prieš jiems apsigyvenant jų ūkio senajame name. Atsiradę pas Dimšas vieną žiemos naktį, jie išbuvo iki pavasario, kol pasklido gandas, kad kažkas gyvena pas Dimšas, ir Kalamickams teko keisti slapstymosi vietą. Kalamickams apsigyvenus Dimšų ūkyje, jiems padėjo ir Dimšų vaikai. Antanina Dimšaitė (vėliau Palčiauskienė) ir Gabrielė Dimšaitė (vėliau Prakelienė), nešiodavo maistą, kartu su savo broliais ir seserimis saugodavo nuo pašalinių akių. Išgelbėti žmonės: Icikas Kalamickas Ida Kalamickienė Jakovas ir Dovydas Kalamickai Šeina Berkman - Šadur Raja Berkman - Šlom - Šiff Emanuelis Šlomas Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt http://www.yadvashem.org http://www.jmuseum.lt Katalogas \"Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį\" Antaninos Dimšaitės Palčiauskienės dukters Ritos pasakojimu ​"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Dimšų šeima gyveno Klėriškių kaime, Kaišiadorių rajone, šeimai priklausė žemės, jie užsiėmė ūkio darbais, buvo kilę iš bajoriškos Dimšų giminės ir kaimynų buvo laikomi pasiturinčiais. 1925 m. gimė septintas, paskutinis šeimos vaikas – Antanina Dimšaitė. Visi šeimos nariai dirbo šeimos ūkyje. Antanina buvo labai artima su savo vyresne seserimi Gabriele Dimšaite (vėliau – Prakelienė). Mergaitės save laikė jaunomis damomis, kalbėjo lenkiškai ir mėgo puoštis.   Prasidėjus karui Kalamickų šeima (8 žmonės nuo 3 iki 70 metų amžiaus) iš gretimo kaimo, su kuriais Dimšos bendravo, pradėjo slapstytis. Iš viso iki karo pabaigos Kalamickai slapstėsi daugiau nei 70 vietų ir iš 8 šeimos narių 7 išgyveno. Kalamickų šeimą drabužiais ir maistu rėmė ir Dimšų šeima. Vienu metu, kuomet tuometinėje slėptuvėje pasidarė nebesaugu, Kalamickai pasiprašė įleidžiami į Dimšų senąjį namą.   Dimšos priėmė žydų šeimą ir pradėjo ją globoti. Dabar turėjo pasirūpinti dar aštuoniais žmonėmis. Julija Dimšienė ruošdavo maistą, o Antanina jį nešdavo pasislėpusiai žydų šeimai. Pas Dimšas praleidę žiemą Kalamickai pavasarį ir vėl turėjo ieškoti naujos slaptavietės, nes apylinkėse pasklido gandas, jog Dimšos kažką slepia.   1948 m. Antaniną Dimšaitę ištrėmė į Sibirą. Kuomet apsupo namus, Antanina juose buvo viena, tačiau jos sesuo Gabrielė pamatė, kas vyksta, ir pasakiusi, kad „jei trems, tai abi“, grįžo namo. Taip abi seserys papuolė į tremtį. Trėmė visą Dimšų šeimą, nes Henrikas Dimša, merginų brolis, buvo fotografas ir fotografuodavo partizanus, parūpindavo jiems medikamentų. Jis buvo ištremtas į Archangelską ir iš ten negrįžo. Kitas brolis Albinas buvo nušautas. Trečias brolis Steponas ištremtas į Oršą, vėliau grįžo į Lietuvą. Seserys Antanina ir Gabrielė kelionėje į Sibirą globojo du nepažįstamus nepilnamečius broliukus.    Iš Jokūbo ir Dovydo Kalamickų liudijimo: 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, mūsų šeima nesuspėjo pabėgti į Rytus ir atsidūrė vokiečių užimtoje Lietuvoje. Kai prasidėjo žydų gaudymas, areštai ir šaudymai, pradėjome slapstytis pas tėvų pažįstamus ūkininkus ir, mūsų laimei, pavyko išgyventi per visą trejų metų okupacijos laikotarpį, nors ir neapleisdavo kasdieniai pavojai ir baimė. Per tuos trejus siaubingus metus pakeitėme daugiau kaip 70  slapstymosi vietų kaimuose ir vienkiemiuose, miškuose, bulvių saugojimo duobėse, iškastuose  bunkeriuose. Vieną naktį Kalamickų šeimos narius – Iciką Kalamicką ir jo žmoną Idą, sūnus Jokūbą ir Dovydą, Kalamicko žmonos seserį  Rają, mažąjį Emanuelį, Rajos Berkman-Šlom sūnų pas Juliją ir Kazimierą Dimšas į Klieriškių iš Guronių kaimo atvežė Feliksas Bušauskas, pas kurį Kalamickai iki tol slapstėsi, tačiau, pastebėjus kaimynams, buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą. Julijos ir Kazimiero Dimšų šeimoje buvo septyni vaikai – trys dukterys ir keturi sūnūs. Ūkį tvarkė šeimos nariai, tik sezoniniams darbams samdė darbininkus. Šeima maitinosi iš savo žemėje užauginamų produktų, sutarė su kaimynais sentikiais rusais, pažinojo daugelį žydų iš artimiausio Žiežmarų miestelio, taip pat ir Iciką Kalamicką iš Sepijoniškių kaimo. Dimšų šeima padėjo Kalamickams drabužiais ir maistu, dar prieš jiems apsigyvenant jų ūkio senajame name. Atsiradę pas Dimšas vieną žiemos naktį, jie išbuvo iki pavasario, kol pasklido gandas, kad kažkas gyvena pas Dimšas, ir Kalamickams teko keisti slapstymosi vietą. Kalamickams apsigyvenus Dimšų ūkyje, jiems padėjo ir Dimšų vaikai. Antanina Dimšaitė (vėliau Palčiauskienė) ir Gabrielė Dimšaitė (vėliau Prakelienė), nešiodavo maistą, kartu su savo broliais ir seserimis saugodavo nuo pašalinių akių. Išgelbėti žmonės: Icikas Kalamickas Ida Kalamickienė Jakovas ir Dovydas Kalamickai Šeina Berkman - Šadur Raja Berkman - Šlom - Šiff Emanuelis Šlomas Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt http://www.yadvashem.org http://www.jmuseum.lt Katalogas \"Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį\" Antaninos Dimšaitės Palčiauskienės dukters Ritos pasakojimu"},{"tag":"Apie gelbėtoją ir gelbėjimą Dėl Kazimiero ir Julijos Dimšų bei jų dukrų Antaninos ir Gabrielės pripažinimo Pasaulio Tautų Teisuoliais į Jad Vašem kreipėsi dabar gyvenantys Izraelyje Jakovas ir Dovydas Kalmickai   Kalamickų šeimos išsigelbėjimo istorija: Prieš karą Iciko ir Idos Kalamickų šeima gyveno Sepijoniškių kaime, Žiežmarių valsčiuje, ir užsiėmė žemdirbyste bei gyvulių prekyba. Iš kartos į kartą toje pačioje vietoje gyvenę Kalamickai gerai pažinojo savo kaimynus lietuvius ir lenkus, su jais bendravo ir bendradarbiavo.   Iš Jokūbo ir Dovydo Kalamickų liudijimo: 1941 metais, vokiečiams okupavus Lietuvą, mūsų šeima nesuspėjo pabėgti į Rytus ir atsidūrė vokiečių užimtoje Lietuvoje. Kai prasidėjo žydų gaudymas, areštai ir šaudymai, pradėjome slapstytis pas tėvų pažįstamus ūkininkus ir, mūsų laimei, pavyko išgyventi per visą trejų metų okupacijos laikotarpį, nors ir neapleisdavo kasdieniai pavojai ir baimė. Per tuos trejus siaubingus metus pakeitėme daugiau kaip 70  slapstymosi vietų kaimuose ir vienkiemiuose, miškuose, bulvių saugojimo duobėse, iškastuose  bunkeriuose. Vieną naktį Kalamickų šeimos narius – Iciką Kalamicką ir jo žmoną Idą, sūnus Jokūbą ir Dovydą, Kalamicko žmonos seserį  Rają, mažąjį Emanuelį, Rajos Berkman-Šlom sūnų pas Juliją ir Kazimierą Dimšas į Klieriškių iš Guronių kaimo atvežė Feliksas Bušauskas, pas kurį Kalamickai iki tol slapstėsi, tačiau, pastebėjus kaimynams, buvo priversti pakeisti slapstymosi vietą. Julijos ir Kazimiero Dimšų šeimoje buvo septyni vaikai – trys dukterys ir keturi sūnūs. Ūkį tvarkė šeimos nariai, tik sezoniniams darbams samdė darbininkus. Šeima maitinosi iš savo žemėje užauginamų produktų, sutarė su kaimynais sentikiais rusais, pažinojo daugelį žydų iš artimiausio Žiežmarų miestelio, taip pat ir Iciką Kalamicką iš Sepijoniškių kaimo. Dimšų šeima padėjo Kalamickams drabužiais ir maistu, dar prieš jiems apsigyvenant jų ūkio senajame name. Atsiradę pas Dimšas vieną žiemos naktį, jie išbuvo iki pavasario, kol pasklido gandas, kad kažkas gyvena pas Dimšas, ir Kalamickams teko keisti slapstymosi vietą. Kalamickams apsigyvenus Dimšų ūkyje, jiems padėjo ir Dimšų vaikai. Antanina Dimšaitė (vėliau Palčiauskienė) ir Gabrielė Dimšaitė (vėliau Prakelienė), nešiodavo maistą, kartu su savo broliais ir seserimis saugodavo nuo pašalinių akių. Išgelbėti žmonės: Icikas Kalamickas Ida Kalamickienė Jakovas ir Dovydas Kalamickai Šeina Berkman - Šadur Raja Berkman - Šlom - Šiff Emanuelis Šlomas Informacija surinkta naudojantis: http://www.issigelbejesvaikas.lt http://www.yadvashem.org http://www.jmuseum.lt Katalogas \"Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį\""},{"tag":"Balys Pupeikis - Tauras gimė 1914 m. spalio 25 d. Lygalaukių kaime, Antavės valsčiuje.  Jis mokėsi Marijampolės karo mokykloje. Jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Išformavus P.Plechavičiaus dalinį Balys Pupeikis grįžo į savo tėviškę - Lygalaukių kaimą. Tais pačiais metais, ištrėmus tėvą, kartu su savo seserimis Brone ir Vale nusprendė trauktis į mišką, ėmėsi iniciatyvos organizuojant partizanų būrius. Partizanavo Rokiškio, Zarasų ir Latvijos apylinkėse. Žymiausios kautynės, kuriose dalyvavo Balys Pupeikis - 1944-12-26 įvykęs Antazavės šilo mūšis bei 1945-07-13 įvykęs Obelių šilo mūšis. 1953 m. sausio 27 d. buvo susimtas bunkeryje įrengtame Augustinos Valainienės sodyboje. 1953 m. gegužės 16 d. Karinio tribunolo buvo nuteistas mirties bausme sušaudant, tačiau ji pakeista į 25 metus nelaisvės. Bausmę atliko Magadane, SSRS MVD Ypatingajame lageryje Beregovoj. Po 15 m. jis buvo paleistas, tačiau be teisės gyventi Lietuvoje. Jis kurį laiką gyveno Latvijoje. Balys Pupeikis mirė 1988 m. spalio 8 d. Kaune."},{"tag":"Jonas Aistis-Aleksandravičius gimė 1904 m. liepos 7 d. Kampiškėse, netoli Rumšiškių, tuometinėje Kauno apskrityje. Augo kalvio šeimoje. Mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje, vėliau Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1927 m. įstojo į Kauno universitetą studijuoti lituanistikos, tuo pat metu dirbo raštininku Žemės banke. Studijavo iki 1932 m. 1926 m. „Ateities“ žurnale išspausdino pirmąjį eilėraštį „Gegutėlė“. 1936 m. poetui skiriama Švietimo ministerijos stipendija ir jis išvyksta į Prancūziją, Grenobilio universitetą studijuoti prancūzų kalbos ir literatūros. Nuo to laiko į Lietuvą jis nebegrįžo. 1940 m. gavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos stipendiją tęsti studijas, 1944 m. apgynė disertaciją „Lingvistinis etiudas apie Evangelijos tekstų vertimus į senąją provansalų kalbą“. Kurį laiką dirbo Nicos archyve, Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje. Iki 1940 m. pasirašinėjo kaip Kossu-Aleksandravičius, Aleksandriškis, Kuosa-Aleksandriškis, nuo 1952 m. oficiali pavardė Aistis. 1946 m. persikėlė gyventi į JAV. Iš pradžių dirbo Marianapolio kolegijoje, dėstė lietuvių, prancūzų ir ispanų kalbas. 1952 m. persikėlė į Niujorką ir dirbo Laisvosios Europos komitete, rengė okupuotos Lietuvos laikraščių ir knygų analitines apžvalgas. Nuo 1958 m. dirbo JAV Kongreso bibliotekoje Vašingtone. 1973 m. birželio 13 d. mirė Vašingtone. 2000 m. birželio 29 d. perlaidotas Rumšiškių kapinėse. 1994 m. minint 90-ąsias poeto gimimo metines Rumšiškėse pastatytas paminklinis biustas. 1997 m. atidarytas poeto vardo muziejus Rumšiškėse. 2004 m. švenčiant 100-ąsias poeto gimimo metines sugrąžino Jono Aisčio literatūros premija (buvo įsteigta sovietmečiu). Ji skiriama už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje."},{"tag":"Kaip teigia Ivanas Kupčikovas kapavietėje yra palaidoti viso 4 asmenys, tikslių duomenų neturi. Palaidotas Ivano diedukas (mamos Krylovos Annos gim. 1930-08-28 tėvas)  Artemijus Krylovas ir Artemijaus dukra bei 2 sūnūs."},{"tag":"Natalija Pupeikienė gimė 1921 m. rugsėjo 3 d. Gastilonių k., Rumšiškių valsč. Mokėsi Kaune, baigė mokytojų seminariją. 1944 m. vasarą, kai jos vyras Balys Pupeikis išėjo partizanauti, ji pradėjo savo rezistencinę veiką. 1947 m. už pagalbą partizanams ji susimta Kaune ir kalinama 1948-1956 metais Komijos, Intos lageriuose. Lageryje leido laikraštį \"Tautos taku\". KGB susekus jos veiklą lageryje, 1957 m. pakartotinai suimama ir kalinama 1958-1960 m. Rytų Sibiro lageriuose: Marijinske, Suslove, Taišete. 1960 m. ji grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Nijolė Pupeikienė 1998 m. gegužės 22 d. buvo apdovanota LR Vyriausubės už pasipriešinimą okupantui. Po sunkios ligos ji mirė 1998 m. leipos 25 d."},{"tag":"Seniūnija gavo telefoninį prašymą Rimanto Blažaičio ,mob. tel.864723179, nori sužinoti,kas prižiūri šią kapavietę."},{"tag":"Stasys Jokūbauskas - Lietuvos kariuomenės savanoris. Atskirojo bataliono, vėliau tapusio V pėst. pulku, eilinis (jaunesnysis puskarininkis), III laipsnio Vyčio kryžiaus kavalierius."},{"tag":"Vincas Nenortas - Lietuvos kariuomenės savanoris, II pėst. pulko eilinis."},{"tag":"mirė Sibire"},{"tag":"tėvas - mentorius, kapinių įsteigėjas 18 amž. pradžioje"},{"tag":"žurnale į rašas Zelenkovas Joanikijus"},{"tag":"Вечная Память Павшим Советским Войнам"},{"tag":"на этом кладбище заxороненны 318 неизвестныx советскиx воинов погибшиx 1944 - 1945 годаx"}]},{"name":"gimimo_data","titles":{"lt":"Velionio gimimo data","en":"Date of birth of the deceased"},"datatype":"date","x-order":14},{"name":"mirties_data","titles":{"lt":"Velionio mirties data","en":"Date of death of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":15},{"name":"laidojimo_data","titles":{"lt":"Velionio laidojimo data","en":"Date of burial of the deceased person"},"datatype":"date","x-order":16},{"name":"liudijimo_isdavimas","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo data","en":"Date of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"date","x-order":17},{"name":"isdavimo_vieta","titles":{"lt":"Velionio mirties liudijimo išdavimo vieta","en":"Place of issue of the deceased person's death certificate"},"datatype":"string","x-order":18,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"kapo_gylis_m","titles":{"lt":"Velionio kapo gylis","en":"Depth of the deceased person's grave"},"datatype":"long","x-order":19,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":-2.0,"max":2.0}},{"name":"rysys_su_palaidotu","titles":{"lt":"Velionio ryšys su kitu kapavietėje palaidotu asmeniu","en":"Relationship of the deceased person to another person buried in the burial plot"},"datatype":"string","x-order":20,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"anūkės vyras"},{"tag":"atstovė pagal įgaliojimą"},{"tag":"brolis"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukterėčia"},{"tag":"duktė"},{"tag":"giminaičiai"},{"tag":"giminės"},{"tag":"gyvenimo draugas"},{"tag":"mama"},{"tag":"motina"},{"tag":"močiutė"},{"tag":"nauja kapavietė"},{"tag":"palaidota mama"},{"tag":"palaidota mama, buvęs vyras"},{"tag":"palaidota sesuo"},{"tag":"palaidota uošvienė, žmona, dukra"},{"tag":"palaidota žmona"},{"tag":"palaidotas brolis"},{"tag":"palaidotas vyras"},{"tag":"palaidoti tėtis ir vyras"},{"tag":"palaidoti tėvai"},{"tag":"podukra"},{"tag":"proanūkis"},{"tag":"seneliai"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"sugyventinis"},{"tag":"sutuoktinis"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"teta"},{"tag":"tevas"},{"tag":"tėtis ir mama"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvai ir brolis"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošvio tėvai"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyras"},{"tag":"vyro motina"},{"tag":"šeima"},{"tag":"šeimos kapas"},{"tag":"šeimos kapavietė"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona vaclovo kiaunės"}]},{"name":"kapa_priziuri","titles":{"lt":"Kapą prižiūrinčio asmens ryšys su velioniu","en":"Relationship of the person maintaining the grave to the deceased"},"datatype":"string","x-order":21,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"anukė"},{"tag":"anūkai"},{"tag":"anūkas"},{"tag":"anūkė"},{"tag":"brolienė"},{"tag":"brolis"},{"tag":"brolis, žmona"},{"tag":"butų ūkis"},{"tag":"draugė"},{"tag":"dukra"},{"tag":"dukra, sūnus"},{"tag":"dukterėčia"},{"tag":"duktė"},{"tag":"dėdė"},{"tag":"firmos savininkas"},{"tag":"giminaitis"},{"tag":"giminaitė"},{"tag":"globėja"},{"tag":"globėjas"},{"tag":"iį dariaus kmelnicko"},{"tag":"kaimynas"},{"tag":"kaimynė"},{"tag":"kr.tėvas"},{"tag":"krikšto dukra"},{"tag":"krikšto sūnus"},{"tag":"mama"},{"tag":"marti"},{"tag":"motina"},{"tag":"močiutė"},{"tag":"pažystami"},{"tag":"podukra"},{"tag":"posūnis"},{"tag":"pusseserė"},{"tag":"ritualinių paslaugų centras. adm."},{"tag":"ruklos globos namų direktorė"},{"tag":"sargai"},{"tag":"seserys"},{"tag":"sesuo"},{"tag":"soc. darb. padėjėja"},{"tag":"sugyv."},{"tag":"sugyventinė"},{"tag":"sūnus"},{"tag":"sūnėnas"},{"tag":"sūnūs"},{"tag":"teta"},{"tag":"true"},{"tag":"tėvai"},{"tag":"tėvas"},{"tag":"uošvienė"},{"tag":"uošvė"},{"tag":"vaikai"},{"tag":"vaikaitė"},{"tag":"vyras"},{"tag":"šeimos nariai"},{"tag":"švogeris"},{"tag":"žentas"},{"tag":"žmona"},{"tag":"žmona, dukra"}]},{"name":"sektorius","titles":{"lt":"Velionio kapavietės sektoriaus identifikatorius. Tai yra kapinėse esantis kvartalas, dažnu atveju išskiriamas pagal matomus takus kapinėse arba pagal pateiktą informaciją iš savivaldybių/ seniūnijų. Mažose kapinėse dažniausiai būna tik vienas kvartalas be jokių skirstymų.","en":"Identifier of the sector of the deceased person's burial plot. This is a section in the cemetery, often distinguished by visible paths in the cemetery or according to information provided by municipalities/elderships. In small cemeteries, there is usually only one section without any divisions."},"datatype":"string","x-order":22,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"1"},{"tag":"1PK"},{"tag":"2"},{"tag":"3"},{"tag":"4"},{"tag":"5"},{"tag":"6"},{"tag":"7"},{"tag":"8"},{"tag":"9"},{"tag":"BRVCKK"},{"tag":"I"},{"tag":"II"},{"tag":"LASKK"},{"tag":"TOTKK"}]},{"name":"eile","titles":{"lt":"Velionio kapavietės eilė kapinėse, jei ji egzistuoja (ypač naudojama tvarkingo išplanavimo ir naujose kapinėse). Jeigu kapinėse nebuvo naudojamos eilės, tuomet žymima 000.","en":"Row of the deceased’s grave in the cemetery, if it exists (especially used in orderly-layout and new cemeteries). If rows were not used in the cemetery, then 000 is indicated."},"datatype":"string","x-order":23,"x-filterType":"CATEGORY","x-enum":[{"tag":"000"},{"tag":"001"},{"tag":"002"},{"tag":"003"},{"tag":"004"},{"tag":"005"},{"tag":"006"},{"tag":"007"},{"tag":"008"},{"tag":"009"},{"tag":"010"},{"tag":"011"},{"tag":"012"},{"tag":"013"},{"tag":"014"},{"tag":"015"},{"tag":"016"},{"tag":"017"},{"tag":"018"},{"tag":"019"},{"tag":"01A"},{"tag":"020"},{"tag":"021"},{"tag":"022"},{"tag":"023"},{"tag":"024"},{"tag":"025"},{"tag":"026"},{"tag":"027"},{"tag":"028"},{"tag":"029"},{"tag":"030"},{"tag":"031"},{"tag":"032"},{"tag":"033"},{"tag":"034"},{"tag":"035"},{"tag":"036"},{"tag":"037"},{"tag":"038"},{"tag":"039"},{"tag":"040"},{"tag":"041"},{"tag":"042"},{"tag":"043"},{"tag":"1"},{"tag":"CK"},{"tag":"K"},{"tag":"PKVKK"},{"tag":"VKK"}]},{"name":"kapaviete","titles":{"lt":"Velionio kapavietės numeris kapinėse","en":"Number of the deceased’s grave in the cemetery"},"datatype":"string","x-order":24,"x-filterType":"TEXT"},{"name":"vieta_kape","titles":{"lt":"Velionio palaidojimo vieta kapavietėje. Pavyzdžiui, 3 vietų kapavietėje per vidurį laidojamam velioniui būtų žymima 2.","en":"Burial location of the deceased person within the burial plot. For example, in a burial plot with 3 spaces, a deceased person buried in the middle would be marked as 2."},"datatype":"long","x-order":25,"x-filterType":"RANGE","x-range":{"min":0.0,"max":177.0}},{"name":"geometrija","titles":{"lt":"Velionio kapavietės vietos taško koordinatės pagal WGS84 / Pseudo-Mercator koordinačių sistemą.","en":"Coordinates of the point location of the deceased person's burial plot according to the WGS84 / Pseudo-Mercator coordinate system."},"datatype":"string","x-order":26,"x-filterType":"TEXT"}]}}
Title translated	{'lt': 'Savivaldybių kapinių registro duomenys (kaisiadorys)', 'en': 'Data of the Register of Municipal Cemeteries (kaisiadorys)'}